• Temos
• Miškininkystė

Miško savininkų nuotoliniai mokymai: mokesčiai už parduotą medieną ir nenukirstą mišką

LŽŪKT informacija

2018-06-27

© Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Nuotolinių mokymų dalyviai klausėsi Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos lektoriaus dr. Eugenijaus Vaitiekaus paskaitos apie mokesčius miško savininkui už parduotą medieną ir nenukirstą mišką. Tai paskutiniai projekto „Miško savininkų internetiniai nuotoliniai mokymai / seminarai“ mokymai. Iš viso vyko 10 nemokamų nuotolinių paskaitų aktualiausiomis temomis, kurias turi žinoti kiekvienas, turintis miško. Šį projektą antrus metus iš eilės inicijavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, mokymus vykdė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba kartu su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.

Paskutiniuose mokymuose buvo aptarti pagrindiniai mokesčiai, ekonominis valstybinio miškų ūkio reguliavimas, individualios veiklos vykdymo būdai bei pagrindiniai mokėtini mokesčiai. Pasak lektoriaus dr. Eugenijaus Vaitiekaus, miško valdytojai, kurie yra juridiniai asmenys, privalomuosius atskaitymus privalo apskaičiuoti, sumokėti ir deklaruoti atitinkamo mokestinio laikotarpio kalendoriniam mėnesiui pasibaigus, iki kito mėnesio 15 dienos. Miško valdytojai, kurie yra fiziniai asmenys, privalomuosius atskaitymus privalo apskaičiuoti, sumokėti ir mokesčių administratoriui pateikti tinkamai užpildytą deklaraciją FR0463 (02 versija), kalendoriniam pusmečiui pasibaigus, iki kito mėnesio einančio po kalendorinio pusmečio, 15 dienos, t. y. atitinkamai iki liepos 15 d. ir sausio 15 d.

E. Vaitiekus atkreipė dėmesį, kad privalomuosius atskaitymus juridiniai ir fiziniai asmenys privalo mokėti tais atvejais, kai pajamos gaunamos už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomame miške, ir kai pajamos gaunamos už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Kai žaliavinė mediena ir/arba nenukirstas miškas perkami iš kitų asmenų ir parduodami, privalomieji atskaitymai į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą nedeklaruojami ir nemokami.

Nenukirsto miško ir (ar) žaliavinės medienos pardavimo pajamų apmokestinimo GPM tvarka priklauso nuo to, ar gyventojas vykdo individualią miškų ūkio veiklą, ar ne. Nuo to priklausys ir tai, kuriame metinės pajamų deklaracijos priede – GPM308V ar GPM308T – šios pajamos turės būti deklaruotos.

Jei gyventojas apvaliąją medieną ar nenukirstą mišką parduoda juridiniam asmeniui (įmonei), prievolė apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį nuo medienos pardavimo pajamų tenka įmonei (pirkėjui). Kai mediena parduodama fiziniam asmeniui, ši prievolė tenka pačiam pardavėjui, t. y. gyventojui, gavusiam medienos pardavimo pajamų.

Mokymų medžiagą „Mokesčiai miško savininkui už parduotą medieną ir nenukirstą mišką“ galima peržiūrėti čia.

Mokymų „Mokesčiai miško savininkui už parduotą medieną ir nenukirstą mišką“ vaizdo informaciją galite pasižiūrėti čia.

Įvykę mokymai

Lietuvos miškai kas metai pažeidžiami abiotinių veiksnių, vabzdžių, ligų sukėlėjų, žvėrių. Visų šių veiksnių ir organizmų žalingumas nevienodas. Vieni iš jų pasirodo kiekvienais metais masiškai ir padaro labai daug nuostolių. Tuo tarpu kiti reti, lokaliniai ar sporadiški. Miško apsauga yra neatskiriama nuo ūkinės veiklos miškuose. Viena aktualiausių miško apsaugos problemų –miško apsauga nuo gaisrų. Kaip apsaugoti mišką? Privačių miškų savininkai apie tai daugiau sužinojo gegužės pabaigoje dalyvaudami nuotoliniuose mokymuose „Miško sanitarinė ir priešgaisrinė apsauga“ (lektorius Henrikas Stravinskas, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija).

