© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt
Laikraščiai, interneto portalai mirga skelbimais „tvarkome miškus arba perkame mišką išsikirsti“. Kartais tokie pasiūlymai sutvarkyti mišką ateina tiesiog laiškais. Dažnai žmonės, turintys miško, bet nevykdantys jame ūkinės veiklos, nežino, kaip į tokius pasiūlymus reaguoti. Valstybinė miškų tarnyba pirmiausiai siūlo neskubėti ir pasikonsultuoti su jos specialistais.
Dažniausias pasiūlymų sutvarkyti Jūsų mišką tikslas – parduoti miško tvarkymo darbais užsiimančių įmonių paslaugas. Tai yra normali praktika ir didžioji dauguma šiuo verslu užsiimančių Lietuvos įmonių vykdo jį laikydamosi galiojančių teisės aktų reikalavimų.
Tačiau kartais, greičiausiai siekdamos greičiau parduoti savo paslaugas, įmonės laiškuose praneša apie galimus Jūsų miško sklypui taikomus ribojimus ir rizikas arba net gresiančias baudas. Dėl to, žmonės, ypač neturintys nieko bendro su miškininkyste, sunerimsta ir nežino, kaip į tokius laiškus reaguoti. Valstybinė miškų tarnyba (toliau – Tarnyba) siūlo neskubėti ir, prieš priimant bet kokį sprendimą, pasikonsultuoti su jos specialistais. Jie pasakys, ar būtina vykdyti Jūsų miške kokius nors tvarkymo darbus, ar neužpuolė Jūsų miško kenkėjai ir kokias ūkines priemones Jūsų miške galima vykdyti. Tarnybos specialistai konsultuoja vidinės miškotvarkos projektų rengimo, miško želdinimo ir žėlimo projektų rengimo, vertinimo ir tvirtinimo, leidimų kirsti mišką ir pranešimų apie ketinimą kirsti mišką pateikimo, derinimo, tvirtinimo ir išdavimo, miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos klausimais.
Konsultacijos teikiamos telefonu 8 670 06211 arba specialistų darbo vietose. Informaciją kaip registruotis konsultacijai, galite rasti Tarnybos interneto svetainėje https://amvmt.lrv.lt/lt/. Pasikonsultavę su Tarnybos specialistais, galėsite tinkamai nuspręsti, ką savo miške norite daryti. Kita vertus, dažniausiai miško savininkams siūloma tiesiog parduoti mišką iškirsti.
Ką turi žinoti miško savininkai, ketinantys parduoti nenukirstą mišką?
Dažniausiai parduodamas stačias miškas iškirtimui be miško žemės perleidimo pirkėjui. Miško savininkui mokama tik už medieną, o ruošos ir biržės sutvarkymo darbus įsipareigoja įvykdyti pirkėjas. Nenukirsto miško pirkėjai dirba su rangovų įmonėmis, dažnai ir patys turi savo techniką ir darbininkus. Be to, jiems lengviau realizuoti pagamintą medieną. Svarbiausias dalykas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį – tai sutartis su pirkėju. Joje turi būti visi būtini rekvizitai, išvardinti visi numatomi įvykdyti darbai, atsakomybė ir įsipareigojimai. Atkreipiame dėmesį, kad būtina numatyti, kas mišką atkurs, kaip bus tvarkoma kirtavietė. Patariame neskubėti, apsvarstyti kelių įmonių pasiūlymus, nepasiduoti raginimui greičiau pasirašyti sutartį.
Ar visiems miško savininkams būtina turėti miškotvarkos projektą?
Ne visais atvejais reikalingas privataus miško vidinės miškotvarkos projektas. Tačiau paprastai žmonės užsako miškotvarkos projektus, kad žinotų, ką daryti su turimu turtu. Miškotvarkos projektas yra būtinas, kai miško savininkas turi 3 ha ir daugiau miško ir nori vykdyti pagrindinius miško kirtimus. Miško savininkai, norintys užsisakyti savo valdos vidinės miškotvarkos projektą, turi kreiptis į miškininkus specialistus, kurie yra registruoti kaip vidinės miškotvarkos projektų rengėjai. Projektų rengėjų sąrašą galima rasti Tarnybos interneto svetainėje. Projektų rengimo kainos yra sutartinės, priklauso nuo valdos ploto, medynų struktūros ir kt.
Ar prieš kertant mišką reikia informuoti kaimynus – kitus miškų savininkus, ūkininkus, sodininkų bendrijas apie numatomus darbus?
Tokio reikalavimo teisės aktuose nėra, tačiau dažnai susiduriama su aplinkinių gyventojų skundais, pranešimais apie miškuose vykdomą ūkinę veiklą, todėl, jeigu yra galimybė, visada geriau informuoti miško valdos kaimynus, sodų bendrijas ar kitus asmenis apie šalia planuojamą vykdyti ūkinę veiklą.
Ar privalo miško savininkai išvalyti mišką, išvežti kirtimo liekanas iš valksmų?
Kirtimo liekanas galima palikti miške arba parduoti biokuro gamybai. Paliktos miške kirtimo liekanos miško savininko turi būti sutvarkomos atsižvelgiant į priešgaisrinių taisyklių reikalavimus, sukraunamos į krūvas, valksmas arba tolygiai paskleidžiamos visoje kirtavietėje. Iš labai nederlingų kirtaviečių kirtimo atliekas išvežti draudžiama, nes ilgainiui pūdamos jos tampa organinėmis trąšomis.
Kas privalo sutvarkyti miškovežių sugadintus ūkininkams ir savivaldybėms priklausančius kelius?
Kiekvienas miško naudotojas įsipareigoja tausoti miško kelius, o juos sugadinus – suremontuoti per 1 mėnesį. Keliams tvarkyti skiriama 5 proc. nuo už parduotą medieną gautos sumos. Miško savininkas turi pareigą sumokėti šį mokestį iki gegužės 1 d. už praėjusiais metais parduotą medieną, tačiau ši tvarka nesuteikia teisės gadinti kelių. Šis mokestis skiriamas bendrai Lietuvos miško kelių priežiūrai. Jei, veždama medieną, technika sugadino kelią, už tai atsakingas asmuo privalo jį sutvarkyti.
Ar pavasarį, kai išeina įšalas, ribojamas sunkiosios technikos judėjimas miško keliais?
Kadangi už kelius atsakingos savivaldybės, joms ir pavesta taikyti tokius apribojimus. Būtent savivaldybės gali apriboti naudojimąsi keliu polaidžio metu. Ši informacija viešinama savivaldybių ir Tarnybos interneto svetainėse.
Ką daryti, jei pirkėjas nesilaiko įsipareigojimo atkurti mišką?
Iškirstą plynai mišką privaloma atkurti per 3 metus nuo jo iškirtimo. Jeigu pirkėjas nesilaiko įsipareigojimų, pirmiausia siūloma bandyti susitarti geranoriškai, pareikalaujant padaryti, kas numatyta sutartyje. Jei susitarti nepavyksta, miško savininkui reikėtų kreiptis į teismą civiline tvarka.
Valstybinės miškų tarnybos informacija