Gegužės 27 d., pirmadienis | 24

Miškininkavimas mažoje (iki 3 ha) miško valdoje. Ypatumai ir galimybės

2023-04-27

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Privataus miško tvarkymo ir naudojimo teisinis reglamentavimas išlieka vienu svarbiausių miškų ūkio politikos instrumentu, padedančiu užtikrinti visuomenės interesų įgyvendinimą privačios nuosavybės teise valdomuose šalies miškuose, o taip pat užtikrinantis šių miškų išsaugojimą ateities kartoms. Šįkart aptarsime, kokie ypatumai ir galimybės miškininkaujant mažoje (iki 3 ha) miško valdoje.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Privačių miškų tvarkymą, šių miškų naudojimą, atkūrimą, apsaugą, taip pat privačių miškų savininkų teises ir pareigas tvarkant, prižiūrint ir naudojant privačius miškus reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti „Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai“. Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis privačiuose miškuose, išskyrus specialios paskirties objektų (pvz.: pasienio zonos) miškus ir miškus, kuriuose tai riboja kiti įstatymai.

Šiuose miškuose kiekvienas gali rinkti vaistažoles ir vaistinę žaliavą, skinti vaisius, riešutauti, uogauti ir grybauti, laikydamiesi Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų. Išimtiniais atvejais, dėl svarbių priežasčių (didelis miško gaisrų pavojus, vykdomi miško kirtimai, saugomi objektai ir kt.) savivaldybių vykdomosios institucijos miškų urėdijų ir valstybinių parkų direkcijų ar miško savininkų teikimu gali uždrausti ar apriboti asmenų lankymąsi miške ir vaistažolių, grybų, uogų, kitų miško išteklių naudojimą.

Privataus miško savininkas savo miške turi teisę:

  • valdyti, naudoti miško valdą ir disponuoti ja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka;
  • pagal tarpusavio susitarimą parduoti ar kitaip leisti naudoti nenukirstą mišką fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu yra leidimas kirsti mišką arba vykdomi kirtimai, kuriems leidimo nereikia;
  • privačioje žemėje įveisti miškus ir paversti juos kitomis naudmenomis teisės aktų nustatyta tvarka;
  • gauti kompensacijas dėl ūkinės veiklos ribojimo, kai steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą;
  • Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka jungtis į asociacijas, steigti įmones ir organizacijas, kurti tikslinius fondus, kitaip kaupti lėšas miško ūkinei veiklai plėtoti;
  • dalyvauti kartu su privačių miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos valstybinę kontrolę atliekančiais pareigūnais, kai tikrinama jo miško valda.

Įprastai visi miškai yra tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal jiems sudarytus vidinės miškotvarkos projektus. Vidinės miškotvarkos projektai sudaromi visoms privačioms miško valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei. Tačiau mažose (iki 3,0 ha ploto) privačiose miško valdose, dažnai nėra tikslinga sudarinėti vidinės miškotvarkos projektų, todėl šiose miško valdose leidžiama vykdyti tiek pagrindinius, tiek ugdomuosius miško kirtimus, neturint galiojančio vidinėms miškotvarkos projekto.

Norint vykdyti kirtimus savo miško valdose, miško savininkai pirmiausiai privalo gauti leidimą kirsti mišką. Leidimai kirsti mišką privačių miškų savininkams yra privalomi visiems kirtimams, išskyrus:

  • Jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų medynuose);
  • Atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami pavieniai sausuoliai ar vėjavartos;
  • Kirtimus, skirtus ribinėms linijoms prakirsti (iki 1,5 metro į savo miško valdos pusę).

Tačiau, tais atvejais, kai iškirstą medieną planuojama patiekti rinkai (parduoti), privaloma aplinkos ministro nustatyta tvarka Valstybinei miškų tarnybai pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką. Taip pat pranešimai apie ketinimą kirsti mišką yra būtini norint vykdyti:

  • Retinimo ir einamuosius kirtimus;
  • Atrankinius sanitarinius kirtimus;
  • Plynuosius sanitarinius kirtimus – stichinių nelaimių miškuose atvejais;
  • Baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III–IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius;
  • Neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III–IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidinės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo.

Taip pat būtina paminėti, kad asmenys, gabendami privačiuose miškuose pagamintą apvaliąją medieną, privalo laikytis aplinkos ministro patvirtintos apvaliosios medienos gabenimo tvarkos ir turėti užpildytą medienos gabenimo lapą.

Kaip pateikti pranešimą arba gauti leidimą kirsti mišką?

Leidimus (ir pranešimus) derina, išduoda ir panaikina Valstybinė miškų tarnyba elektroniniu būdu per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą (ALIS). Vartotojams ALIS pasiekiamas adresu – www.alisas.lt .

Leidimas išduodamas privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtintą įgaliojimą, valstybinio miško ar žemės valdytojui arba jo įgaliotam asmeniui, miško naudotojui ar jo įgaliotam asmeniui, pateikusiam miško ir miško išteklių naudojimo teisę įrodančius dokumentus.