Miško savininkai ir naudotojai privalo saugoti mišką nuo miško kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, bloginančių miško sanitarinę būklę. Tad mokymų dalyviai buvo supažindinti su pagrindiniais miško sanitarinę apsaugą reglamentuojančiais dokumentais – Lietuvos Respublikos Miškų įstatymu, Augalų apsaugos įstatymu, Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis ir kt. Dalyviai supažindinti su ES parama pažeistų miškų atkūrimui, aptarti aplinkos veiksniai, turintys įtakos medžių būklei, pristatytos ūkinės, fizinės-mechaninės, biologinės miško apsaugos priemonės, priminta, kaip įvertinti medžių būklę pagal lajos morfologinius rodiklius, kokie yra šaknų žėlinių ir želdinių kenkėjai, neinfekcinės augalų ligos ir kt.

Anot lektoriaus, profilaktinių priešgaisrinių priemonių sistemoje svarbiausią vietą užima priemonės, stabdančios kilusių gaisrų plitimą ir padedančios kovoti su jais. Kokios jos, sužinosite perskaitę mokymų medžiagą.

Mokymų medžiagą „Miško sanitarinė ir priešgaisrinė apsauga“ galima peržiūrėti čia:

Mokymų „Miško sanitarinė ir priešgaisrinė apsauga“ vaizdo informaciją galite pasižiūrėti čia.

Lektorė pristatė pagrindines priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritis (Miško veisimas, Investicijos į miškininkystės technologijas, Miškams padarytos žalos prevencija ir atlyginimas, Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė), informavo apie paraiškų rinkimo grafiką, aptarė prioritetus, tikslines sritis ir kompleksinius tikslus ir sąlygas bei reikalavimus paramai gauti.

Aptarta priemonės „Su „Natura 2000“ ir vandens pagrindų direktyva susijusios išmokos“ aktuali informacija.

Mokymų medžiagą „Lietuvos Kaimo plėtros programos 2014–2020 priemonės“ (II) galima peržiūrėti čia.

Mokymų „Lietuvos Kaimo plėtros programos 2014–2020 priemonės“ (II) vaizdo informaciją galite pasižiūrėti čia.

Kovo pabaigoje vykusiuose nuotoliniuose mokymuose dalyviai klausėsi paskaitos „Lietuvos Kaimo plėtros programos 2014–2020 priemonės“ (KPP). Lektorė – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistė Vita Guogaitė.

Ji pristatė pagrindines KPP priemones, jų veiklos sritis, aptarė atrankos kriterijus, laukiamus įsipareigojimus, paraiškų pildymą, priėmimą ir vertinimą, apžvelgė priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sričių „Miško veisimas“ (paraiškos priimamos nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.) ir „Investicijos į miškininkystės technologijas“ (paraiškos priimamos nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.) prioritetus, tikslines sritis ir kompleksinius tikslus, remiamas veiklas, galimus pareiškėjus, tinkamas finansuoti išlaidas, paramos dydį ir intensyvumą, projektų atrankos kriterijus ir kt. aktualią informaciją.

Mokymų medžiagą „Lietuvos Kaimo plėtros programos 2014–2020 priemonės“ galima peržiūrėti čia.

Mokymų „Lietuvos Kaimo plėtros programos 2014–2020 priemonės“ vaizdo informaciją galite pasižiūrėti čia.

