Lapkričio 21 d., ketvirtadienis | 24
ES miškų strategija. Susipažinkite su Europos Audito Rūmų ataskaita
LŽŪKT informacija
2021-10-13
© LŽŪKT nuotr.
ES miškai turi daug funkcijų ir yra naudojami aplinkos, ekonominiais ir socialiniais tikslais. Tvaraus tvarkymo praktika yra labai svarbi siekiant išsaugoti biologinę įvairovę ir spręsti klimato kaitos problemą miškuose. Įvertinus ES 2014–2020 m. ES Miškų strategiją ir pagrindines ES politikos kryptis šioje srityje, praeitą savaitę paviešinta speciali Europos Audito Rūmų (EAR) ataskaita. Joje nurodoma, kad pasiekti rezultatai yra teigiami, tačiau riboti. Daugiau dėmesio turi būti skiriama įgyvendinamų miškininkystės priemonių poveikiui biologinei įvairovei, klimato kaitos švelninimui bei prisitaikymui prie jos.
Kodėl ES miškai yra svarbūs?
ES turi beveik 180 milijonų hektarų miškų ir kitos miškingos žemės, kurie užima 45 % viso jos žemės ploto. Eurostato duomenimis, 1990–2020 m. ES miškų plotas padidėjo 10,2 milijono hektarų. ES miškai turi daug funkcijų ir yra naudojami aplinkos, ekonominiais ir socialiniais tikslais. Privatiems subjektams priklauso 60 % ES miškų, o 2017 m. bendrosios miškininkystės produkcijos, įskaitant medienos ruošos veiklą, vertė sudarė daugiau kaip 55 milijardus eurų.
Daugelis rūšių gyvena miškuose, kuriuose yra beveik 90 % pasaulio sausumos biologinės įvairovės. Biologinė įvairovė turtingesnė senesniuose miškuose, kurie pasižymi didesniu negyvos medienos kiekiu ir didesniu struktūriniu sudėtingumu. Paprastai ji taip pat turtingesnė miškuose, kuriuose žmogaus įsikišimas buvo nedidelis. Nedaugelis Europos miškų tebėra pirminės būklės, o žmogaus veikla daro poveikį daugiau kaip 95 % ES miškų. Miškai klasifikuojami pagal jų žmogaus įsikišimo laipsnį: neliečiami miškai (2,4 %), pusiau natūralūs miškai (93,2 %) ir želdiniai (4,4 %)2.
Sveiki miškai padeda kovoti su klimato kaita, nes juose surenkamas anglies dioksidas iš atmosferos. Europa susiduria su didėjančiomis miškų pažeidimų, kuriuos sukelia klimato kaita, pavyzdžiui, miškų gaisrai, sausros, audros, jūros lygio kilimas arba (naujų) kenkėjų ir ligų atsiradimas ir plitimas, rizikomis. Tai daro spaudimą miškų pajėgumui veikti kaip anglies absorbentui. Manoma, kad atsparūs miškai atlaikys šį poveikį ir taip išsaugos miškų anglies dioksido sekvestracijos veiksmingumą. Miškotvarkos praktika ir planavimas tampa vis svarbesni kaip atsparių miškų kūrimo priemonė.
Miško plotų finansavimas iš ES biudžeto
Miško plotų finansavimas iš ES biudžeto yra daug mažesnis nei žemės ūkio finansavimas, nors miškų plotas ir žemės ūkiui naudojamas plotas yra beveik tokie patys. Miškininkystės sektoriui skiriamas ES finansavimas sudaro mažiau nei 1 % BŽŪP biudžeto ir skirtas išsaugojimo priemonėms ir miško plotų sodinimui ir atkūrimui remti. 90 % ES miškininkystės sektoriaus finansavimo skiriama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP).
2017 m. Komisijos atliktame miškininkystės priemonių vertinime padaryta išvada, kad kaimo plėtros paramos miškams poveikis iš esmės buvo teigiamas ir galėtų labai prisidėti prie ekonominės, aplinkosauginės ir socialinės naudos. Ji nustatė, kad parama miškams daromos žalos prevencijai ir atlyginimui turėjo didžiausią poveikį 2007–2013 m. laikotarpiu, paremiant maždaug 10 milijonų hektarų (5% ES miškų). 2007–2013 m. laikotarpiu parama miško apželdinimui buvo panaudota pasodinti 287 490 hektarų naujų miškų (apie 0,2% ES miškų).
Auditoriai daro išvadą, kad kaimo plėtros priemonės turi nedidelį poveikį miškų biologinei įvairovei ir atsparumui klimato kaitai iš dalies dėl nedidelių išlaidų miškams (3 % visų faktinių kaimo plėtros išlaidų) ir priemonių koncepcijos trūkumų. Vien tik miškotvarkos plano, kuris yra sąlyga gauti EŽŪFKP finansavimą, buvimas suteikia ribotą patikinimą, kad finansavimas bus skirtas aplinkos atžvilgiu tvariai veiklai. Be to, remiantis bendra ES stebėsenos sistema neįvertinamas miškininkystės priemonių poveikis biologinei įvairovei ar klimato kaitai.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos, LŽŪKT informacija
