• Temos
• Miškininkystė

Jei miško želdiniams apsaugoti renkatės repelentus

LŽŪKT informacija

2022-09-05

© LŽŪKT nuotr.

Repelentai – tai cheminės apsaugos priemonės nuo elninių žvėrių, kuriomis padengtas medelis skleidžia nemalonų žvėrims skonį ir kvapą, todėl medelis apsaugojamas nuo pažeidimų. Jie veikia gyvūno regą, uoslę, skonio receptorius.

Ilgainiui žvėrys pripranta prie repelentų skleidžiamo kvapo, atbaidančio skonio. Ypač tai pastebima baltojo bado metu, kai neturėdami kitos išeities, siekdami išsimaitinti, žvėrys nuskabo medelių ūglius ir šakutes, tad repelentus periodiškai reikėtų keisti.

Repelentai daugiau naudojami apdoroti spygliuočių želdinius. Gali būti derinami ir su kitomis mechaninėmis apsaugos priemonėmis, pvz., tvora. Repelentų kokybiškas naudojimas priklauso nuo oro sąlygų, kurios dažnai rudenį nebūna pastovios ir tinkamos. Tai viena iš pigiausių želdinių apsaugos priemonių, turinti ir privalumų, ir trūkumų.

Repelentų privalumai:

• Efektyvūs ir patikrinti laiko.
• Efektyvūs jaunuose ir dar žemuose želdiniuose.
• Nereikalinga priežiūra.
• Lengva nešiotis, transportuoti, galima daug nutepti.
• Geras kainos ir kokybės santykis.

Repelentų trūkumai:

• Jais apdorojant medelius, reikia palankių oro sąlygų.
• Reikia tepti kasmet.
• Medelių tepimas yra kruopštumo reikalaujantis darbas, nes dažnai viršūninis pumpuras įlaužiamas.
• Sudėtinga laikytis išeigos reikalavimų, nes priemonės naudojimas priklauso nuo tepėjo patirties.
• Aptepta masė nulenkia mažus medelius.
• Nuo ūglių skabymo gerai saugo tik esant nedideliam žvėrių skaičiui.
• Žvėrys pažeidžia kamienus ir šonines šakas.

Repelentų naudojimas

Apdorojimas repelentais labiausiai paplitęs ir lengviausiai pritaikomas želdinių apsaugos nuo elninių žvėrių pakenkimų būdas. Nepatogu tik tai, kad šią apsaugos priemonę tenka taikyti kiekvieną rudenį (veiksmingi išlieka vienus metus, todėl tepti tenka kasmet, kol medeliai užauga ir žvėrys nebepasiekia viršūninio ūglio).

Rugsėjo pabaiga ir spalis – geriausias laikas atlikti želdinių apsaugos repelentais darbus (spygliuočių želdinių rugsėjo–spalio mėnesiais, o lapuočių – nukritus lapams). Pageidautina, kad medelius aptepant repelentais oro temperatūra būtų ne žemesnė kaip 10 laipsnių šilumos, o apdorojami medeliai būtų sausi. Patepus medelius, nelyti turėtų bent 3 val., kad repelentai spėtų apdžiūti, nes lietus juos gali nuplauti.

Kur elninių žvėrių ne itin gausu, repelentais pakanka aptepti viršūninį medelio ūglį, o ten, kur miškuose klaidžioja gausios elninių žvėrių kaimenės, vertėtų aptepti ir viršutinių mentorių šoninius ūglius. Repelentai tepami specialiais teptukais ar apipurškiami purkštuvais. Tūkstančiui spygliuočių medelių aptepti reikia 10–12 kg, lapuočių – 5–6 kg repelentų.

Pušų apsauga

Pušų želdinius ir žėlinius gali pažeisti elniniai žvėrys ir peliniai graužikai. Nors peliniai graužikai pušis mėgsta, bet šie želdiniai dažniausiai veisiami nederlinguose dirvožemiuose, kuriuose žolinių augalų mažai, todėl pažeidimų pavojus kyla tik pušis pasodinus derlinguose dirvožemiuose, o pats didžiausias – pirmaisiais metais.

Geriausiai pušis apsaugoti repelentais arba aptverti. Kadangi želdinių apsauga aptveriant daug brangesnė nei repelentai, aptverti tikslinga tik tuomet, kai yra reali grėsmė, kad jiems paaugus pušų kamienus nulaupys žvėrys. Tvora turi būti ne žemesnė kaip 2 metrai.