Miško atkūrimo darbų apimtys tiesiogiai priklauso nuo plynųjų kirtimų apimčių. 2014–2018 metams miškotvarkos numatytos plynų kirtimų apimtys kasmet sieks apie 125 ha ploto. Pastaraisiais metais vykdant miško atkūrimo darbus, mažiau sodinama spygliuočių, dažniau taikomas mišrus miško atkūrimo būdas – dirbtinį miško želdinimą derinant su savaiminiu žėlimu. Ką reikėtų žinoti, siekiant mišką atkurti ir įveisti?

Vasario pabaigoje nuotolinių mokymų dalyviai klausėsi paskaitos „Miško atkūrimas ir įveisimas“ (lektorius Eugenijus Vaitiekus). Besimokantieji buvo supažindinti ne tik su LR miškų įstatymo nuostatomis, bet ir kaip rengti miško želdinimo ir žėlimo projektą, aptartos vyraujančios tikslinės medžių rūšys miškams atkurti. Mišką draudžiama želdinti nekokybiškais miško sodmenimis, vienmečiais eglės, ąžuolo sėjinukais ir visų medžių rūšių savaiminukais. Pasak lektoriaus, planuojama, kad miško sodmenų su apribota šaknų sistema dalis ateityje galėtų sudaryti iki 50 proc. reikalingo želdinimui kiekio.

Reikėtų žinoti, kad privačioje žemėje miškas atkuriamas vadovaujantis vidinės miškotvarkos projektu bei biržės rėžėjui parengus Miško želdinimo ir žėlimo projektą. Privačioje žemėje miškas veisiamas parengus miško atkūrimo ir įveisimo projektą, kurį turi tvirtinti miškų urėdijos, kurios teritorijoje veisiamas miškas, įgaliotas pareigūnas.

Mokymų „Miško atkūrimas ir įveisimas“ medžiagą galite pasižiūrėti čia.

Mokymų „Miško atkūrimas ir įveisimas“ vaizdo informaciją galite pasižiūrėti čia.

Valstybinės miškininkystė sektorius apie 90 proc. pajamų gauna už paruoštą apvaliąją medieną. Tad apie tai reikia nemažai išmanyti. Jei padarome klaidų, ruošdami apvaliosios medienos gaminius ir juos matuodami, tai, žinoma, atsiliepia ir pajamoms. Ką reikia išmanyti norint teisingai susipjaustyti stiebą ir paruošti tokius medienos gaminius, kurie turėtų rinkoje paklausą ir būtų galima už juos gauti didesnę kainą?

Naudingą informaciją dalyviai sužinojo internetinėje svetainėje www.ikmis.lt užsiregistravę į sausį vykusius nuotolinius mokymus „Apvaliosios medienos matavimo būdai ir medienos gabenimas“. Mokymus vedė doc. dr. Albinas Tebėra, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Miškininkystės katedros dėstytojas.

Mokymų „Apvaliosios medienos matavimo būdai ir gabenimas“ medžiagą galite pasižiūrėti čia.

Mokymų „Apvaliosios medienos matavimo būdai ir gabenimas“ vaizdo informaciją galite pasižiūrėti čia.

Miško kirtimai – svarbi ūkininkavimo miške bei miško priežiūros dalis, todėl privačių miškų savininkams, ketinantiems vykdyti miško kirtimus, privalu susipažinti su Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašo pagrindinėmis nuostatomis.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos Miškininkystės katedros doc. dr. Eugenijus Vaitiekus miško savininkams, gruodžio 8 dieną užsiregistravusiems į nuotolinius mokymus, pateikė visą reikalingą informaciją – apie kirtimų rūšis ir jų būdus, pagrindinius ir tarpinius kirtimus, aptarė situacijas, kada leidimai neprivalomi, kada įgyjama teisė kirsti mišką, kokie yra pagrindiniai privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, nuo ko reikia pradėti norinti gauti leidimą, kada jis privalomas, kur kreiptis ir kaip visą procedūrą teisingai atlikti. Klausytojai susipažino ir su kitais dokumentais, reglamentuojančiais leidimų išdavimo tvarką. Atsižvelgiant į dalyvių klausimus, buvo aptartos ir kitos miškų tvarkymo aktualijos ir pan.

