• Temos
• Miškininkystė

Europos miškininkystės lyderiai pirmą kartą rinkosi Lietuvoje

Erika Mankutė, LŽŪKT Rinkodaros skyriaus vadovė, ir Ramunė Sutkevičienė, vyr. redaktorė, agroakademija.lt

2025-10-06

Lietuvoje pirmą kartą susitiko Europos miškininkystės konsultantų tinklo („Forext“) nariai iš Italijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Čekijos, Rumunijos, Slovakijos ir Suomijos. Renginio šeimininkė – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba. © Erikos Mankutės nuotr.

Praėjusią savaitę Lietuvoje tris dienas vyko Europos miškininkystės konsultantų tinklo „Forext“ metinis susitikimas. Šių metų renginio šeimininkė – Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), įsiliejusi į tinklo veiklą prieš kelerius metus. Pirmą kartą mūsų šalyje surengtas šio tinklo renginys subūrė tarptautinę miškininkystės srities tyrėjų ir konsultantų bendruomenę ir suteikė progą pristatyti Lietuvos patirtį bei indėlį į Europos miškininkystės plėtros procesus.

Europos miškų instituto iniciatyva (EFI) tarptautinis miškininkystės konsultantų tinklas „Forext“ įkurtas 2019 m. spalio 1 d. Jo tikslas – dalintis gerąja patirtimi, mokytis vieniems iš kitų ir perduoti sukauptas žinias miško savininkams, stiprinant privačių miškų sektorių.

Šiuo metu tinklas vienija 21 organizaciją iš 19 Europos šalių. Vis svarbesnį vaidmenį šis tinklas įgyja dėl klimato kaitos, naujų kenkėjų bei tvaraus miškų naudojimo iššūkių, kuriuos spręsti vienai šaliai tampa vis sudėtingiau.

Metinį tinklo susitikimą atidarę „Forext“ pirmininkas Radekas Rino (Radek Rinn) ir LŽŪKT direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis pabrėžė, kad šis renginys yra reikšminga galimybė telkti Europos šalis bendriems tikslams. Pasak jų, Lietuva, priimdama šį tarptautinį forumą, tampa svarbia žinių mainų platforma, kurioje aptariamos aktualiausios miškų sektoriaus problemos, dalijamasi patirtimi ir ieškoma sprendimų, kaip užtikrinti tvarią miškininkystės ateitį.

Pirmąją susitikimo dieną pristatytos „Forext“ tinklo strateginės kryptys ir veiklos planai, diskutuota apie tinklo plėtrą, apibrėžti organizacijos prioritetai ir veiklos gairės trejiems metams.

LŽŪKT veiklą įprasmina ir tai, kad tarptautiniame miškininkystės konsultantų tinklo „Forext“ administracijoje nuo šiol dirbs inovacijų paramos specialistas dr. Justas Mingaila – jis išrinktas sekretoriato nariu.

„Lietuvos narystė „Forext“ tinkle – tai galimybė būti bendros Europos miškininkystės vizijos kūrėja, o ne tik stebėtoja. Įgyta patirtis padės priimti tvaresnius sprendimus, užtikrins miškų atsparumą klimato kaitos iššūkiams ir prisidės prie visos šalies žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo ir Konsultavimo tarnybos paslaugų plėtros“, – įsitikinęs dr. Justas Mingaila, LŽŪKT Inovacijų paramos specialistas.

Žinių mainų platformos svarba

Ypatingas dėmesys skirtas projektui „Miškininkystės klausimais konsultuojančių organizacijų tinklas Europoje“ (FORADVISE), kuriame Lietuvai atstovauja LŽŪKT. Daugiau kaip trisdešimt partnerių iš įvairių Europos šalių siekia sukurti bendrą miškininkystės konsultavimo tinklą, skirtą sektoriaus modernizavimui ir ES bei nacionalinių tikslų įgyvendinimui. Kuriama skaitmeninė platforma, kuri taps greito žinių dalijimosi aikštele. Tai užtikrins, kad ir Lietuvos miško savininkai greičiau gautų tikslią informaciją apie kenkėjų plitimą ar klimato keliamus iššūkius.

„Skaitmeninė platforma taps savotiška bendravimo aikštele, kurioje Europos konsultantai galės realiu laiku dalintis informacija apie kenkėjų plitimą ar klimato keliamus iššūkius. Tai reiškia, kad ir mūsų šalies miško savininkai gaus greitesnę, tikslesnę ir aktualesnę informaciją“, – pažymi dr. Justas Mingaila.