Jei žemės sklypas, kuriame numatyta kirsti mišką, valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise, išduodamas vienas leidimas visiems bendraturčiams arba vienam ar keliems bendraturčiams tik turint visų bendraturčių raštišką sutikimą.

Atkurti iškirstą mišką – kiekvieno savininko pareiga!

Privataus miško savininkas privalo laikytis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų.

Kiekvienas miško savininkas privalo:

  • saugoti mišką nuo gaisrų, kenkėjų ir ligų, neteisėto kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų ir kitų veiksmų, darančių žalą miškui ir aplinkai;
  • laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų, savo lėšomis įgyvendinti profilaktines priešgaisrines priemones (įrengti priešgaisrines juostas ir laužavietes, valyti užšlemštą mišką ir kita), stichinių nelaimių miškuose atvejais vykdyti aplinkos ministro nustatytas specialiąsias apsaugos ir stichinių nelaimių padarinių šalinimo miškuose priemones;
  • laikytis teisės aktais patvirtintų miško sanitarinės apsaugos reikalavimų, nustatytais terminais išvežti arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų miške paliekamą spygliuočių medieną, informuoti valstybinius miškų pareigūnus apie atsiradusius miško kenkėjų ir ligų židinius;
  • kirtavietes ir želdintinas miško aikštes atkurti ne vėliau kaip per 3 metus po jų atsiradimo; žuvusius želdinius ir žėlinius atkurti ne vėliau kaip per 2 metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo; atkurtinus žuvusius medynus – ne vėliau kaip per 3 metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo; neteisėtai iškirstą mišką – ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo;
  • atlikti miško naudojimo, atkūrimo ir priežiūros darbus tais būdais ir priemonėmis, kurie turi mažiausią neigiamą poveikį aplinkai, išsaugo dirvožemio našumą ir biologinę įvairovę;
  • laikytis privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių;
  • jaunuolynų ugdymo kirtimus atlikti laikydamasis aplinkos ministro nustatytos tvarkos;
  • užtikrinti riboženklių priežiūrą, ribinių linijų prakirtimą ir atnaujinimą;
  • netrukdyti fiziniams asmenims laisvai lankytis privačiuose miškuose;
  • aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti informaciją ir statistikos duomenis apie miškų ūkio veiklą savo valdose.

Ypač svarbu nepamiršti, kad iškirstą ar žuvusį medyną privaloma atkurti. Miško savininkai, valdytojai ir naudotojai privalo laiku ir tinkamai atkurti mišką, atlikti miško želdinių ir žėlinių priežiūrą, apsaugą, atsodinti žuvusius želdinius ir žėlinius, prižiūrėti ir juos saugoti. Miškas atkuriamas ar įveisiamas vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimais. Miško atkūrimo ir įveisimo būdai parenkami atsižvelgiant į šiuos rodiklius:

  • Miško funkcinę paskirtį (miško grupę);
  • Dirvožemio sąlygas;
  • Motininio medyno selekcinę kokybę;
  • Tikslinių rūšių pomiškio kiekį;
  • Pažeidimų tikimybę.

Kirtavietėse ir želdintinose miško aikštėse miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per trejus metus po jų atsiradimo. Žuvę želdiniai ir žėliniai turi būti atkurti ne vėliau kaip per dvejus metus, atkurtini žuvę medynai – ne vėliau kaip per trejus metus nuo jų žuvimo fakto nustatymo. Neteisėtai iškirstas miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per vienus metus nuo neteisėtų kirtimų fakto nustatymo.

Miškas laikomas atkurtu tada, kai želdinių ir žėlinių kokybė atitinka aplinkos ministro tvirtinamų Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus.

Miško želdiniai ir žėliniai, įskaitant augančius neplynųjų kirtimų biržėse, turi būti prižiūrimi ir saugomi iki septynerių metų, kol susiformuos jaunuolynas ir bus vykdomi ugdymo kirtimai:

  • atliekami priežiūros darbai – užpilamos žemėmis ir prispaudžiamos nuplautos, apnuogintos medžių šaknys, atkasami žemėmis užnešti medžiai, nuleidžiamas paviršinis vanduo, šalinama stelbianti žolinė augalija, stelbiantys medžiai ir krūmai, atsodinami žuvę medžiai ir netolygiai augantys žėliniai,
  • taikomos mechaninės, biologinės ir cheminės apsaugos priemonės nuo vabzdžių kenkėjų, grybinių ligų, pelinių graužikų, žvėrių, mechaninių pakenkimų, gaisrų.

Turite klausimų ar norite pasikonsultuoti?

Kad išvengtumėte klaidų, sutaupytumėte laiko ir nekeltumėte sau streso, rekomenduojame kreiptis į LŽŪKT Miškininkystės paslaugų biuro specialistus. Jie teikia paslaugas ir konsultuoja visus privačių miškų savininkus ar kitus asmenis, suinteresuotus miškų ūkio plėtra. Juk kiekviena detalė svarbi.

Agroakademija.lt rekomenduoja pasiklausyti

„Myliu mišką“ – nuo vardinio medelio iki nemokamo naujo miško įveisimo

Podkastas. #3. Turiu miško. Ką su juo daryti?

Valstybinės miškų tarnybos, agroakademija.lt informacija