• Temos
• Miškininkystė

Lietuvos miškotvarkai – 100 metų: nuo ranka pieštų sudėtingų žemėlapių iki lazerinio miškų skenavimo

Valstybinių miškų urėdija

2022-11-30

Lietuvos miškotvarkos šimtmetį žyminti atminimo lenta, Valstybinių miškų urėdijos nuotr.

Šiemet sukanka lygiai 100 metų, kai Lietuvoje pradėti vykdyti reguliarūs miškotvarkos darbai. Valstybinių miškų urėdija lapkričio 25 dieną surengė iškilmingą miškotvarkos šimtmečio paminėjimo renginį, kurio metu atidengta Lietuvos miškotvarkos šimtmetį žyminti atminimo lenta prie šiai progai Dubravos arboretume pasodinto Miškotvarkos šimtmečio ąžuolyno, už miškotvarkos kūrimą ir puoselėjimą apdovanoti nusipelnę miškotvarkininkai.

„Kiekvieni metai į miškotvarką atnešdavo savo sprendimus, naujoves ir technologijas, suburdavo savo srities profesionalus, kurių kiekvienas žingsnis po žingsnio kūrė šią šimtmečio istoriją. Ir šiandien mes įamžinome šią šimtmečio kelionę šimto ąžuolų parku, priminsiančiu mums ir ateities kartoms apie miškotvarkos raidą ir jos etapus. Šis parkas, pasodintas pavasarį miškotvarkininkų – simboliškai pažymėjo miško inventorizacijos lauko darbų pradžią, o šiandien mes, susirinkę čia – simboliškai minime ir šių darbų pabaigą bei Miškotvarkos šimtmetį. Didžiuojamės, kad šiandien mes galime pagerbti visus, kūrusius istoriją ir šią istorinę atmintį įprasminti, juk būtent istorija yra tas pamatas, ant kurio tvirtai stovime savo žiniomis ir galime kurti ateitį“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

„Šiandien yra didelė šventė, minint planingą Lietuvos miškų planavimą. Esame priešaky kurdami tvarių miškų ūkininkavimo ir aplinkosaugos balansą, bet ir po šimto metų turime nenustoti tobulėti. Turime išskirtinai produktyvius miškus, tarptautinio lygmens mokslininkus, praktikus. Ištisos kartos dirbo prie to, ką mes turime šiandien, o mes – didelės, įspūdingos miškotvarkos istorijos tęsėjai. Esame didelė bendruomenė, kuri žengia į dar vieną, iššūkių pilną laikotarpį – naują miškotvarkos šimtmetį“, – sakė Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Po ąžuolyno atidarymo svečiai rinkosi į Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, kurioje vyko renginys. Miškotvarkos šimtmečio renginio atidarymo metu susirinkusius svečius pasveikino Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ir Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Justinas Urbanavičius.

„Susirinkome paminėti miškotvarkos šimtmetį ir pagerbti jos kūrėjus, padėjusius pamatą visai Lietuvos miškotvarkai ir sukūrusius visą jos sistemą. Dar turime ką padaryti ateityje, mūsų laukia dar daug prasmingų darbų, turime ugdyti jaunąją miškotvarkininkų kartą, kuri tęstų pradėtus darbus ir kurtų naują miškotvarkos šimtmečio istoriją.“ , – sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Justinas Urbanavičius.

Susirinkusiems svečiams pranešimą apie miškotvarkos raidą skaitė Lietuvos miškininkas-miškotvarkininkas, ilgus metus vadovavęs VĮ Valstybiniam miškotvarkos institutui Alfredas Galaunė, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Albertas Kasperavičius ir Valstybinių miškų urėdijos generalinio direktoriaus pavaduotojas miškotvarkai Martas Lynikas.

Renginio metu apdovanoti nusipelnę Lietuvos miškotvarkininkai – Algirdas Brukas, prof. hab. dr. Andrius Kuliešis, prof. hab. dr. Romualdas Deltuvas, prof. dr. Gintautas Mozgeris, Alfredas Galaunė, dr. Algirdas Juozas Rutkauskas, Jonas Zelvaras, Antanas Urbonas, Viliūnė Naureckaitė, Stasys Jakubonis. Nominantams už miškotvarkos kūrimą ir puoselėjimą įteiktos ministro padėkos ir skulptūrėlės, pagamintos iš ąžuolo, Lietuvoje augusio prieš 7000 metų.

Miškotvarkos šimtmečio paminėjimo renginio metu taip pat buvo pristatyta miškotvarkos žemėlapių raidos paroda, vaizduojanti, kaip per 100 metų pasikeitė miškotvarkos procesai – nuo sudėtingų žemėlapių piešimo ranka iki iš orlaivių atliekamo lazerinio skenavimo būdu pateikiamų duomenų naudojimo.

Miškotvarka – miškų ūkio planavimo sistema, apimanti miškų inventorizaciją ir apskaitą, miškų būklės, naudojimo ir ūkinės veiklos analizę, miškų ūkio organizavimo ir plėtros projektų rengimą.

Lietuvos miškų tvarkymo pradžia yra laikomas didžiojo Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto pavedimu Mstibogovo seniūno Grigorijaus Valavičiaus 1559 m. atliktas didžiojo kunigaikščio girių ir žvėrių perėjų aprašymas – revizija.

1922 metais Miškų departamente prof. Povilas Matulionis įsteigė Miškotvarkos skyrių. Šio šimtmečio laikotarpiu valstybiniai miškai, vėliau – ir privatūs miškai yra tvarkomi reguliariai, kas 10-12 metų. Pernai, 2021 metais pradėta jau aštuntoji valstybinių miškų miškotvarka.

„Valstybinių miškų urėdija pereina prie nepertraukiamos miškotvarkos, naujų technologijų bei veiklos skaitmenizavimo – lazerinio skenavimo, dronų naudojimo mūsų veikloje, sprendimų priėmimo sistemos, sumažinančios sprendimų klaidos tikimybę, atvirumo, efektyvaus planavimo, kai duomenis matome savo mobiliuosiuose įrenginiuose, o visi kartografija perkeliama į skaitmeną. Jeigu miškininkystė ir miškotvarka susitikdavo vieną kartą per dešimtmetį, šiandien mes realiu laiku matome, kokius miškų resursus valdome ir kokius sprendimus turime priimti, kad visos sritys veiktų sinchroniškai ir priimtume geriausius sprendimus, padedančius mums tvariai rūpintumėmės Lietuvos miškais. Šiandien miškotvarkos projektas, kurį rengiame, ne tik mūsų darbo įrankis – tai mūsų susitarimas su visuomene, kaip naudosime miško išteklius ateityje, kad išsaugotume juos ateities kartoms“, – sakė V. Kaubrė.

Susipažinti su Lietuvos miškotvarkos 100 metų kelione ir raida kviečiame šioje laiko juostoje: https://vmu.lt/100-metu-kelione/