Lapkričio 22 d., penktadienis | 24

Džiūvantys pušynai verčia laiku imtis sanitarinių kirtimų

2018-12-27

© LŽŪKT nuotr.

Stebėdami šalies miškų sveikatą, Valstybinės miškų tarnybos (VMT) specialistai nustatė, kad šiemet medžiai daugiau džiūvo nei pastaraisiais metais. Antai Kauno, Trakų, Šalčininkų, Varėnos ir Vilniaus rajonuose užfiksuota atvejų, kai pušynuose medžiai nudžiūvo grupėmis po 10-50 pušų dėl Lietuvoje naujo pobūdžio pakenkimų.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Viena svarbiausių priežasčių, pasak VMT Miško sanitarinės apsaugos skyriaus vedėjo Virgilijaus Vasiliausko, – susidariusios medžių kenkėjams plisti palankios klimato sąlygos. Pernai kritulių kiekis gerokai viršijo klimatinę normą, o šiemet ilgalaikės sausros ir kaitros buvo pasiekusios net stichinį lygį.

Pagrindinis pušų džiūvimo kaltininkas – viršūninis žievėgraužis, kinivarpoms priskiriamas apie 3 mm dydžio vabaliukas. Kaimyninėse šalyse dėl masinio jo išplitimo pušys masiškai džiūsta jau kelintus metus. Ypač rimta padėtis Baltarusijoje. Ir šioje šalyje, ir Lenkijoje po 2015 m. stiprios sausros prasidėję pušynų džiūvimai tebesitęsia.

Kadangi medžiams nuo šio kenkėjo apsaugoti nėra veiksmingų insekticidų, vienintelė priemonė – laiku vykdyti sanitarinius miško kirtimus. Jeigu pušų spygliai pradeda ruduoti, tai rodo, kad medžių lajose viršūninio žievėgraužio jaunoji karta jau pasiekė suaugusio vabalo stadiją. Kenkėjus dar galima „pagauti“, jeigu tokie medžiai nupjaunami, kirtimo atliekos išvežamos ar susmulkinamos į skiedras, o vabalų apnikta mediena išgabenama iš miško. Taip galima sunaikinti iki 60 proc. žievėgraužių.

„Tik laiku iškirtus pažeistus medžius ir teisingai sutvarkius kirtimo atliekas, galima stabdyti pavojingų kenkėjų plitimą miškuose, o iš paruoštos medienos gauti didesnės naudos“, – sako Virgilijus Vasiliauskas.

Laiku kertant nuo žievėgraužių džiūstančias pušis, gaunama apie 30 proc. techninės žaliavos, likusi mediena – padarinė. Jeigu uždelsiama kirsti, medienos kokybė labai sparčiai blogėja dėl balanos puvinio vystymosi. Didžiausia blogybė, kad, suvėlinus kirtimus, jaunos kartos žievėgraužiai išplinta į sveiką mišką ir daugėja jų židinių.