Svarbi dalis – miškininkystės konsultantų kompetencijų stiprinimas, keičiantis gerąja patirtimi, organizuojant įvairius mokymus nuo dirvožemio sveikatos iki pažangių skaitmeninių sprendimų.Juose dalyvaus, patirtimi dalinsis ir LŽŪKT Miškininkystės paslaugų biuro specialistai, teikiantys paslaugas ir konsultuojantys privačių miškų savininkus ar kitus asmenis, suinteresuotus miškų ūkio plėtra.

„Lietuvoje dažnai kalbame apie medienos išteklius, tačiau šis projektas padės surinkti ir sisteminti daugiau duomenų apie miškų socialinę, ekologinę ir ekonominę vertę. Tokia informacija ne tik praplės konsultacijų turinį, bet ir suteiks savininkams platesnį požiūrį į jų miškų funkcijas“,– įsitikinusi Vita Ivaškevičienė, LŽŪKT Miškininkystės paslaugų biuro vadovė.

Pasak dr. Justo Mingailos, vykdant FORADVISE projektą siekiama išryškinti miškininkystės konsultavimo svarbą ir paskatinti didesnį politikos formuotojų dėmesį šiai sričiai: „Lietuvoje šiuo metu miškininkystės konsultantų skaičius nedidelis, todėl būtina kryptingai stiprinti šias paslaugas, kad galėtume sparčiau artėti prie daugelio Europos šalių lygio.“

Miškų ir dirvožemio sveikata – iššūkiai ir tyrimai

Sulaukta nemažai pranešimų apie miškų ir dirvožemio sveikatą. Ekspertai iš Lietuvos ir užsienio pristatė naujausias konsultavimo praktikas, gyvųjų laboratorijų patirtį bei skaitmeninius įrankius.

Nuotoliniu būdu HoliSoils projektą pristatė Anne Ackerman. Ji supažindino su naujausiomis mokslinėmis įžvalgomis bei miško savininkų apklausų rezultatais. Tyrimas apėmė 12 Europos šalių, apklausta 1300 miškų savininkų. Rezultatai atskleidė, kad daugiau nei pusė jų miško dirvožemio sveikatą laiko itin svarbia – tiek pH ir maisto medžiagų balanso, tiek struktūros bei kitų veiksnių požiūriu. Apklausa atskleidė, kaip miško savininkai taiko klimato kaitos mažinimo priemones. Daugiausia jų – apie 50 proc. – kirtimų plotuose palieka brandžius, vertingus ar ekologiškai svarbius medžius, taip prisidėdami prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir ekosistemų tęstinumo. 46 proc. apklaustųjų išsaugo apsaugines juostas – nenukirsto miško ar kitų augalijos ruožai paliekami šalia vandens telkinių, šlaitų ar infrastruktūros objektų. 41 proc. respondentų renkasi neplynų kirtimų praktiką, kai miškas tvarkomas taip, kad išliktų nenutrūkstama medžių danga ir natūrali ekosistemos struktūra.

Dalintasi geriausia konsultavimo praktika – dalyviai susipažino su SOILL centro veikla, išgirdo Ispanijos ir Portugalijos projektų patirtis bei supažindinti su praktiniais įrankiais miškininkams, tokiais kaip priemonių rinkinys „HoliSoils“ ar NBSOIL akademija.

EFI atstovas Inazio Martínez de Arano pristatė „SOILL-Startup“ projektą ir pabrėžė, jog tvari dirvožemio apsauga bei sveikata neįmanoma be vietos bendruomenių ir suinteresuotųjų šalių įtraukimo. Tam, anot jo, itin svarbus gyvųjų dirvožemio laboratorijų – integruoto miškų tvarkymo iniciatyvoms – kūrimas ir jų įgalinimas.

Apie gyvųjų laboratorijų kūrimo patirtį kalbėjo ir Kroatijos bei Katalonijos pranešėjai. Dalyviai itin susidomėjo Lietuvos pavyzdžiu – Dzūkijos nacionalinio parko iniciatyvomis. Tai parodė, kad Lietuva gali tapti reikšminga erdve novatoriškiems metodams išbandyti ir pritaikyti praktikoje.

Sulaukta pranešimų ir apie Lietuvos miškų fitosanitarinė būklę, kuri kelia vis didesnį rūpestį specialistams. Kodėl tai svarbu? Fitosanitarinės problemos turi ekonominę reikšmę – prarandama mediena, didėja kirtimo ir atkūrimo kaštai. Tai taip pat ekologinė problema – pažeisti miškai praranda atsparumą, mažėja biologinė įvairovė, didėja gaisrų rizika. Apie šiuos iššūkius plačiau kalbėjo ir išsamią Lietuvos miškų fitosanitarinės būklės apžvalgą pateikė Valstybinės miškų tarnybos atstovas Kęstutis Grigaliūnas.

