Gruodžio 21 d., sekmadienis | 25
Miško derliaus metai: kurie medžiai subrandino daugiausiai sėklų?
2025-12-18
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Šie metai Lietuvos miško medžiams buvo derlingi – kai kurios rūšys sėklų subrandino itin gausiai. Valstybinės miškų tarnybos (VMT) duomenimis, daugiausiai sėklinės medžiagos paruošta iš karpotojo beržo – 567,5 kg. Taip pat surinkta 272,5 kg juodalksnio sėklų, o dar kelių siuntų laukiama artimiausiu metu.
Tuo metu 2025-ieji buvo nederliaus metai ąžuolams – šiemet jie visiškai neužmezgė gilių.
Paprastosios pušies ir paprastosios eglės sėklų rinkimas dar tęsiasi, todėl galutiniai spygliuočių sėklinės medžiagos kiekiai paaiškės po Naujųjų metų. Vis dėlto prognozuojama, kad didesni sėklų kiekiai bus surinkti iš pušynų. Pagal sėklinės miško bazės objektų derėjimo stebėjimo duomenis, paprastosios pušies vidutiniškas ir gausus derėjimas nustatytas 27 objektuose, o paprastosios eglės vidutiniškas derėjimas – 6 objektuose, kuriuose bus ruošiama sėklinė medžiaga.
VMT specialistai primena, kad spygliuočių sėklas svarbu surinkti kuo greičiau, nes sausis yra ypač pavojingas laikotarpis, ypač pušies sėkloms.
„Sausis pasižymi labai permainingais orais – šiandien temperatūra gali būti teigiama, o po kelių dienų nukristi iki keliolikos laipsnių šalčio. Pušies kankorėžiai sukaupia daug drėgmės, kuri staiga sušalusi suardo sėklų struktūrą ir jos žūva“, – aiškina Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Živilė Kaunietė.
Pasak jos, net ir švelnios žiemos metu pakanka kelių stipraus šalčio dienų, kad sėkloms būtų padaryta nepataisoma žala. Miškininkai prisimena, kai 2016 m. po Naujųjų metų staiga smogęs speigas pražudė itin gausų pušies sėklų derlių – daugiau kaip pusė iš 807 kg paruoštų sėklų buvo nustatytos nedaigiomis.
Eglės sėklos laikomos atsparesnėmis – jų kankorėžiai yra kitokios sandaros, su plonesniais žvyneliais, todėl mažiau paveikūs drėgmei ir šalčiui. Pastaraisiais metais eglės sėklų kokybė atitinka aukščiausią klasę.
Juodalksnio sėklų kokybė šiuo metu taip pat vertinama gana gerai, ypač dėl naujų technologijų, leidžiančių efektyviau jas paruošti. Vis dėlto šiemet nustatoma nemažai tuščių sėklų, kai luobelė susiformavusi, tačiau viduje nėra gemalo. Jei tokių sėklų siuntoje randama daugiau nei 40 proc., VMT specialistai rekomenduoja jas pakartotinai išvalyti. Tuščių sėklų kiekį dažniausiai lemia nepalankios gamtinės sąlygos apdulkinimo metu – pavyzdžiui, lietingi ir drėgni orai, trukdantys žiedadulkėms pasklisti.
Šiuo metu bendra miško sėklų kokybė vertinama kaip gera – nei ruošos, nei sandėliavimo etapuose didesnių problemų nefiksuojama. Ankstesniais metais pasitaikydavo atvejų, kai sėklos nukentėdavo dėl patogenų ar netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šiemet tokių rizikų išvengta.
VMT laboratorijoje atliekami išsamūs sėklinės medžiagos kokybės tyrimai – vertinamas daigumas, dygimo energija, 1000 sėklų svoris ir švarumas. Taip pat išrašoma pažyma apie miško medžių sėklų kokybę bei kilmės sertifikatas, nurodantis, kur sėklos buvo surinktos. Kilmės atsekamumas yra itin svarbus siekiant miškus tvarkyti tvariai ir subalansuotai.
Atkuriant ar įveisiant mišką būtina naudoti konkrečiai vietovei genetiškai ir fenotipiškai prisitaikiusią miško dauginamąją medžiagą, vadovaujantis miško medžių kilmės rajonais ir jų platinimo galimybėmis.
Valstybinės miškų tarnybos inf.
