Lapkričio 22 d., penktadienis | 24
Medienos ruošos motoriniu pjūklu ir medkirte kaštai
www.miškininkas.eu
2018-08-20
Valstybinų miškų valdytojai ir rangovai, teikiantys jiems paslaugas, pripažįsta, kad profesionalių darbuotojų, dirbančių su motoriniais pjūklais, padėtis darbo rinkoje sudėtinga. Šią problemą gilina migracijos, nekonkurencingo darbo užmokesčio bei pavojingų ir sunkių darbo sąlygų aplinkybės. Miško ruošos darbų organizavimo atstovai pažymi, kad dėl mažos pjūklininkų pasiūlos atlikti darbus sutartais terminais tampa vis sudėtingiau. Norint pritraukti specialistus, keisti šiandieninę darbo migracijos bei darbo pobūdžio būklę galimybių nedaug, tačiau darbo užmokesčio didinimo klausimai laisvoje rinkoje yra atviri ir visuomet svarstytini.
Rangovų, teikiančių paslaugas valstybiniuose miškuose, teigimu, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl darbo užmokestis pjūklininkams šalyje tapo nekonkurencingas – tai daug metų vykdoma „maksimalių įkainių politika“ viešuosiuose konkursuose. Tai reiškia, kad rangovai, konkuruodami tarpusavyje, laimi viešą konkursą pasiūlę mažiausius įkainius nuo jau nustatytų maksimalių įkainių dydžio. Pastaruoju metu ypač greitai didėjančių atlyginimų fone „užsistovėję“ urėdijų nustatyti maksimalūs įkainiai jau nebeatitinka darbo rinkos realijų, o rangovai „spaudžiami į kampą“ ir yra priversti ieškoti sudėtingų efektyvumo didinimo sprendimų darbuotojams išsaugoti.
Maži įkainiai neskatina investuoti
Specialistų trūkumą galima keisti technologijomis, tačiau miško ūkyje vyrauja mažos ir vidutinio dydžio rangovinės įmonės. Jos nėra pakankamai finansiškai pajėgios investuoti į brangias inovacijas. O ir nedidėjantys įkainiai už atliktą darbą neskatina investuoti, nes technologijos taip pat brangsta. Be to, investicijas į technologijas stabdo įvairūs išoriniai veiksniai, pavyzdžiui, trumpas rangos sutarties terminas, per kurį neatsiperka investicija, darbų sezoniškumas, neapibrėžtas rangos darbų santykis ateityje ir pan. Dėl šios priežasties rangovai kelia klausimą, kokie yra medienos ruošos realūs kaštai? Kokia medienos ruošos intensyvumo, darbuotojo galimybių, darbdavio investicijų, paslaugų įkainių ir pelningos veiklos sąveikos riba?
Buvo inicijuota teorinė medienos ruošos kaštų, ją ruošiant medkirte ir motoriniu pjūklu studija, kurią atliko Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) mokslininkai. Ši tema moksle nėra nauja, tačiau studijoje didžiausias dėmesys skirtas metodinei medienos ruošos išlaidų struktūros analizei ir patiriamų kaštų priklausomybei nuo kertamos medienos kiekio. Tokia analizė iki šiol nebuvo atlikta, ji gali atskleisti medienos ruošos kaštų sandarą, leidžiančią surinkti objektyvią informaciją apie veiksnius, darančius įtaką rangovų išlaidoms.
Studijos metodika
Analizuojant mokslinės literatūros ir kitus informacijos šaltinius, konsultuojantis su ilgą darbo patirtį analizuojama tema turinčiais specialistais bei darbo autorių ekspertiniu išmanymu, buvo parengta medienos ruošos motoriniu pjūklu ir medkirte kaštų struktūra, kuri konsultacijų būdu buvo tikslinama (apibendrinta struktūra žr. lentelę).
Parengus medienos ruošos kaštų struktūrą, buvo renkami duomenys ir pastebėjimai apie medienos ruošos išlaidoms įtaką darančius veiksnius, kurių sąrašas papildytas (remiantis mokslinės informacijos šaltiniais). Tokiu būdu surinkti duomenys yra apibendrinto pobūdžio, jie buvo tikslinami analizuojant prekių kainas internetinėse parduotuvėse ir apklausiant atstovus, užsiimančius prekyba miško įrankiais bei technika. Medienos ruošos kaštai medkirte ir motoriniu pjūklu juridiniam asmeniui nustatyti vertinant visus įmanomus ruošos kaštus pagal parengtą medienos ruošos išlaidų struktūrą. Medienos ruošos kaštai studijoje buvo analizuojami ekperimentiškai trim būdais:
Minimalūs kaštai. Tai vertinimo būdas, kur medienos ruošos išlaidos nustatomos maksimaliai taupant lėšas. Šiame vertinime naudojamos mažiausios medienai ruošti reikalingų prekių ir paslaugų kainos, į vertinimą neįtraukiant antraeilių įrankių, o darbo užmokestis – minimalus. Vertinant laikoma, kad yra mažiausias prastovų skaičius, mažiausia įrankių ir technikos amortizacija, darbo sąlygos palankiausios ir pan.
Maksimalūs kaštai. Šis vertinimas yra atvirkščias Minimalių kaštų vertinimo būdui, pasirenkant kokybiškiausius darbui atlikti įrankius ir techniką.
Vidutiniai kaštai. Atliekant vertinimą naudojami surinktų duomenų aritmetinio vidurkio metodu nustatyti dydžiai.