Pastaraisiais metais sparčiai plintantis žievėgraužis tipografas ir dažnėjančios sausros smarkiai silpnina paprastąsias egles, sudarančias reikšmingą šalies miškų dalį. Vis dažniau fiksuojamos ir lapuočių ligos – ąžuolų miltligė, klevų dėmėtligė. Ekspertų teigimu, klimato kaita, ekstremalūs orai bei invaziniai kenkėjai dar labiau komplikuoja situaciją, todėl būtina ieškoti prevencinių priemonių: įvairinti rūšinės sudėties medynus, įveisti mišrius medynus, stiprinti stebėseną (pvz., invazinių vabzdžių) ir plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą, nes ligos ir kenkėjai nepaiso sienų, todėl keitimasis informacija su kitomis šalimis yra itin svarbus.

Skirta laiko aptarti ir naujoms technologijoms. Dalyviai susipažino su sistemomis integruotai miškininkystei: platforma „Forest Sharing“ bei programėle „WoodsApp“, padedančia pasiekti smulkiuosius miškų savininkus. Tokie įrankiai rodo, kad skaitmeniniai sprendimai gali tapti svarbiu tiltu tarp mokslo ir praktikos. Pristatyta ir Pan-European Forest Risk Facility (FoRISK) iniciatyva, jungianti Europos šalis, siekiančias bendromis pastangomis įveikti miškų ligų, kenkėjų ir klimato kaitos keliamus iššūkius.

Dubravos arboretumas – gyva laboratorija po atviru dangumi

Delegacija lankėsi Dubravos arboretume ir gamtos rezervate.

51,5 ha plote kaupiama ne tik tipinių rūšių bei registruotų veislių atstovai, bet ir Lietuvoje rastų savaiminių mūsų medžių formų, taip pat ir 1800 vietinių ir introdukuotų augalų atmainų su pastebimais morfologiniais pakitimais. Dalyviai susipažino su įrengta retų augalų ekspozicija, apžiūrėjo senąjį ąžuolyną ir paprastuosius bukus.

Aplankyta Dubravos rezervatinė apyrubė, kur auga daugiau nei pusę šimtmečio žmogaus rankos nepaliestas miškas bei telkšo liaunais berželiais ir smulkiomis pušelėmis apaugusi bei samanų kupstais išvagota aukštapelkė. Beje, Lietuvoje pelkės užima 654 tūkst. ha, didžiausią dalį, net 78 proc., užima žemapelkės, tarpinio tipo pelkės – apie 14 proc., o aukštapelkės – tik 8 proc. Lietuvoje ŠESD emisijos iš nusausintų durpžemių sudaro didžiąją dalį visų žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje susidarančių ŠESD emisijų.
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Miškų instituto Miškininkystės ir ekologijos skyriaus mokslininkai dr. Dovilė Čiuldienė ir dokt. Egidijus Vigricas teorinėje dienoje pristatė tyrimus apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas iš nusausintų durpynų, o išvykos dieną – realiai parodė, kaip vykdo žemapelkių durpžemių CO2 emisijų monitoringą.

Dr. Povilas Žemaitis pristatė beveik trijų dešimtmečių tyrimų rezultatus dėl vietinės paprastosios eglės populiacijos rezervate.

Ekskursija tapo puikia proga parodyti, kaip Lietuvos mokslininkai ir konsultantai kartu dirba siekdami tvaresnės miškininkystės.

Žvilgsnis į ateitį

„Žvelgdami į priekį, norime, kad po dešimtmečio konsultavimas miškininkystės temomis Lietuvoje būtų ne tik reagavimas į problemas, bet ir jų prevencija. Vizija – konsultantas kaip strateginis partneris, padedantis miško savininkui ne tik išsaugoti mišką, bet ir kurti jo pridėtinę vertę visai visuomenei“, – reziumuoja Vita Ivaškevičienė, LŽŪKT Miškininkystės paslaugų biuro vadovė.

Europos miškininkystės konsultantų tinklo susitikimas Lietuvoje tapo svarbiu žingsniu telkiant žinias ir patirtį tarp šalių. Diskusijos dėl strateginių krypčių, mokslinių tyrimų rezultatų pristatymai ir vizitas Dubravos arboretume ir gamtos rezervate parodė, kad Lietuva yra pasirengusi aktyviai prisidėti prie Europos miškininkystės ateities formavimo, o tarptautinis bendradarbiavimas padeda greičiau pritaikyti mokslinius atradimus kasdienėje miškininkystės praktikoje.

Erikos Mankutės ir Egidijaus Vilkevičiaus nuotraukos.