Jeigu sodinami dvimečiai ir trimečiai pušų sodmenys, želdinius pradėti tepti repelentais reikia jau pirmaisiais metais. Tepama pagrindinio ūglio viršūnė. Užtenka nutepti 3–5 cm. Rudenį reikia nepavėluoti nutepti, nes jau spalio pabaigoje pušaites gali pažeisti žvėrys. Nuo stirninų pažeidimų medelius tepti repelentais rekomenduojama, kol pasiekia 1,5 m aukštį, nuo elnių – 1,8 m aukštį. Briedžiai, norėdami pasiekti viršūninius ūglius, gali išlaužyti ir 3–4 m pušis. Aptepant repelentais nuo žievės nulaupymo galima apsaugoti ir pušų kamienus. Apsauga nuo žvėrių pažeidimų nebereikalinga, kai medeliai užauga iki 5 metrų.

Eglučių viršūnes reikia tepti jau pirmaisiais metais

Eglių želdinius dažniausiai pažeidžia stirnos. Tad norint juos apsaugoti viršūninius ūglius pradėti tepti repelentais reikia jau pirmaisiais želdinių augimo metais, nes per žiemą juos gali nukramtyti stirnos. Egles, kaip ir pušis, repelentais reikia apsaugoti, kol užauga iki 1,8 m aukščio. Jeigu stirnų daug, jos vasarą gali nukramtyti dar nesumedėjusius eglių ūglius. Kamienams pasiekus apie 10 cm skersmenį, jų žievę gali pradėti laupyti elniai ir briedžiai. Kamienų laupymo pavojus išlieka, kol eglių žievė taps šiurkšti, maždaug iki 50 m. amžiaus. Žievė dažniausiai nulaupoma ne visu perimetru, todėl eglės nenudžiūsta, bet per padarytas žaizdas užsikrečia puviniu ir, praėjus kuriam laikui, išlūžta. Eglių kamienus nuo nulaupymo galima apsaugoti aptepant repelentais.

Neapsaugoti ąžuolų želdiniai dažniausiai žūsta

Ąžuolų želdinių apsauga yra labai brangi ir turi būti atliekama ilgą laiką. Neapsaugoti nuo žvėrių pažeidimų ąžuolų želdiniai dažniausiai žūsta. Labiausiai šie želdiniai pažeidžiami spygliuočių miškuose. Juos pažeidžia peliniai graužikai, kiškiai ir elniniai žvėrys.

Įveistus želdinius reikia aptverti, pastatyti stebyklas peliniais graužikais mintantiems paukščiams. Geriausia ąžuolų želdinių ar žėlinių apsauga nuo elninių – aptvėrimas. Pavienius ąžuoliukus, jų grupes ar mažus plotelius iš pradžių reikėtų apsaugoti individualiomis apsaugomis, vėliau – repelentais. Ąžuolų želdinius ir žėlinius nuo kamienų nulaupymo reikia saugoti, kol žievė taps šiurkšti – iki 30–35 m. amžiaus.

Dėl elninių žvėrių žalos medynams patiriama didelių nuostolių. Medelių apsaugai skiriama daug lėšų, tačiau visiškai išvengti pažeidimų nepavyksta. Patiriama ne tik finansinių nuostolių, sutrinka medynų regeneracija, stabdomas medžių augimas, mažėja medienos techninė vertė, plinta grybinės ligos, todėl mediena supūva, o medžiai sunyksta. Žinoma, naudojant apsaugos priemones, nuostoliai būna kur kas mažesni.

Turite klausimų daugiau nei atsakymų?

Kviečiame kreiptis į ilgametę patirtį turinčius Lietuvos žemės ūkio miškininkystės biuro specialistus. Jie suteiks konsultacijų ir privačių miškų savininkams, ir kitiems, suinteresuotiems miškų ūkio plėtra. Paslaugos teikiamos visoje Lietuvoje:

• Miškotvarkos projektų rengimas
• Miško želdinimo ir žėlimo projekto rengimas
• Biržių atrėžimas kirtimams
• Nenukirsto miško tūrio matavimas
• Paraiškų ES paramai gauti pildymas
• Geodezinės paslaugos
• Miško valdos apžiūrėjimas ir įvertinimas
• Ribinių linijų pažymėjimas miške
• Miško valdos elektroninis deklaravimas
• Privataus miško priežiūra

SVARBU! LŽŪKT miškininkystės specialistai nevykdo kirtimų, neperka ir neparduoda miškų. Jie nešališki ir suinteresuoti, kad klientai, vykdydami ūkinę veiklą, gautų maksimalią naudą. Pateikiama tiksli informacija apie medyno tūrį ir pagal kertamų medžių rūšis.

Specialistai turi nepriklausomų medienos matuotojų, geodezininko ir matininko kvalifikacijos pažymėjimus, yra akredituoti, darbams atlikti naudojami tikslūs GNNS aparatai, elektroniniai tacheometrai.

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

#3. Turiu miško. Ką su juo daryti?
Miškas reikalauja priežiūros, o darni ir atsakinga miškininkystė – žinių bei patirties

Parengta pagal lietuvių autorių straipsnius