Miškininkai: lietuviai mišką myli ir sodina jį savo rankomis
„Nacionalinis miškasodis“ yra tarsi baigiamasis pavasario darbų miškuose akcentas. Neabejoju, kad sulauksime daug dalyvių. Džiugu, kad atgimsta tradicijos – kaip mūsų proseneliai ir seneliai sodino miškus, kurie dabar ošia mums, taip ir mes savo rankomis norime sodinti mišką, kuris liks ateities kartoms“, – apie jau keletą metų gyvuojančią idėją sukviesti Lietuvos gyventojus į miškasodžio šventę pasakoja Valstybinių miškų urėdijos direktorius Marius Pulkauninkas.
„Nacionalinis miškasodis 2019“ vyks 47-iose skirtingose vietovėse visos Lietuvos teritorijoje. Kartu su gamtos mylėtojais šią dieną planuojama pasodinti apie 100 hektarų miško. Juos apsodinti miškininkai atveš apie 400 tūkst. įvairių sodmenų.
Iš viso 2019 metais planuojama atkurti 8663 hektarų miško. Tai šiek tiek mažiau nei buvo atkurta 2018 m. – 9192 hektarų. Be to, kiekvienais metais Valstybinių miškų urėdija įveisia naujų miško plotų, taip palaipsniui didindama šalies miškingumą. 2019 m. bus įveista 523 hektarai naujų miškų, pernai metais buvo įveista panašiai – 528 hektarai.
„Miško atkūrimas tiesiogiai susijęs su prieš tai vykdytais kirtimais. Valstybinių miškų urėdija nuosekliai laikosi Miškų įstatymo, kuris įpareigoja kirtavietėse mišką atkurti ne vėliau kaip per trejus metus. Šiais metais miško atkuriama šiek tiek mažiau, nes ir kirtimų pernai buvo vykdyta mažiau“, – sako M. Pulkauninkas.
Iš viso 2019 metais planuojama atkurti 8663 hektarų miško. Tai šiek tiek mažiau nei buvo atkurta 2018 m. – 9192 hektarų. Be to, kiekvienais metais Valstybinių miškų urėdija įveisia naujų miško plotų, taip palaipsniui didindama šalies miškingumą. 2019 m. bus įveista 523 hektarai naujų miškų, pernai metais buvo įveista panašiai – 528 hektarai.
„Miško atkūrimas tiesiogiai susijęs su prieš tai vykdytais kirtimais. Valstybinių miškų urėdija nuosekliai laikosi Miškų įstatymo, kuris įpareigoja kirtavietėse mišką atkurti ne vėliau kaip per trejus metus. Šiais metais miško atkuriama šiek tiek mažiau, nes ir kirtimų pernai buvo vykdyta mažiau“, – sako M. Pulkauninkas.
Lietuvos miškuose daugiausiai auga spygliuočių, tad ir miškasodžio metu daugiausiai pasodinama eglių ir pušų. Šių rūšių spygliuočių sodmenys sudaro du trečdalius visų miškasodyje panaudojamų sodmenų, likęs trečdalis – lapuočių sodmenys. 2019 metais bus pasodinta apie 20 mln. vnt. eglių bei pušų sodmenų ir apie 9,2 mln. vnt. juodalksnio, beržo, ąžuolo, klevo, liepos ir kitų lapuočių medžių sodmenų.
Visi miškasodžiui skirti sodmenys yra užauginami Valstybinių miškų urėdijos medelynuose. Didžioji jų dalis – iš selekciškai atrinktų sėklų, kurias subrandina geriausių Lietuvos medžių palikuonys.
Visi miškasodžiui skirti sodmenys yra užauginami Valstybinių miškų urėdijos medelynuose. Didžioji jų dalis – iš selekciškai atrinktų sėklų, kurias subrandina geriausių Lietuvos medžių palikuonys.
