Leidimas kirsti mišką: kada reikia, o kada neprivaloma

2022-09-29

^© Agroakademija.lt nuotr.
Miško savininkai ar valdytojai, norėdami vykdyti kirtimus, privalo gauti leidimą arba suderinti pranešimą apie ketinimą kirsti.

Leidimus išduoda Valstybinė miškų tarnyba, pateikus miškininko specialisto kirtimui parengtą biržių atrėžimo dokumentaciją. Pastarąją galima pateikti elektroniniu būdu per Aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą ALIS, palikti tam skirtose pašto dėžutėse prie tarnybos regioninių padalinių (nurodant savo kontaktinį telefoną ir el. paštą) arba tiesiog atsiunčiant el. paštu.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Leidimai kirsti mišką privalomi visiems pagrindinio naudojimo kirtimams – plyniesiems, atvejiniams (tipiškiems, supaprastintiems, ilgalaikiams, grupiniams), atrankiniams (laisviesiems, grupiniams), biologinės įvairovės palaikymo, specialiesiems (kraštovaizdžio formavimo, medynų ir krūmynų pertvarkymo, lydimo, biologinės įvairovės palaikymo, gamtinių vertybių išsaugojimo, avarinio būtinumo miško).

Pranešimai apie ketinimus kirsti mišką teikiami tarpinio naudojimo kirtimams: retinimo, einamiesiems, kitiems specialiesiems (ribinių linijų, geležinkelių ir kelių, apsaugos zonų valymo), atrankiniams sanitariniams ir savo reikmėms.

Atvejai kai kirsti mišką leidimai nėra privalomi

Tačiau yra atvejų, kuomet privatiems miško savininkams leidimų ar pranešimų dėl kirtimo pateikti nereikia. Tokie atvejai – tai:
1. jaunuolynų ugdymo kirtimai (iki 20 metų amžiaus medynuose). Tai dažniausiai anksčiau buvusiose kirtavietėse po kirtimo savaime atsiželdęs arba į suartą dirvą pasodintas miškas, kur menkavertės medžių rūšys ir krūmai stelbia pagrindines medžių rūšis. Tai yra labai svarbus kirtimas nes ugdomaisiais kirtimais formuojamas ateityje būsimas medynas;
2. atrankiniai sanitariniai kirtimai, iškertant tik sausuolius ir vėjovartas. Pažymėtina, kad nulaužtiems medžiams reikia pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką. Taip pat, į miškininką specialistą reikėtų kreiptis dėl džiūstančių spygliuočių medynų, apnikus liemenų kenkėjams;
3. kirtimai, skirti ribinėms linijoms prakirsti, kai miško savininkas į savo miško valdos pusę iškerta iki 1,5 metro pločio juostą. Ribinės linijos turi būti tiesios, siekiant išvengti nesusipratimų. Patartina, prieš pradedant šiuos kirtimus, informuoti kaimyninių miško valdų savininkus arba atlikti kadastrinius matavimus.

Leidimų nereikia ir valstybinių miškų valdytojams, norintiems medynuose kirsti pavienes drebules ir blindes žiemą papildomam žvėrių šėrimui.

Taip pat leidimai neprivalomi ir elektros perdavimo sistemos bei skirstomųjų tinklų operatoriams, inžinerinius tinklus, komunikacijas ir kelius prižiūrintiems asmenims, kai avariniais atvejais kertami pavojų keliantys medžiai. Šiais atvejais, darbus atlikęs asmuo, per 5 darbo dienas privalo informuoti miško savininką ar valdytoją. Vykdant pavojų keliančių ar kitų medžių, kurie virsdami gali sutrikdyti inžinerinės infrastruktūros veiklą, kirtimus elektros oro linijų apsaugos zonoje, reikia suderinti su miško savininku ar valstybinio miško valdytoju.

Pažymima, kad, vykdžius kirtimus anksčiau išvardintais atvejais, kai leidimai nėra privalomi, bet norint iškirstą medieną pateikti rinkai, privaloma aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Valstybinei miškų tarnybai.

Leidimai ir pranešimai pagal patvirtintą vidinės miškotvarkos projektą išduodami arba tikslinami ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo paraiškos leidimui gauti ir kitų leidimui gauti reikalingų dokumentų pateikimo elektroniniu būdu per ALIS arba ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, jeigu dokumentai pateikiami pagal privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus (tai valdos iki 3 ha ploto, kurioms vidinės miškotvarkos projektas neprivalomas). Taip pat iki 20 darbo dienų terminas ir dokumentacijai iki leidimo, pranešimo išdavimo pateiktai ne per ALIS.

Parengta pagal Valstybinės miškų tarnybos informaciją