Kokią naudą galime gauti iš savo miško?

Romualdas Cicėnas

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistas

2014-01-06

Žiema – miško kirtimo laikas. Nuo seno Europoje medžiai buvo kertami tik žiemą. Kertant mišką šaltuoju metų laiku, mediena būna geresnės kokybės. Žiemą fiziologiniai procesai medyje nevyksta, vandens kiekis jame būna minimalus, visos rievės subrandintos, mediena stipresnė, tvirtesnė, elastingesnė, ji labiau atspari saulės, vandens, mikroorganizmų poveikiui. Be to, išsaugoma miško paklotė, kuri yra vienintelis medžių vitaminų ir mikroelementų šaltinis. Neplinta grybinės ligos, ypač šakninė pintis. Drauge su mediena iš miško išvežami joje žiemojantys medžių kenkėjai – vabzdžiai ir jų lervos.

Pastaraisiais metais nenutrūkstamai vykdoma medienos gamyba, kadangi jos rinkai nuolatos reikia žaliavos. Kad miškas būtų sveikas, jo atsparumui ir apsaugai nuo meteorologinių faktorių padidinti išrasta begalė cheminių priemonių.

Dažnai miško savininkui kyla klausimas – kokią finansinę naudą galima gauti iš savo miško.

Galimi variantai:

Pačiam organizuoti savo miško tvarkymą, kirtimus, parduoti medieną.
Parduoti statų mišką.
Organizuoti poilsį miške, sveikatos reabilitaciją, įrengti žvėrinčių, veisti uogų ar grybų plantacijas ir pan.
Parduoti mišką su žemės sklypu.

Kalbant apie miško ekonominę naudą, neminima ES parama, kadangi tai tik miško potencialo didinimo priemonė, o ne papildomos pajamos miško savininkui.

Pirmas ir trečias variantai būtų tinkamiausi, tačiau jie pareikalautų ne tik daug pastangų, užsispyrimo, bet ir nemažai specifinių žinių. Todėl apie juos nekalbėsime. Populiariausi Lietuvoje yra 2 ir 4 variantai.

Ketvirtasis variantas aiškiausias – pardavus mišką su žeme, nelieka jokių problemų. Pinigų suma bus pati didžiausia, nors ir vienkartinė.

Parduoti statų mišką, reiškia parduoti tam tikrą medžių skaičių iš turimos valdos. Medžiai gali būti sužymėti pasirinktinai visame plote, ar jo dalyje, arba gali būti plynai kertamas vienas iš miško sklypų, esantis valdoje. Kertamo sklypo ir valdos plotas gali sutapti, jeigu valda maža – iki 3-jų ha. Tada pirkėjas sumoka sutartą kainą, savo jėgomis išsikerta ir išsiveža nusipirktus medžius. Miško valda lieka savininko rankose, drauge ir su tuo susiję džiaugsmai ir rūpesčiai.

Kokia miško kaina ir miško vertė?

Parduodant mišką su žeme, jo kaina priklauso nuo žemės kainos, medynų kainos bei nuo miškui taikomų naudojimo apribojimų. Miško žemės vertė nepriklauso nuo jos derlingumo, kaip kad priimta žemės ūkyje, bet nuo jos geografinės padėties. Mažas atstumas nuo didesnių miestų, geri privažiavimo keliai, vaizdinga vietovė, vandens telkinių kaimynystė gali sukurti sklypui nemažą vertę. Diapazonas labai didelis, tarkim, nuo 10 000 Lt/ha individualiai sodybai iki 1 mln. Lt/ha masinei statybai. Taigi kaina priklauso ne tik nuo sklypo vietos, bet ir nuo pirkėjo tikslų.

Medyno vertė

Norint apskaičiuoti medyno vertę, logiškiausias būdas būtų – suskaičiuoti sklype augančios medienos kiekį ir jį padauginti iš vidutinės rinkos kainos. Šis skaičiavimo būdas tiktų, jeigu kainas diferencijuotume pagal medžių rūšis ir stambumą, tačiau apskaičiuotoji vertė dažnai gali neturėti nieko bendro su realia jūsų medyno kaina, išskyrus tuos atvejus, kai valda maža, iki 3-jų ha ir kertamas plotas sutampa su visu valdos plotu.

Reikia nepamiršti, kad galioja Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai, reglamentuojantys nuosavo miško naudojimą. Dokumente apibrėžiamos privačių miškų savininkų teisės ir pareigos, todėl negalite laisvai disponuoti visa miške augančia mediena, kirsti kada norite, ką norite ir kiek norite. Remiantis taisyklėmis verslininkai skaičiuoja kiek gali mokėti už konkretų sklypą – svarbu kokį medienos kiekį (pagal medžių rūšis) pagal dabar galiojančias taisykles, bus galima iškirsti per artimiausius 10–12 metų. Šis kiekis dar dalinamas į mažiausiai 2 dalis. Už tą kiekį, kurį gali kirsti iš karto, mokama 100 proc., o už likusį, kuris bus kertamas po 4–12 metų – 40–60 proc. dabartinės rinkos kainos.

Bendra sklypo kaina gaunama sudėjus miško žemės vertę su medyno verte. Nors išvardintos verčių skaičiavimo „metodikos“ labai subjektyvios, palyginus keleto įmonių parengtus konkretaus sklypo įvertinimus, jie skirsis ne daugiau kaip 10 proc. Jeigu pasiūlyta kaina yra ženkliai didesnė nei kitų, tai, akivaizdu, kad arba pirkėjas naujokas ir daro klaidas, arba dirba nelegaliais metodais.

Skaičiuojant sklypo kainą yra keletas svarbių aplinkybių. Pirmiausia – žemės kaina, jeigu sklypui nebūdingi jokie „prioritetai“, šiuo metu, skaičiuojama 2000 Lt/ha. Toliau, stataus brandaus miško kaina pagal medžių rūšis Lt/ha. Ąžuolas – 150–250 Lt, pušis – 120 Lt, eglė – 110 Lt, beržas – 80 Lt, juodalksnis – 60 Lt, drebulė – 30 Lt, baltalksnis – 20 Lt (kaip pavyzdys, pateikti Utenos apskrities įkainiai). Žemaitijos ir vidurio Lietuvos įkainiai turėtų būti apie 20 Lt didesni, kadangi yra mažesni atstumai iki pagrindinių medienos realizacijos taškų. Tie taškai yra: Ryga, Klaipėda, Kalvarija.

Apibendrinus dabartinę situaciją, galima daryti išvadą, kad 1 ha brandaus spygliuočių miško turėtų kainuoti 20–30 tūkst. Lt, o brandaus minkštųjų lapuočių miško – 14–20 tūkst. Lt. Gali būti nukrypimų, priklausomai nuo medyno tūrio, taip pat gali skirtis ir grynų baltalksnynų, ąžuolynų kaina.

Atgal