Mokymų „Leidimai kirsti mišką ir jų išdavimo tvarka“ medžiagą rasite čia.

Mokymų „Leidimai kirsti mišką ir jų išdavimo tvarka“vaizdo informaciją peržiūrėti galite čia.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2007–2016 m. laikotarpiu privatiems miškams buvo parengti ir užregistruoti 29 432 miškotvarkos projektai, t. y. vidutiniškai 2943 per metus. Bendras privačių miškų plotas, kuriam 2007–2016 m. parengti miškotvarkos projektai sudaro 228,8 tūkst. ha, t. y. 26 proc. viso privačių miškų ploto. Kaip rengti miškotvarkos projektus, kas šį darbą gali atlikti, koks projekto galiojimo laikas? Į visus šiuos klausimus lapkričio 17 d. nuotolinių mokymų dalyviai galėjo sužinoti iš dr. Andriaus Kuliešio, KMAIK docento.

„Vidinės miškotvarkos projektai – miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Jeigu miškotvarkos projekto nėra, pagrindiniai kirtimai privačiose valdose arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančioje miško žemėje draudžiami, išskyrus kai kuriuos atvejus“, – sako lektorius dr. Andrius Kuliešis.

Mokymų „Miškotvarkos projektas“ medžiagą galite peržiūrėti čia.

Mokymų „Miškotvarkos projektas“ vaizdo informaciją galite pasižiūrėti čia.

Lietuvos sąlygomis per visą miško auginimo laikotarpį užauga vidutiniškai 600–700 m³/ha stiebų medienos. Iki brandos amžiaus medyne dažniausiai sukaupiama pusė (40–70 proc.) visos išaugintos medienos. Kita pusė gali būti sunaudota tarpiniais kirtimais arba sunykti, savaime besiretinant medynui. Ugdymo kirtimai – viena iš miško ūkio priemonių vertingiems, produktyviems ir atspariems medynams užauginti. Kaip ir kada vykdyti ugdomuosius kirtimus sužinojo nuotolinių mokymų dalyviai, kurie spalio 27 dieną klausėsi antrosios Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos lektoriaus Evaldo Survilos paskaitos.

„Ugdymo kirtimų pradžia priklauso nuo medyno rūšinės sudėties ir rūšių tarpusavio santykių, esamo tankumo, miško tipo bei ūkinių tikslų. Kultūrinės kilmės, mišriuose, didelio pradinio tankumo, augančiuose derlingose augavietėse medynuose ugdymo kirtimai pradedami anksčiau negu grynuose, mažesnio tankumo ir augančiuose nederlingose augavietėse“, – sako lektorius. Mokymų dalyviai buvo supažindinti su pagrindinių ir tarpinių kirtimų schema, ugdymo kirtimų tikslais, medynų ugdymo kirtimų rūšimis, aptarta ugdymo kirtimų pradžia bei laikas, savaiminis medynų retėjimas, besimokantieji supažindinti, kaip vykdyti ugdomuosius kirtimus grynuose bei mišriuose pušies jaunuolynuose, kaip ugdyti mišrius medynus, prisiminti svarbiausi ugdytinų medynų požymiai, bioįvairovės apsauga ugdant medynus ir kt.

„Įvairiomis ūkinėmis priemonėmis bandant keisti natūralią procesų eigą, gamta stengiasi sugrįžti į įprastinę būseną, todėl reikėtų ne priešintis natūraliai procesų eigai, o ją pažįstant, pakreipti sau pageidaujama linkme, veikti kartu ir su mažiausiomis pastangomis gauti siekiamą rezultatą“, – teigė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos lektorius Evaldas Survila.

Mokymų „Miško ugdymo kirtimai“ medžiagą galite peržiūrėti čia.

Mokymų „Miško ugdymo kirtimai“ vaizdo informaciją galite pasižiūrėti čia.