Renkant duomenis ir atliekant vertinimus atsižvelga į pjūklininkų brigados sudėtį, įrankių pasidalijimo pagal brigados žmonių skaičių, atstumo iki darbo vietos, darbo apmokėjimo būdo, įrankių ir technikos nusidėvėjimo bei tarnavimo laiko, darbo pamainų, darbo dienų, prastovų ir kitus aspektus.
Rezultatai ir išvados
Medienos ruošos motoriniu pjūklu kaštų struktūra (žr. paveikslą), nepriklausomai nuo vertinimo būdo, parodė, kad didžiausią išlaidų dalį sudaro darbo užmokestis su darbdavio mokesčiais (62-71 proc. nuo visų išlaidų). Medienos ruošos bendros išlaidos per metus, vertinant Maksimalūs kaštai būdu, buvo beveik 4 kartus didesni nei vertinant pagal Minimalūs kaštai
Medienos ruošos kaštų motopjūklu priklausomybė nuo iškertamos medienos kiekio pagal vertinimo būdus parodė (žr. paveikslą), kad padidėjus vidutiniam iškertamos medienos kiekiui 2,1 karto, medienos ruošos kaštai vidutiniškai €/m3 sumažėjo 1,9 karto. Darbo duomenys atskleidė, kad, pavyzdžiui, pjūklininkui per dieną kertant 10 m3 medienos, o per metus dirbant 250 darbo dienų (pjūklininkas paruošia 2500 m3 medienos per metus), medienos ruošos išlaidos Minimalūs kaštai vertinimo būdu siektų 3,4 €/m3, Vidutiniai kaštai – 7,5 €/m3, o Maksimalūs kaštai – 13,6 €/m3 (žr. paveikslą). Analogiškai, pagal pjūklininko paruošiamos medienos kiekį per metus, galima nustatyti paruošiamos medienos išlaidas vienam m3 medienos.
Tiesa, nustatant medienos ruošos kaštų motopjūklu ir medkirte priklausomybę nuo iškertamos medienos kiekio, pjovimo įrangos bei įrankių naudojimo intensyvumas nebuvo vertintas.
Medienos ruošos medkirte išlaidų rezultatai rodo (žr. paveikslą), kad, nepaisant vertinimo būdo, didžiausią išlaidų dalį sudaro išlaidos darbo užmokesčiui, mokymui, kvalifikacijos kėlimui, motyvavimui, darbų saugai užtikrinti, išlaidos kurui, biržės sutvarkymo sąnaudos ir medkirtės amortizaciniai atskaitymai bei kitos įrangos įsigijimai. Šios išlaidos vidutiniškai sudarė 78 proc. visų išlaidų. Medienos ruošos bendros išlaidos per metus, vertinant Maksimalūs kaštai būdu, buvo šiek tiek daugiau nei 3 kartus didesni, nei vertinant Minimalūs kaštai būdu.
Medienos ruošos išlaidų medkirte priklausomybė nuo iškertamos medienos kiekio pagal vertinimo būdus analizė parodė (žr. paveikslą), kad padidėjus vidutiniam iškertamos medienos kiekiui 2,6 karto, medienos ruošos kaštai vidutiniškai €/m3 mažėjo 2,2 karto.
Apibendrinant galima teigti, kad vertinimai Minimalūs kaštai ir Maksimalūs kaštai būdais nėra realūs, jie greičiau parodo ekstremalias minimalias ir maksimalias medienos ruošos išlaidų ribas. Pavyzdžiui, vertinant medienos ruošos kaštus motoriniu pjūklu Minimalūs kaštai būdu, buvo laikoma, kad darbo užmokestis – minimalus, darbo saugos rūbai neatitinka standartų, mažiausias prastovų skaičius, mažiausia įrankių ir technikos amortizacija, darbo sąlygos yra palankiausios. Vien tai, kad profesionalus pjūklininkas samdomas už minimalią algą ar pigiausios technikos amortizacija yra mažiausia parodo, kad šiuo vertinimo būdu nustatytas medienos ruošos išlaidų dydis yra nelogiškas. Tą patį galima pasakyti apie Maksimalūs kaštai būdu nustatytas medienos ruošos išlaidų reikšmes. Koks verslininkas visais atvejais sutiktų mokėti didžiausią kainą už medžiagas ir paslaugas (nors jos ir kokybiškiausios)? Tad ir šis vertinimo būdas praktiškai nėra realus.
Galima daryti prielaidą, kad racionalus medienos ruošos išlaidų dydis šiame darbe buvo atspindėtas, vertinant medienos ruošos išlaidas Vidutiniai kaštai būdu. Šiuo būdu nustatytos medienos ruošos išlaidos motoriniu pjūklu siekė nuo 7 €/m3 iki 13,7 €/m3 – atitinkamai ruošiant 2700 m3 ir 1300 m3 medienos per metus, o medienos ruošos kaštai medkirte siekė nuo 4 €/m3 iki 8,6 €/m3 – atitinkamai ruošiant 39000 m3 ir 15000 m3 medienos per metus.
Nors darbe pateikta informacija yra apibendrinta ir neatspindi konkrečių situacijų, tačiau jo rezultatai parodė šiandienines medienos ruošos išlaidų tendencijas, kurios buvo vertintos visapusiškai atsižvelgiant į galimai visus patiriamus kaštus.
Medienos ruošos medkirte ir motoriniu pjūklu savikainos analizė
ASU Miškų ir ekologijos fakulteto docentas, dr. Marius Kavaliauskas
