• Temos
• Miškininkystė

Kodėl reikia ugdyti jaunuolynus?

Laurynas Stakė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos miškininkystės specialistas

2024-01-31

^© Jolantos Dalios Abarienės nuotr.

Miško ugdymo kirtimai – viena svarbiausių miško ūkio priemonių ūkiškai vertingiems, produktyviems ir atspariems medynams išauginti. Tad pravartu „lenkt medį, kol jaunas“ – ugdyti jaunuolynus.

Ugdymo kirtimais siekiama periodiškai, nustatytais laiko tarpais nebrandžiame miške iškirsti dalį medžių ar krūmų, kuriuos palikti ūkiniu ar biologiniu požiūriu yra netikslinga. Jaunuolynai – jaunas miškas, kuriam priskiriami spygliuočių (pušynai, eglynai), kietųjų lapuočių (ąžuolynai, uosynai, skroblynai), minkštųjų lapuočių (beržynai, drebulynai, juodalksnynai, baltalksnynai) medynai iki 20 metų.

Ko siekiama?

Pagrindiniais ugdymo kirtimais siekiamaformuoti tikslinę medynų rūšinę sudėtį, tankumą ir struktūrą, išsaugoti esamą bioįvairovę miškuose ir sudaryti prielaidas ją padidinti, padidinti bendrą medynų produktyvumą, sutrumpinti techniškai brandžios medienos išauginimo laikąp pagerinti medienos sortimentinę struktūrą, prekingumą ir padidinti padarinės medienos išeigą, padidinti medynų atsparumą vėjavartoms, sniegalaužoms, sniegavartoms ir kitiems nepalankiems aplinkos faktoriams, laiku sunaudoti tą medieną, kuri supūtų miške savaiminio išsiretinimo metu, padidinti vandenų ir dirvos apsaugines, sanitarines (higienines, estetines, rekreacines) ir kitas naudingas miško funkcijas.

Kada būtina atlikti ugdymo kirtimus?

Ugdymo kirtimus būtina atlikti, kai nepageidaujamų rūšių medžiai ar krūmai pradeda stelbti ar čaižyti tikslinių rūšių medžius. Kirtimų dažnumas priklauso nuo daugelio dalykų: vyraujančios medžių rūšies, augavietės sąlygų, vidutinio medyno aukščio, skalsumo, vidutinio medžių stiebų skersmenio. Ekonomiškai naudingiau – dėl darbų mažesnės savikainos – kirtimus kartoti rečiau ir kirsti intensyviau.

Stambiuose ūkiuose šie kirtimai kartojami paprastai ne dažniau kaip kartą per dešimtmetį. Tačiau miškui, kaip gyvam organizmui, labiau patinka, kai nustelbti medžiai išimami dažniau. Medynas nuo tokių kirtimų nepatiria šoko. Todėl smulkus miško savininkas gali kasmet nusikirsti dar žalius, tačiau jau neperspektyvius medžius ir taip turėti didesnės naudos nei kertant tik sausuolius. Sausuoliai miškui patys savaime nekenkia, tik rodo, kad nebuvo laiku išimti kirstini medžiai.

Leidimai kirsti mišką

Ugdymo kirtimai vykdomi visų miškų grupių ir kategorijų miškuose, išskyrus rezervatinius (I miškų grupės) miškus. Miško kirtimai kertinių miško buveinių miškuose vykdomi vadovaujantis aplinkos ministro patvirtintomis Kertinių miško buveinių apsaugos ir tvarkymo taisyklėmis.

Miško savininkui vykdant jaunuolynų ugdymo kirtimus (iki 20 metų) nereikia pateikti Valstybinei miškų tarnybai paraiškos dėl leidimo kirsti gavimo ar pranešimo apie kertamą mišką. Tačiau tais atvejais, kai iškirstą medieną planuojama patiekti rinkai pagal 2010 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 995/2010, privaloma aplinkos ministro nustatyta tvarka pateikti pranešimą apie ketinimą kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriui (www.alisas.lt). Taip pat miško savininkai įstatymu yra įpareigoti atlikti jaunuolynų ugdymo kirtimus – tai viena iš savininkų pareigų.

Kiti miško ugdymo kirtimai

Miško ugdymo kirtimams yra priskiriamas ne tik jaunuolynų ugdymas. Yra ir kitų rūšių ugdymo kirtimų, pvz. miško retinimo ir einamieji kirtimai.

Retinimo kirtimai skirti reguliuoti medžių tarpusavio sąveiką, užtikrinti kuo geresnes sąlygas geriausiems medžiams augti, tęsti medynų struktūros formavimą. Retinami 21–40 m. spygliuočių ir kietųjų lapuočių bei 21–30 m. amžiaus minkštųjų lapuočių medynai.

