Gegužės 22 d., trečiadienis | 24

Miško kirtimas ir paukščių lizdavietės – ne tik atsakomybė, bet ir galimybė

Mantas Dulko
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistas
2024-04-24

Asociatyvi DI kurta nuotrauka, agroakademija.lt

Gamtą formuoja ne tik dirvožemis ir vanduo, bet ir miškai bei juose gyvenantys paukščiai. Todėl labai svarbu tinkamai ir atsakingai elgtis kertant miškus bei saugant lizdavietes ir juose gyvenančius paukščius. Straipsnyje aptarsime miškų kirtimo taisykles bei ribojimus vykdant miškuose ūkinę veiklą, ypač atsižvelgdami į svarbų aspektą paukščių lizdavietes.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Prisiminus Miškų kirtimo taisykles

Aplink saugomų paukščių lizdavietes Lietuvoje yra reglamentuoti konkretūs apribojimai. Jie skirti užtikrinti maksimalią teritorijų apsaugą – atstumai nuo lizdaviečių gali svyruoti nuo 50 iki 200 m spinduliu. Tai reiškia, kad skirtingoms paukščių rūšims yra taikomi skirtingi ribojimai, atsižvelgiant į jų specifinius poreikius. Pavyzdžiui: juodasis gandras, jūrinis erelis, kilnusis erelis, žuvininkas ir didysis apuokas turėtų būti apsaugoti 200 m spinduliu nuo lizdaviečių, gyvatėdis, didysis erelis rėksnys, sakalas keleivis ir žalvarnis 150 m spinduliu, o vapsvaėdis, juodasis peslys, rudasis peslys, vištvanagis, mažasis erelis rėksnys ir uralinė pelėda turėtų būti apsaugoti 100 m spinduliu. Mažiausias, 50 metrų spindulys, skirtas pelėsakaliui, startsakaliui, sketsakaliui ir lututei.

Saugomų paukščių veisimosi vietose draudžiami pagrindiniai ir kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai. Visi kiti miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo balandžio 1 d. (aplink jūrinių ir kilniųjų erelių lizdavietes – nuo vasario 1 d.) iki rugsėjo 1 d.

Kurtinių tuokvietėse draudžiami pagrindiniai ir kraštovaizdžio formavimo miško kirtimai. Jų apsaugos zonose plynųjų pagrindinių miško kirtimų biržių plotas turi būti ne didesnis kaip 2 ha, o jose būtina palikti pavienius stambius, šakotus medžius (ne mažiau kaip 10 tokių medžių 1 ha). Kurtinių tuokvietėse ir jų apsaugos zonose nuo sausio 1 d. iki rugsėjo 1 d. draudžiami visi miško kirtimai ir medienos ištraukimas.

Išimtys taikomos ir žalių eglių vėjavartų, vėjalaužų, sniegalaužų ir labai pažeistų medžių, kol juose neapsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, kirtimams. Tai pat visų rūšių medžių, kuriuose apsigyveno medžių liemenų pavojingi kenkėjai, arba kuomet veisimosi vietos medynas sunyko dėl abiotinių veiksnių, ligų ar miško kenkėjų pažeidimų ir tai tik tuo atveju, jei miško sanitarinės apsaugos taisyklių nustatyta tvarka dėl plyno sanitarinio kirtimo būtinumo išduodama patvirtinanti išvada. Vis tik, medį, kuriame susuktas lizdas, draudžiama iškirsti.

Taip pat nuo kovo 15 d. prasideda aktyvus paukščių veisimosi laikotarpis, kuris tęsis iki rugpjūčio 1 d. Šiuo metu yra draudžiama kirsti ar intensyviai genėti saugotinus medžius, viešus želdinius ir želdynus. Nors privatiems želdynams šis draudimas netaikomas, rekomenduojame šiuo laikotarpiu susilaikyti nuo medžių ir krūmų genėjimo ar kirtimo, siekiant netrikdyti sparnuočių ramybės.

Prieš pradedant ūkinę veiklą, būtina įsitikinti, kad nėra apgyvendintų paukščių lizdų. Išimtys galimos tik tais atvejais, kai saugotini medžiai kelia pavojų gyventojams arba kai tai būtina remontuojant, rekonstruojant ar tiesiant naują valstybinės reikšmės kelią.

Informuojame, kad nuo gegužės 1 d. bus taikoma išimtis vietinės reikšmės kelių remontui, rekonstravimui ar tiesimui. Draudimas taip pat bus galiojantis nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., ribojant miško kirtimus ir medienos ištraukimą visų grupių saugomuose miškuose bei nacionaliniuose parkuose, išskyrus tam tikras išimtis, tokias kaip žalių eglių vėjavartas ar medžius, kuriuose jau apsigyveno pavojingi kenkėjai.

Ne tik atsakomybė, bet ir galimybė

Šios apsauginės zonos ir ribojimai, užkertant kelią miškų kirtimui aplink paukščių lizdavietės, yra būtini norint išsaugoti gyvąją aplinką ir palaikyti gamtos balansą. Tai ne tik atsakomybė, bet ir galimybė prisidėti prie gamtos apsaugos.

Dalis saugomų miško paukščių lizdaviečių yra pažymėtos Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre, tačiau situacija sparčiai keičiasi, o duomenys sensta – dalis registruotų lizdų jau senokai sunykę, o naujai sukrauti – nežinomi arba nepažymėti ir neturi reikiamo apsaugos statuso. Dalį nežinomų lizdų pirmieji aptinka ne specialistai, bet miško kirtėjai, o kirtavietėje paliktas vienišas medis su lizdu nieko negelbsti – buveinė jau sunaikinta. Todėl eilę metų vykdoma miškų kadastre įrašytų lizdų revizija: tikrinamos senosios lizdavietės, jų aplinka, rasti lizdai fotografuojami, fiksuojamos koordinatės, o visi duomenys perkeliami į Saugomų rūšių informacinę sistemą (SRIS). Ši informacija padeda geriau planuoti ūkinę veiklą bei apsaugoti nykstančias paukščių rūšis nuo trikdymo, jų lizdų ir buveinių sunaikinimo.

Bendradarbiaujant su miškininkystės specialistais, gamtosaugos specialistais ir visuomene, galime kurti veiksmingas ir tvarias biologinės įvairovės apsaugos strategijas, užtikrinant, kad mūsų miškai ir paukščių populiacijos išliktų gyvybingos ir klestinčios ateinančioms kartoms. Taigi, svarbu nuolat prisiminti apie gamtos apsaugą ir imtis veiksmų jai išsaugoti.

Jei turite klausimų, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Miškininkystės specialistai visoje Lietuvoje teikia paslaugas ir konsultuoja visus privačių miškų savininkus ar kitus asmenis, suinteresuotus miškų ūkio plėtra.