© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Poreikis mažinti CO2 išmetimus transporte dar niekada nebuvo toks reikalingas. Deja, įvairios taršios pramonės nuolat bando pasiūlyti netvarius sprendimus kaip biodegalai, kurie skaičiuojant žemės naudojimą ir žemės naudojimo keitimą išmeta gerokai daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų nei sutaupo, kaip rodo kompetentingų institucijų skaičiavimai (čia), rašoma portale circulareconomy.lt.
Remiantis 2022 metų duomenimis (čia), Lietuvoje kelių transporte buvo sunaudoti tokie kiekiai biodegalų (perkskaičiuoti kaip bioetanolis iš kviečių-čia ir biodyzelinas iš rapsų-čia):
Realybėje, tokie biodegalų kiekiai prisidėjo prie didesnių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo. O kiek jie „sutaupė“ ant popieriaus? Remiantis klaidingomis Aplinkos ministerijos lentelėmis (čia). Paprastumo dėlei, bus laikoma, kad visas panaudotas bioetanolis yra iš kviečių (sutaupo 47,2 g CO2ekv/MJ), o biodyzelinas iš rapsų (sutaupo 49,3 g CO2ekv/MJ). Tuomet gaunama, kad sutaupyta:
Iš viso: 241 642 tonos CO2ekv
Kiek miškų ploto reikėtų sugerti tokį kiekį CO2?
Remiantis pastarųjų 5 metų Lietuvos ataskaitomis JT (čia), vienas hektaras miškai vidutiniškai absorbuoja 3,24 tonos CO2:
Gaunasi, kad 241 562 tonos CO2 gali absorbuoti apie 74 581 ha miškų! Mažiau nei 3,5 % dabar ariamų žemės ūkio plotų!
Palyginimui atitinkamam kiekiui bioetanolio ir biodyzelinui reikia (iš skaičiavimų čia – laikant, kad visas bioetanolis iš grūdų, o biodyzelinas iš rapsų):
Iš viso: 99 718 ha
Vartotojams toks biodegalų naudojimas pabrangina degalus maždaug 10 ct/litrui ir bendrai per metus kainuoja apie 250 mln. Eur (čia).
Kiek kainuoja viena tona sutaupyto CO2? Apie 1000 EUR/CO2!
Mokant kiekvienam NAUJO miško hektaro savininkui po 1000 EUR už hektarą per metus, papildomai būtų galima dar paskirstyti daugiau nei 150 mln. elektrifikacijai – ir sutaupoma gerokai daugiau CO2.
VšĮ „Žiedinė ekonomika” informacija