Birželio 12 d., trečiadienis | 24

Ką žinome apie ugdomuosius kirtimus?

2024-06-03

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Ugdomieji miško kirtimai yra viena iš svarbiausių miško ūkio priemonių ūkiškai vertingiems, našiems ir atspariems medynams išauginti. Šių kirtimų metu periodiškai, tam tikrais laiko tarpais nebrandžiame miške iškertama dalis medžių, kuriuos palikti ūkiniu bei biologiniu požiūriu nėra tikslinga. Ugdymo kirtimais formuojama tikslinė medynų sudėtis ir struktūra, gerinamas medynų produktyvumas, didinamas atsparumas nepalankių aplinkos faktorių poveikiui, gerinamos naudingos medyno funkcijos, laiku sunaudojama ta mediena, kuri savaime atkristų ir supūtų miške.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Šios rūšies kirtimai reglamentuojami Miško kirtimų taisyklėmis. Atsižvelgiant į medynų amžių bei kirtimų tikslą, skiriamos trys ugdymo kirtimų rūšys: jaunuolynų ugdymas, retinimai ir einamieji kirtimai.

Jaunuolynų ugdymo kirtimų tikslas – siekti, kad medynų rūšinėje sudėtyje būtų kuo daugiau pagrindinių rūšių medelių ir šalinti juos stelbiančius, mažinti medynų tankumą ir silpninti vidurūšinę konkurenciją. Visų medžių rūšių medynai jaunuolynų ugdymo kirtimais ugdomi nuo 8 iki 20 metų, taikomas aktyvus kirtimų metodas. Prieš ugdymo kirtimus visi medžiai medyne suskirstomi į tris kategorijas: I – geriausieji, II – pagalbiniai (naudingi), III – kirstinieji (trukdantys kitiems augti). Geriausiems medžiams priskiriami tikslinių medžių rūšių sveiki, tiesūs, aukšti medžiai. Pagalbiniai medžiai – tai antraeilių ir tikslinių rūšių medžiai, padedantys geriausiems augti, nusivalyti nuo šakų. Kirstiniems medžiams priskiriami: atsilikę augime, pažeisti, bedžiūstantys, sausi, kreivi ar nepageidaujamų rūšių medžiai, stelbiantys tikslines medžių rūšis.

Laiku neįvykdžius jaunuolynų ugdymo kirtimų, formuojasi išstybę, menkaverčių medžių rūšių medynai. Net ir tinkamai atkūrus (atsodinus) iškirstą mišką, tačiau laiku neatlikus jaunuolynų ugdymo kirtimų, pasodintų tikslinių medžių rūšių medelių išsaugoti gali nepavykti – pasodinti medeliai greičiausiai sunyks nuo nepageidaujamų menkaverčių medžių ir krūmų rūšių stelbimo.

Kita ugdymo kirtimų rūšis yra retinimo kirtimai. Šie kirtimai skirti reguliuoti medžių tarpusavio sąveiką, užtikrinti kuo geresnes sąlygas geriausiems medžiams augti, tęsti medynų struktūros formavimąsi. Retinami 21–40 metų spygliuočių ir kietųjų lapuočių bei 21–30 metų amžiaus minkštųjų lapuočių medynai. Pirmiausia retinami II–III miškų grupės jaunuolynai, mišrūs bei tankūs medynai, stelbiami minkštųjų lapuočių. Retinimai atliekami tokiu intensyvumu, jog po kirtimų liktų Miško kirtimų taisyklių normatyvuose nurodytas medžių skaičius 1 ha grynuose medynuose arba reikiamas skalsumas mišriuose medynuose. Paliekamų medžių skaičius priklauso nuo vidutinio medžių aukščio, miško tipo bei vyraujančios medžių rūšies medyne. Retinimų metu palaipsniui iškertami pagrindines medžių rūšis stelbiantys, atsilikę augimu bei labai išsivystę medžiai (vadinamieji medžiai „vilkai“). Mišriuose medynuose mažinamas minkštųjų lapuočių skaičius. Medynas formuojamas iš geriausiųjų tikslinių rūšių medžių. Kad ateityje būtų išauginta geros kokybės bešakė mediena, gali būti genimos vertingų medžių rūšių apatinės šakos.

