• Temos
• Miškininkystė

Miško savininkai raginami pasirūpinti savo eglynais

2024-06-26

© Agroakademija.lt nuotr.

Dėl eglynuose masiškai išplitusio kenkėjo žievėgraužio tipografo, nuo 2024 m. birželio 20 d. paskelbta stichinė nelaimė Kazlų Rūdos ir Vilniaus rajono savivaldybių miškuose, nes juose kenkėjas pažeidė daugiau kaip po 25 tūkst. kubinių metrų eglių. Šiose savivaldybėse miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo apžiūrėti savo miško valdas ir laiku įgyvendinti miško sanitarinės apsaugos priemones.

Pagal Valstybinės miškų tarnybos vykdomos žievėgraužio tipografo populiacijos stebėsenos duomenis, 2023 ir 2024 metais šalies miškuose buvo gausiausia žievėgraužio tipografo pirmos kartos vabalų populiacija per dvidešimt pastarųjų metų. Dėl jau keletą metų besikartojančių sausų ir kaitrių orų laikotarpių bei dažnėjančių ekstremalių jų periodų, šalies eglynai kentėjo stresus ir drėgmės trūkumą, juose yra daug nusilpusių eglių, kurios yra tinkamos apsigyventi ir daugintis eglių liemenų kenkėjui žievėgraužiui tipografui. Sausi ir šilti orai žievėgraužiams gausėti ir plisti yra labai palankūs.

Žievėgraužis tipografas yra pavojingiausias eglių liemenų kenkėjas, nes per visą medžio stiebą apsigyvendamas po žieve, pažeidžia gyvybinius audinius ir nudžiovina medį. Gausiai dauginasi ir sudaro masinio dauginimosi židinius. Kiekvienais metais išsivysto 2 pagrindinės ir 1-2 papildomos seserinės generacijos. Gausiai pasidauginęs užpuola ne tik nusilpusias ir labai pažeistas egles, bet ir visiškai sveikas.

Žievėgraužio tipografo plitimo ir jo daromos žalos eglynams sumažinimui būtinos vykdyti sanitarinės miško apsaugos priemonės:
1. Egles su po žieve apsigyvenusiais žievėgraužiais tipografais, vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 30 punkto reikalavimais, būtina pašalinti iš miško kol neišsivystė žievėgraužio tipografo vabalų suaugėliai, tai yra iki pirmųjų lėliukių susiformavimo. Kad, po eglės žieve apsigyveno kinivarpos, lengviausia nustatyti iš išbirusių rudų išgraužų, kurios gerai matosi medžio priekelminėje dalyje.
2. Būtina laiku pašalinti iš medynų naujai vėjo išverstas, nulaužtas ar labai pažeistas egles. Vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 29 punktu tokias egles reikia iškirsti ir išvežti iš miško, kol jose dar neapsigyveno kenkėjai.
3. Miško sandėliuose reikia užtikrinti medienos apsaugą vadovaujantis Miško sanitarinės apsaugos taisyklių 45 punkto reikalavimais. Žalia spygliuočių mediena nuo balandžio 1 d. iki spalio 1 d. per dešimt dienų po jos iškirtimo turi būti išvežta ne arčiau kaip 2 km nuo medynų, kuriuose vyresnių nei 40 metų spygliuočių medžių rūšių yra 20 procentų ir daugiau, pakraščio arba apdorota insekticidais, arba nužievinta, arba kitais būdais apsaugota nuo medžių liemenų pavojingų kenkėjų.

Kad būtų laiku surastos žievėgraužio tipografo naujai užpultos žalios eglės, būtina reguliariai vegetacijos sezono metu stebėti 50 metų bei vyresnius medynus. Pirminiai žievėraužio tipografo masinio dauginimosi židiniai dažniausiai pradeda formuotis:
* medynuose kur liko nesutvarkytos liemenų kenkėjų užpultos eglės ir vėjavartos, vėjalaužtos;
* medynuose, kuriuose dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų ankščiau jau vykdyti sanitariniai atrankiniai ar plynieji miško kirtimai;
* plynų miško kirtimų biržių pakraščiuose;
* dėl kirtimų ir įvairių pažeidimų sumažėjusio skalsumo eglynuose;
* eglynuose šalia kurių buvo medienos sandėliai su neapsaugota ar laiku neišvežta spygliuočių mediena.

Valstybinė miškų tarnyba ragina miško savininkus rūpintis savo eglynais, juos tinkamai prižiūrėti, taip prisidedant ir prie visos Lietuvos eglynų geros būklės palaikymo. Miško savininkui, nežinančiam, nuo ko pradėti eglynų žvalgymą ir pažeistų eglių šalinimui leidimų gavimą, Valstybinė miškų tarnyba kviečia kreiptis į jos konsultacijų centrą tel. +370 670 06211. Tarnybos specialistai pakonsultuos, kokius žingsnius atlikti, siekiant apsaugoti savo mišką.

Valstybinės miškų tarnybos informacija