Konsultuokimės miško tvarkymo klausimais

Romualdas Cicėnas

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistas

2015-09-22

Privatūs miškai Lietuvoje sudaro apie 38 proc. bendro miškų ploto. 2011 m. duomenimis, buvo 417 privačių miško įmonių ir 246,4 tūkst. privačių miško savininkų. Pardavimų pajamos privačiame miškų ūkyje sudarė 412,5 mln. Lt (119, 5 mln. Eur).

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Privataus miškų ūkio kontrolė – vienintelė sritis, bendrame privačių miškų socialinio-ūkinio tvarkymo fone, kuri yra išspręsta. Jos struktūrose dirba daugiau kaip 100 valstybinių miškų pareigūnų, priklausančių Valstybinei miškų tarnybai (toliau VMT). Visais kitais klausimais rūpinasi 4 specialistai Aplinkos ministerijos Miškų departamento Privačių miškų skyriuje.

Palyginimui galima paminėti, kad valstybinį miškų sektorių, kuris apima 50 proc. Lietuvos miškų ploto, tvarko 44-ios Miškų urėdijos su Generaline miškų urėdija priešakyje, jose iš viso dirba apie 2500 miškų ūkio specialistų.

Dar apie 12 proc. miško ploto Lietuvoje yra rezervas, skirtas privatizuoti kaip kompensacija už kitą gyventojų prarastą turtą arba parduoti aukcionuose. Jame ūkinė veikla nevyksta.

Bendri privataus miškų ūkio valdymo klausimai nesprendžiami arba jų sprendimas išskaidytas įvairiose institucijose. Pavyzdžiui, miško sklypų ribų klausimą sprendžia Valstybinė kadastro registro įmonė; ribų ir žemės paskirties pakeitimus, sklypų padalinimo ar konsolidavimo klausimus reikia derinti su Valstybinės žemėtvarkos įmonėmis; mokesčius už parduotą medieną kontroliuoja VMI ir taip toliau.

Miškų tvarkymo, želdinimo, kirtimo, priežiūros klausimais oficialiai konsultuoja tik tie patys miškų kontrolės pareigūnai, kurie realiai tam net neturi laiko. Kiekvienam pareigūnui tenka apie 10000 miško savininkų.

Daug įmonių ir organizacijų miško savininkus konsultuoja visuomeniniais pagrindais, t. y. savanoriškai, arba pagal tai daryti įgaliojantį potvarkį. Daug vilčių dėta į valstybinių girininkijų specialistų konsultacijas, tačiau pasirodo, kad jie visiškai neturi tam motyvacijos, o dažnai ir kvalifikacijos, kadangi valstybinių miškų tvarkymas ženkliai skiriasi nuo privačių tiek ūkiniu, tiek teisiniu požiūriu, o net ir nežymūs gautos informacijos netikslumai miško savininkams dažnai tampa didelių nuostolių priežastimis.

Privačių miško savininkų asociacija užsiima periodinių leidinių spausdinimu, Lietuvos miško savininkų asociacija nors ir teikia tiesiogines konsultacijas miško savininkams, turi tik 2 etatinius darbuotojus. Konsultuoja ir dauguma privačių miško įmonių specialistų, tačiau jų patarimai, kaip taisyklė, skatina pirkti tų įmonių produkciją arba paslaugas, neatspindėdami ilgalaikių miško savininkų interesų tvarkant ir naudojant nuosavą mišką, siekiant perduoti jį ateinančioms kartoms.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba yra kaip tik ta organizacija, kuri, gavusi finansavimą, galėtų bešališkai, objektyviai ir visaapimančiai konsultuoti miško savininkus visoje Lietuvos teritorijoje, kadangi jau dabar yra sukurtas konsultavimo biurų tinklas, apimantis visą respubliką, kiekvieną administracinį rajoną. Yra keli kvalifikuoti, akredituoti miško specialistai, o, esant reikalui, jų galėtų būti kiekviename rajone, nes ten jau sukurtos darbo vietos. Svarbiausia, kad LŽŪKT neužsiima jokia miško ūkine veikla, todėl yra eliminuojamas bet koks interesų konfliktas.

Kodėl miško savininkui reikalinga informacija ir konsultacija

Miškas yra tik dalinė nuosavybė. Dėl jo daugiafunkciškumo čia susipina privatūs, valstybiniai ir socialinių grupių bei organizacijų interesai. Kaip žinoma, visuose privačiuose miškuose galima laisvai vaikščioti, uogauti ir grybauti, rišti vantas ir šluotas, naudotis miško relaksacinėmis ir rekreacinėmis savybėmis, įrengtose vietose poilsiauti, statyti palapines, kūrenti laužus. Visa medžioklės imperija naudojasi privačiais miškais be jokio derinimo su miško savininkais. Realiai savininkui priklauso tik mediena, auganti tame plote. Tačiau ir jos naudojimas yra reglamentuojamas ir kontroliuojamas. Tam yra sukurti 35 įstatymai ir teisiniai aktai, o jeigu jūsų miškas patenka į apsauginę zoną ar kokį draustinį, – prisideda dar daugiau kaip 60 įstatų, reglamentuojančių augmenijos ir gyvūnijos apsaugą. Tuo pačiu miško savininkas pagal privačių miškų naudojimo taisykles atsako už VISKĄ, kas vyksta jo miške. Atsirado krūva šiukšlių, išvažinėta miško paklotė, išardytas retesnio paukščio lizdas, – atsako savininkas. Sutikite, visoje šioje makalynėje susigaudyti ne taip jau ir lengva. Dėl visų šių priežasčių kiekvienam Lietuvos piliečiui, norinčiam savarankiškai ūkininkauti savo miške, išsaugoti jį ateities kartoms, – būtina informacija, konsultacijos ir dėl kasdienių miško darbų, ir strateginiais miško tvarkymo klausimais.