Paskutinieji iš ugdymo kirtimų vykdomi einamieji kirtimai. Šių kirtimų tikslas – skatinti geriausių medžių ir viso medyno tūrio prieaugį, siekiant iki brandos amžiaus išauginti maksimalų kokybiškos medienos kiekį. Einamieji kirtimai vykdomi 41 m. ir vyresniuose spygliuočių bei kietųjų lapuočių medynuose ir nuo 31 m. – minkštųjų lapuočių medynuose. Šie miško kirtimai ąžuolynuose ir uosynuose baigiami likus 20 metų, kitų medžių rūšių medynuose – 10 metų iki Miško kirtimų taisyklėse nurodyto minimalaus pagrindinių miško kirtimų amžiaus IVA grupės miškuose. Kirtimai kartojami kas 10 metų. Pirmiausia kertami mišrūs, tankūs medynai. Visais atvejais pirmiausia iškertami minkštieji lapuočiai, kartu reguliuojant tikslinių medžių rūšių tankumą. Esant reikalui, gali būti iškertamas ir trakas. Einamųjų kirtimų metu puoselėjamas tikslinių medžių rūšių pomiškis, antrasis medyno ardas.

Ugdomųjų miško kirtimų kartojimas priklauso nuo medyno sudėties, amžiaus, miško tipo ir, svarbiausia, nuo ugdymo intensyvumo. Esant tam pačiam ugdymo intensyvumui, kirtimai turi būti dažniau kartojami jaunesniuose, mišriuosiuose ir sudėtiniuose bei derlingesnėse augavietėse augančiuose medynuose. Kuo didesnis ugdymo intensyvumas, tuo rečiau reikia kartoti kirtimus. Apie būtinybę kartoti kirtimus sprendžiama pagal šiuos požymius: mišriuosiuose medynuose antraeilės medžių rūšys pradeda stelbti tikslines rūšis, o grynuosiuose medynuose prasideda ryškesnė medžių diferenciacija į klases ir atsiranda nustelbtų medžių.

Visų rūšių ugdomieji kirtimai kartu su sanitariniais ir specialiaisiais dar vadinami tarpiniais miško kirtimais. Paprastai, ugdomųjų kirtimų metu iškirstas medienos kiekis sudaro apie 15 - 25 % viso medyno tūrio. Neretai ugdomieji kirtimai atliekami kartu su sanitariniais kirtimais. Medynų ugdymo metu pašalinami ir ligoti, pažeisti medžiai, vėjavartos, sniegolaužos.

IVA grupės miškuose ir miškuose jaunuolynų ugdymo kirtimai, medienos ištraukimas draudžiami nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d., retinimai ir einamieji kirtimai, medienos ištraukimas draudžiamas nuo gegužės 1 d. iki liepos 1 d.

II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III grupės miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos ir registruotos Saugomų teritorijų valstybės kadastre Saugomų teritorijų įstatymo nustatyta tvarka, ir IV miškų grupės miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose, ugdomieji miško kirtimai ir medienos ištraukimas draudžiami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatyta kitaip.

Ugdomieji miško kirtimai zonose aplink saugomų paukščių, nurodytų Miško kirtimų taisyklėse, lizdus ir kurtinių tuokvietėse turi būti neintensyvūs, medynų skalsumas po šių kirtimų turi būti ne mažesnis kaip 0,6.

Reikia žinoti, kad medynui natūraliai formuojantis, iš kelių, keliolikos ar net keliasdešimties tūkstančių jaunų medelių brandos amžių pasiekia vos keli šimtai medžių. Be to, natūraliai besiformuojančiame medyne ne visi brandos amžių pasiekę medžiai būna norimų rūšių ir savybių – nemažą jų dalį sudaro kreivi, šakoti, nepageidaujamų (menkaverčių) rūšių medžiai, todėl siekiant užauginti vertingą medyną, jį būtina kryptingai formuoti nuo pat jauno amžiaus, iškertant medžius, kurių palikti netikslinga nei ūkiniu, nei biologiniu požiūriu.

Naudinga pasikonsultuoti su specialistais

LŽŪKT Miškininkystės paslaugų biuro specialistai teikia paslaugas ir konsultuoja visus privačių miškų savininkus ar kitus asmenis, suinteresuotus miškų ūkio plėtra. Jie patars, kokius darbus reikia atlikti, kokius dokumentus pasiruošti, kad būtų galima gauti leidimą vykdyti veiklą, įvertins galimybę gauti paramą, konsultuos, parengs miško želdinimo ir žėlimo projektus ar kitus reikiamus dokumentus, pateiks paraišką, atsakys į pateiktas užklausas, konsultuos projekto įgyvendinimo klausimais, padės nepasiklysti tarp įsipareigojimų ir reikalavimų. Kriepkitės, visada sulauskite pagalbos. Aukime kartu.

Valstybinės miškų tarnybos ir LŽŪKT informacija