Pirmiausia retinami II–III miškų grupės jaunuolynai, mišrūs bei tankūs medynai, stelbiami minkštųjų lapuočių. Retinimo, einamųjų ir jaunuolynų ugdymo kirtimų vykdymo intensyvumas priklauso nuo Miško kirtimų taisyklių 4, 5 ir 6 prieduose nurodytų kriterijų. Retinimų metu palaipsniui iškertami pagrindines medžių rūšis stelbiantys, atsilikę augimu bei labai išsivystę medžiai. Mišriuose medynuose mažinamas minkštųjų lapuočių skaičius. Medynas formuojamas iš geriausiųjų pagrindinių rūšių medžių. Retinimo kirtimų kartojimo periodas – 10 metų.

Paskutiniai iš ugdymo kirtimų yra vykdomi einamieji kirtimai. Šiais kirtimais skatinamas geriausių medžių ir viso medyno tūrio prieaugis, siekiant iki brandos amžiaus išauginti maksimalų kokybiškos medienos kiekį. Einamieji kirtimai vykdomi 41 m. ir vyresniuose spygliuočių bei kietųjų lapuočių medynuose ir nuo 31 m. – minkštųjų lapuočių medynuose. Šie kirtimai baigiami ąžuolo ir uosio medynuose likus 20 m., o pušies ir eglės – 10 m. iki pagrindinių kirtimų amžiaus.

Kitų medžių rūšių medynuose einamieji kirtimai vykdomi iki pagrindinių kirtimų amžiaus. Kirtimai kartojami kas 10 metų. Pirmiausia kertami mišrūs, tankūs medynai. Visais atvejais pirmiausia iškertami minkštieji lapuočiai, kartu reguliuojant pagrindinių medžių rūšių tankumą. Esant reikalui, gali būti iškertamas ir trakas. Einamųjų kirtimų metu puoselėjamas pagrindinių rūšių pomiškis, antrasis medyno ardas.

Einamieji kirtimai baigiami prieš pagrindinius kirtimus. Jų metu jau gali būti iškertamas ir tam tikras kiekis padarinės medienos. Vykdant retinimo ir einamuosius kirtimus būtina pateikti pranešimą apie ketinimus kirsti mišką Valstybinės miškų tarnybos Miškų priežiūros skyriui per ALIS sistemą (www.alisas.lt)

Taikomi apribojimai

Reikia nepamiršti, kad ugdymo kirtimams yra taikomi apribojimai. IVA grupės miškuose jaunuolynų ugdymo kirtimai, medienos ištraukimas draudžiami nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d., retinimai ir einamieji kirtimai, medienos ištraukimas draudžiamas nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d.

II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos ir registruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, ir IV miškų grupės miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose, ugdomieji miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatyta kitaip.

Ugdomieji miško kirtimai zonose aplink saugomų paukščių, nurodytų Miško kirtimų taisyklių 1 priedo lentelėje, lizdus (Taisyklių 1 priedas) ir kurtinių tuokvietėse turi būti neintensyvūs, medynų skalsumas po šių kirtimų turi būti ne mažesnis kaip 0,6. Kurtinių tuokvietėse ir jų apsaugos zonose ugdomieji miško kirtimai ir medienos ištraukimas vykdomas vadovaujantis Taisyklių 1 priedu ir jame nurodomu laiku.

Parama pagelbėtų

Verta paminėti, kad privačių ir valstybinių miškų valdytojai, kurie savo vardu, kaip valdos valdytojai, yra įregistravę valdą LR žemės ūkio ir kaimo verslo registre gali gauti paramą, kuri teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.

Viena iš remiamų veiklų yra skirta jaunuolynų (iki 20 m. amžiaus) ugdymui. Tam mokant vienkartinę 365 Eur dydžio kompensacinę išmoką už išugdyto jaunuolyno hektarą. Paraiškos pagal minėtą priemonę renkamos nuo vasario 26 d. iki balandžio 26 d. interneto svetainėje www.zumis.lt. Šiuo atveju jaunuolynų ugdymo kirtimai iki 20 m. turi būti suprojektuoti vidiniame miškotvarkos projekte arba miškininkystės specialisto (turinčio teisę rengti vidinius miškotvarkos projektus) išvadoje dėl jaunuolynų ugdymo reikalingumo. Sklypai ugdymo kirtimams atrenkami vadovaujantis miškotvarkos medžiaga, būtinai apžiūrint sklypus natūroje.

Naudinga pasikonsultuoti su specialistais

Norintiems dalyvauti priemonėje, yra ir daugiau reikalavimų bei įsipareigojimų, todėl būtina pasikonsultuoti su specialistu. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Miškininkystės paslaugų biuro specialistais. Jie patars, kokius darbus reikia atlikti, suteiks konsultacijų paramos klausimais, pateiks paraišką, atsakys į pateiktas užklausas, konsultuos projekto įgyvendinimo klausimais, parengs miško želdinimo ir žėlimo projektus ar kitus reikiamus dokumentus.

Agroakademija.lt rekomenduoja pasižiūrėti tinklalaidę

Iššūkiai privačių miškų sektoriuje. Ką turime žinoti?