Sausio 28 d., trečiadienis | 26
Kodėl žiema – geriausias metas pasirūpinti jaunu mišku?
2026-01-26
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Nors žiema dažnai siejama su gamtos ramybės laikotarpiu, miško tvarkymui tai vienas svarbiausių metų etapų. Būtent šaltasis sezonas yra tinkamiausias jaunuolynų ugdymo kirtimams, kurie padeda užauginti sveiką, tvirtą ir vertingą mišką, kartu tausojant laukinę gamtą.
Didžiausias šios žiemos privalumas – miško paklotę dengiantis sniegas. Pavasarį miške jis tirps palaipsniui, drėkins dirvožemį, maitins medžių šaknis ir padės išvengti drėgmės trūkumo pavasarį, medžiai taps atsparesni galimoms sausroms. Dalis tirpsmo vandens papildys ir miškams itin svarbius gruntinius vandenis bei upelius.
Kitas reikšmingas teigiamas veiksnys – įšalas. Sušalęs gruntas sutvirtina medžių šaknų sistemą ir neleidžia stipriam vėjui „išklibinti“ medžių, nutraukyti jų šaknų ar išversti pačių kamienų.
Pasak Valstybinės miškų tarnybos specialistų, žiemą patogiausia apžiūrėti jauno miško būklę ir atlikti reikalingus darbus dar iki pavasario. Atšilus orams prasideda paukščių perėjimo ir gyvūnų jauniklių vedimo laikotarpis, todėl ugdomieji miško kirtimai tuo metu yra ribojami arba visiškai draudžiami.
Ūkiniuose IV A grupės miškuose ugdomiesiems kirtimams taikomas draudimas galioja nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d. Tuo tarpu nacionaliniose parkuose, saugomų teritorijų III grupės miškuose ir II miškų grupei priskirtuose miškuose šie darbai draudžiami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. Rezervatiniuose miškuose, kuriuose gamta paliekama tvarkytis pati, ugdomieji kirtimai apskritai nevykdomi.
Jaunuolynų ugdymo tikslas – suformuoti tinkamo tankumo ir sudėties mišką. Per tankiai augantys jauni medžiai stiebiasi į aukštį, tačiau lieka ploni ir silpni, todėl tampa mažiau atsparūs vėjui, sniegui bei ligoms. Didžiausia žala jauniems medynams dažniausiai padaroma 8–20 jų augimo metais, tad būtent šiuo laikotarpiu priežiūra yra ypač svarbi.
„Pažeistus, ligotus, nustelbtus kitų, neproduktyvius, invazinius ar dėl kitų priežasčių netinkamus tai augavietei medelius reikia pašalinti, kad medžiai, kuriuos tikimės išauginti, gautų daugiau šviesos, maisto ir vandens. Taip medynas tampa ne tik gražesnis ir tvarkingesnis, bet ir atsparesnis aplinkos veiksniams“, – sako Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus vyresnysis patarėjas Lukas Kovalčikas.
Pasak miškininko, dažnai manoma, jog stipresnis šaltis sumažina žievėgraužio tipografo populiaciją, tai nėra tiesa. Šie kenkėjai yra gerai prisitaikę prie Lietuvos klimato ir sėkmingai peržiemoja.
Kai geniai pradeda kalenti eglių kamienus ir lopais lupti žievę, tai patikimas ženklas, kad po ja paplitęs žievėgraužis tipografas. Tokias egles miškininkai rekomenduoja nedelsiant kirsti, net jei jos dar nerodo akivaizdžių džiūvimo požymių. Priešingu atveju pavasarį tokie medžiai arba žus nuo šiuo metu apnikusių kenkėjų, arba atšilus ir vabzdžiams pradėjus skraidyti, sulauks dar vieno jų antplūdžio, kurio neišgyvens.
Taip pat labai svarbu yra tvarkyti kiekvieną miško pažeidimo židinį – žalius išvirtusius ir nulaužytomis viršūnėmis medžius.
Tinkamai prižiūrimi jauni medynai auga stipresni, tiesesni ir sveikesni, o gerai išugdytas miškas ilgainiui tampa ir ekonomiškai vertingesnis. Be to, miško savininkai gali pasinaudoti finansine parama – turintys iki 20 metų amžiaus mišką nuo vasario 2 d. iki kovo 31 d. galės kreiptis į Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl paramos jaunuolynų ugdymo kirtimams. Už vieną hektarą tinkamai išugdyto jaunuolyno skiriama 365 eurų dotacija.
Svarbu priminti, kad visi ugdomieji kirtimai turi būti atliekami laikantis galiojančių Miško kirtimo taisyklių, o pasibaigus darbams būtina kreiptis į Valstybinę miškų tarnybą ir gauti kirtimų įvertinimo pažymą. Atsakinga jauno miško priežiūra – tai investicija ne tik į šiandienos kraštovaizdį, bet ir į ateities miškus.
Parengta pagal Valstybinės miškų tarnybos inf.
