Ekonominė analizė: medžių apsaugos priemonės nuo žvėrių

www.miškininkas.eu

2018-08-14

©Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba

Priemonės žvėrių daromai žalai miškuose mažinti turi būti taikomos taip, kad geriausiai atitiktų ūkinius-ekonominius tikslus, tačiau jų pasirinkimo galimybes gali riboti viešųjų pirkimų (aktualu valstybinių miškų valdytojams) ar kiti teisės aktų reikalavimai. Pastarųjų taikymas dažniausiai vyksta nesigilinant į savikainą, dėl to kyla problemų pasirenkant priemones, geriausiai atitinkančias kainos ir kokybės santykį ar derinant mažiausiai kainuojančias jų kombinacijas. Miško valdytojai taip pat ieško sprendimų, deja, ne visuomet sutaupo. Pilotinio tyrimo tikslas – išsiaiškinti miško apsaugos priemonių žvėrių daromai žalai mažinti ekonominį naudingumą Lietuvoje ilguoju laikotarpiu.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Informacija rinkta apklausų būdu

Tyrimo duomenims rinkti pasitelktas mažai finansinių sąnaudų reikalaujantis metodas – tiesioginiu interviu arba telefonu apklausiant privačių miškų ir valstybinių miškų urėdijų specialistus, Valstybinės miškų tarnybos darbuotojus, verslo atstovus ir rangovus (toliau – informantai). Iš viso buvo apklaustas 21 informantas. Apklausų metu siekta surinkti informacijos, kuri leistų atskleisti želdinių apsaugos nuo žvėrių daromos žalos išlaidas – saugant tvoromis, individualiomis apsaugomis, repelentais „Cervacol Extra“ ir TRICO.

Nustatant tvorų eksploatavimo kaštus, saugant pušies ir ąžuolo želdinius, pasirinkta, kad vidutinis tveriamas biržės plotas yra 3 ha, o jo perimetras – 800 m. Taip pat buvo nurodytos medžiagų, reikalingų tvorai įrengti, kainos, tvoros statymo darbų įkainiai, numatomas tvoros eksploatavimo laikas, kasmetinės tvoros remonto ir priežiūros išlaidos bei kapitaliniam remontui reikalingos išlaidos (kas 10 metų pakeičiant 85 proc. kuolų), tvoros nuardymo sąnaudos.

Išlaidos želdiniams saugoti individualiomis apsaugomis nustatytos išsiaiškinant medžiagų, reikalingų individualiai apsaugai pastatyti, kainas, saugotinų medelių skaičių, uždėjimo ir nuėmimo darbų įkainius, kasmetines individualių apsaugų remonto ir priežiūros išlaidas, planuojamą individualios apsaugos eksploatavimo laiką. Darbo pabrangimas ateityje, infliacija ir išlaidos papildomoms želdinių apsaugos priemonėms, kurias, pasak informantų, tenka naudoti, į tvoros ir individualių apsaugų eksploatavimo išlaidas nebuvo įskaičiuotos.

Želdinių apsaugos išlaidos, saugant juos repelentais „Cervacol Extra“ ar TRICO, nustatytos apskaičiuojant repelentu apdorojamų medelių kiekį, repelento išeigą, kainą ir darbo įkainius. Informantų teigimu, už darbą apdorojant medelius repelentais naudojami du atsiskaitymo būdai – už vienetus ir už plotą. Nevienoda atsiskaitymo sistema turi įtakos išlaidų vertinimui dėl skirtingo repelentu apdorojamų medelių skaičiaus 1 ha. Dėl šios priežasties išlaidos vertintos taikant darbo įkainius pagal vienetus ir plotą, kurios atitinkamai vidutiniškai siekė 12,96 Eur /tūkst. vnt. ir 33,02 Eur/ha.

Darbo rezultatai ir apibendrinantys teiginiai

Galima teigti (žr. lentelę), kad saugant želdinius tvoromis jų eksploatavimo savikaina mažėjo didėjant tvoros eksploatavimo metų skaičiui. Darytina prielaida, jog želdinius saugoti tvoromis tikslinga ilgą laiką, kai jos kapitaliai atnaujinamos kas 10 metų. Tyrimo duomenys rodo, kad beveik visais atvejais išlaidos, saugant medelius individualiomis apsaugomis, yra ženkliai aukštesnės nei želdinius saugant tvora ar TRICO (žr. lentelę). Apklausos duomenimis, individualiomis apsaugomis medeliai saugomi apie 7 metus, bet realiai gali tekti saugoti ir 10 metų ar ilgiau. Medelių apsauga, nuėmus individualias apsaugas, vertinta nebuvo.

Išlaidos želdinių apsaugai per metus

*Repelentų išeigos pagal Valstybinės augalininkystės tarnybos pateiktus duomenis

Nustatyta (1 pav.), kad 1 ha apdorojant repelentu „Cervacol Extra“ daugiau nei 2590 sodinukų, želdinių apsaugos išlaidos yra mažesnės taikant darbo įkainį už plotą. Jeigu repelentu reikia apdoroti mažesnį kiekį sodinukų, jų apsaugos išlaidos yra mažesnės taikant darbo įkainį už vienetus. Sodinukų apsaugos išlaidos, taikant darbo įkainį už plotą, tarp mažiausios ir didžiausios reikšmės skyrėsi 1,4 karto, o taikant darbo įkainį už vienetus, – atitinkamai 2,8 karto. Tai rodo, kad taikant darbo įkainį už vienetus galima sutaupyti daugiau. Panašios tendencijos nustatytos naudojant repelentą TRICO (1 pav.).