Pirmieji nuotoliniai mokymai – „Pagrindiniai miško kirtimai“ – vyko rugsėjo 29 dieną. Iš anksto užsiregistravę dalyviai mokymų metu sužinojo apie miško kirtimų klasifikavimą, susipažino su pagrindinėmis miško kirtimų sąvokomis, kirtimo amžiaus apribojimais pagal miškų grupes. Kiekvienas pagrindinių miško kirtimų atvejis buvo detaliai išnagrinėtas, pateiktas jo aprašymas, kada galima jį vykdyti ir kaip jis taikomas.

Kiekvienas kirtimo būdas taikomas atsižvelgiant į tam tikrus aspektus, tokius kaip miško funkcinė paskirtis, medyno tipas, savininko tikslas ar taikomi apribojimai. Buvo kalbėta apie kirtimo amžius atskiroms medžių rūšims, skirtingose miškų grupėse ir jų apribojimus. Aptarti plynųjų kirtimų taikymo apribojimai, biržių kryptys ir pločiai, šliejimo laikas.

Seminare buvo pateiktos skaidrės ir vaizdinė informacija. Dalyviai ne tik galėjo skaityti jiems rodomą medžiagą, bet ir klausytis bei matyti Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos dėstytoją Evaldą Survilą. Seminaro pabaigoje kiekvienas dalyvis galėjo užduoti klausimus dėstytojui, padiskutuoti.

Šis seminaras buvo ypač naudingas miško savininkams, turintiems jau brandos amžių pasiekusį mišką, mat jie sužinojo, kokią pagrindinių kirtimų rūšį jie gali taikyti savo miškuose.

Mokymų „Pagrindiniai miško kirtimai“ medžiagą galite peržiūrėti čia.

Mokymų „Pagrindiniai miško kirtimai“ vaizdo informaciją galite pasižiūrėti čia.

Apie projektą

Atsižvelgdama į tai, kad šiandien miško savininkams reikia nemažai žinoti apie miškininkystę, jos teisinį reglamentavimą ir praktines aktualijas, kad jie galėtų tinkamai vykdyti miško ūkio darbus, pasinaudoti Europos Sąjungos parama, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija antrus metus iš eilės inicijuoja nemokamą projektą „Miško savininkų internetiniai nuotoliniai mokymai / seminarai“. Tai puiki galimybė neišvykus iš namų gauti atsakymus į rūpimus miškininkystės klausimus iš šios srities profesionalų.

Pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais mokymuose dalyvavo per 200 miško savininkų. Tikimasi, kad miško savininkai ir vėl bus aktyvūs mokymų dalyviai – planuojama 10 paskaitų aktualiausiomis temomis, kurias turi žinoti kiekvienas, turintis miško.

Mokymai vyksta kartą per mėnesį, viešai paskelbtu laiku. Dalyvių registracija į atitinkamus mokymus skelbiama prieš 14 kalendorinių dienų, o stabdoma likus 3 val. iki mokymų pradžios.

Atkreipiame dėmesį, kad nuotoliniai mokymai vykdomi tik tuo atveju, kai dalyvauti juose iš anksto užsiregistruoja ne mažiau kaip 20 dalyvių. Neužsiregistravus minimaliam dalyvių skaičiui, mokymai nevykdomi apie tai informuojant užsiregistravusius dalyvius.

Vienų mokymų bendra trukmė – 1,5 val. Iš kurių lektoriaus dėstomoji dalis (pranešimas ar prezentacija) užtruks 45 min., likęs laikas skiriamas atsakymams į dalyvių pateiktus klausimus, susijusius su mokymų tema.

Dalyvis, norėdamas dalyvauti nuotoliniuose mokymuose, turi turėti kompiuterį su tvarkinga garso ir vaizdo įranga ir interneto ryšiu ar kitą mobilų įrenginį su šiomis specifikacijomis.

Mokymus vykdo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba kartu su Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija.