Miško trobelės – ar pasiteisintų toks poilsis Lietuvoje?

www.miškininkas.eu

2018-06-12

Suomijos valstybinių miškų turizmo sektorius kasmet sulaukia daugiau kaip 5 mln. lankytojų. Dažniausiai lankomi nacionaliniai parkai ir informaciniai centrai. 2016 metais sektorius, įskaitant žvejybos ir medžioklės leidimus, gavo virš 230 mln. eurų pajamų ir uždirbo apie 50 mln. eurų pelno. Šiame sektoriuje buvo užimta per 2160 darbuotojų (šaltinis– http://www.metsa.fi/web/en/annual-reports).

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Turizmas miškuose neatsiejama Suomijos gyventojų ir kitų jos lankytojų laisvalaikio praleidimo forma, nes didžioji dalis šalies teritorijos yra apaugusi miškais ir nusėta ežerais (188 tūkst. ežerų, miškingumas virš 70 proc.).

Laisvalaikiui gamtoje miškų valdytojai skiria ypač didelį dėmesį. Nors Suomijoje dominuoja privatūs miškai, tačiau turizmu miškuose daugiau rūpinasi valstybinius miškus valdanti įmonė („Metsähallitus”). Ji valdo apie 9 mln. ha miškų, iš jų pusė dėl gamtinių sąlygų yra netinkami ūkinei veiklai (tundra, pelkės), todėl pritaikomi rekreacijai. Įmonės veikla tiek finansiškai, tiek pagal darbų specifiką yra suskirstyta į keturias sritis: miškininkystė, nacionaliniai parkai, nekilnojamo turto vystymas ir laukinės gyvūnijos priežiūra. Minėtose skirtingose srityse paprastai dirba specializuoti darbuotojai. Miškų turizmo sektoriuje dirba šią veiklą išmanantys specialistai, miškininkai – miškininkystės sektoriuje ir pan., tačiau planavimas vyksta bendrai. „Metsähallitus“ veiklos sritys (https://julkaisut.metsa.fi).

Labiausiai sužavėjo miško trobelės

Gyvendamas Suomijos Šiaurės Karelijoje (tai – Rytų Suomijos regionas, pagal plotą tris kartus mažesnis už Lietuvą) pabuvojau keliolikoje lankytinų vietų miškuose. Pasirinkimas čia platus – nuo kelis šimtus eurų nakčiai kainuojančių modernių poilsio namų iki nemokamų miško trobelių. Labiausiai sužavėjo miško trobelės, kuriose nėra elektros ir kitų patogumų, bet net vieną naktį praleidus miške, atsiranda pozityvių idėjų ir energijos jas įgyvendinti. Tos trobelės – tai dažniausiai buvę miško darbuotojų padaliniai, paprastai nutolę nuo civilizacijos. Šiaurės Karelijoje tokių vietų yra keliolika. Prie jų negalima privažiuoti automobiliu, o net jei ir yra kelias, jis užtvertas, nes trobelės skirtos miško pakeleiviams (ang. hikers).

Apsistojimo taisyklės jose labai paprastos – negalima apsistoti ilgiau nei dvi naktis, būtina viską sutvarkyti išvykstant, priskaldyti ir prinešti malkų kitiems lankytojams. Tiesa, pačiomis malkomis pasirūpina miškininkai.

Buvo atvejų, kai atvykęs radau prieš tai nakvojusių nelabai tvarkingų lankytojų „palikimą”, bet darbas gamtoje tik atpalaiduoja.

Ar toks poilsio principas veiktų Lietuvoje? Manau, kad TAIP ir esu įsitikinęs, kad pabandyti verta.

https://www.youtube.com/watch?v=AslmiYw5Pbk&t=3s