Apklausos duomenys parodė, kad želdinius apdorojant TRICO repelentais darbai atliekami 1,73 karto greičiau nei tepamais. Valstybinių miškų valdytojai neišskiria darbo įkainių naudojant tepamus ar purškiamus repelentus. Naudojant TRICO repelentus galima sutaupyti darbo užmokesčio lėšų – sąlyginai užmokesčio įkainius mažinant 1,73 karto, tokiu būdu želdinių apsaugos išlaidas purškiamu repelentu galima sumažinti nuo 7 iki 17 proc.

1 pav. Išlaidos želdinių apsaugai per metus

Želdinius apdorojant „Cervacol Extra“ repelentais nuo skabymo saugomi tik spygliuočių medelių viršūniniai ūgliai. Informantų teigimu, saugant želdinius tepamu repelentu, pažeistų želdinių dalis siekia nuo 5 proc. iki 30 proc. (vidutiniškai apie 13 proc.). Kai kuriais atvejais šiuos želdinius reikia atsodinti. Tačiau kokybinės analizės duomenys parodė, kad naudojant repelentą TRICO, pažeidimų dydis sudarė iki 5 proc. želdinių. Dėl to buvo skaičiuoti 4 metų medelių apsaugos kaštai tepant „Cervacol Extra“, įvertinant atsodinimo išlaidas, kai įkainiai repelentais apdorojant sodinukus taikomi tūkst. vnt. Šie duomenys palyginti su želdinių apsaugos išlaidomis purškiant TRICO (2 pav.), kai atsodinti nereikia. Atsodinimo išlaidos nustatytos pagal vidutines miškų urėdijų tinklalapiuose oficialiai skelbiamas parduodamų sodinukų ir jų sodinimo 2016-2017 m. kainas.

Duomenys parodė, kad dėl tam tikro atsodinti reikalingų medelių skaičiaus, tikslingiau naudoti TRICO repelentą, kuris padeda išvengti atsodinimo kaštų. Pavyzdžiui, kai pušies želdiniuose reikia atsodinti daugiau nei 30 proc. medelių, o eglės – daugiau nei 20 proc. ( medyne esant 3200 saugotinų medelių), juos pigiau saugoti TRICO repelentu.

2 pav. Želdinių apsaugos 4 metų kaštai „Cervacol Extra“, įskaitant atsodinimo išlaidas, bei šių kaštų palyginimas saugant želdinius TRICO, kai įkainiai juos apdoroti repelentais taikomi tūkst. vnt.

Individualios apsaugos tinka tik lapuočių medelių apsaugai ir tik tuo atveju, jeigu medeliai yra suformuoti gaubtui uždėti. Informantų teigimu, Lietuvoje šios apsaugos priemonės naudojamos tik ąžuoliukams saugoti, kai sodinama iki 1000 vnt./ha. Ištisinis plotų tvėrimas tvoromis yra universali apsauga nuo skabymo, laupymo, viršūnių laužymo, kuri tinka ir spygliuočiams, ir lapuočiams. Bet ji gali būti taikoma tik sausose augavietėse ir lygiame reljefe. Tvoros miškuose yra neigiamai vertinamos visuomenės: užtveriami dideli plotai ir taip užkertami žvėrių migracijos keliai. TRICO repelentas yra universalus – saugo nuo skabymo, laupymo ir viršūnių laužymo. Jis būtų vienintelė priemonė Lietuvoje apsaugoti ąžuolo ir eglės jaunuolynus po retinimų kirtimų nuo žievės laupymo, nes tokius plotus ištisai naujai tverti neracionalu, o uždėti ant kamienų individualius gaubtus ir tepti ilgalaikio poveikio pastomis dėl didelės produktų išeigos ir didelių darbo sąnaudų būtų ypač brangu.

Akivaizdu, kad visos apsaugos priemonės turi savų privalumų ir trūkumų. Kokius apsaugos būdus ir metodus rinktis, priklauso nuo įvairių sąlygų: žvėrių gausos medynuose, migracijos kelių, augančių medžių rūšių, biržės lokacijos. Vis dėlto esminė problema, kurią galima įžvelgti, tai ekonominio pagrindimo dėl sprendimų priėmimo stoka. Vienas iš pavyzdžių – teisės aktų reikalavimų aprobavimas, nepagrindžiant jų ekonominiais skaičiavimais ilgajam laikotarpiui. Kita problema, miglotas ekonominis planavimas taikant želdinių apsaugos priemones praktikoje. Dažnas atvejis, kai želdinius reikės saugoti 10, 15 ar net 25 metus, tačiau nė vienas informantas nenurodė, kad išlaidos yra planuojamos keletui metų į priekį. Vienas iš tokių pavyzdžių – tvorų tvėrimas miškuose, neįvertinant jų nuėmimo išlaidų. Dar viena problema, kurią išryškino repelentų platintojai, tai vartotojų pasyvumas konsultuojantis repelentų naudojimo klausimais. Apklausos duomenimis, repelentų vartotojai yra linkę patys eksperimentuoti, ypač su naujomis želdinių apsaugos priemonėmis, nei konsultuotis su apmokytais ir turinčiais žinių repelentų platinimo atstovais.

ASU Miškų ir ekologijos fakulteto docentas, dr. Marius Kavaliauskas