Diegia fotogrametrinį medienos matavimą ir kitas modernias technologijas

Angelė Adomaitienė

www.miškininkas.eu

2017-05-12

Nepaisant būsimų valstybinių miškų valdymo reformų, miškų urėdijos dirba, kaip įprasta ir toliau modernizuoja medienos matavimo, pardavimo bei kitus procesus ir diegia inovatyvias technologijas. Viena iš pagrindinių, apimančių visą urėdijų tinklą, – fotogrametrinis medienos matavimo metodas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Web-teksto-maza

Apie jį rimčiau pradėta kalbėti pernai – Generalinė miškų urėdija (GMU) kartu su mokslininkais ir urėdijų specialistais organizavo pasitarimus bei praktinius įvairių šiuolaikinių apvaliosios medienos matavimo technologijų pristatymus, o lapkritį fotogrametrinis metodas buvo įteisintas Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse.

Šių metų pradžioje bandomieji fotogrametriniai matavimai atlikti Varėnos, Kazlų Rūdos bei Ukmergės miškų urėdijose. Trakų, Ukmergės, Panevėžio ir Tauragės urėdijų valdose išbandyta danų kompanijos „Dralle“ A/S matavimo ir medienos kontrolės sistema, kuri nuo 2010 m. naudojama Danijos ir Vokietijos valstybiniuose bei privačiuose miškuose. Ant visureigio automobilio stogo montuojamas mobilusis įrenginys, kuris nufotografuoja medienos rietuves, nustato jose esantį rąstų skaičių ir skersmenis. Pagal tai sistemos kompiuteris apskaičiuoja rietuvių tūrį, išsaugo duomenis valdymo modulyje ir automatiškai išsiunčia į duomenų bazę, nurodydamas žemėlapyje ir rietuvių vietą.

Daniškas įrenginys atlieka matavimus, nepriklausomai nuo oro sąlygų ar paros laiko, tačiau medienos rietuvėms keliami aukščio, atstumo iki automobilio, rąstų sukrovimo glaudumo ir kiti reikalavimai.

Taip pat išbandyta ir estų bendrovės „Timbeter“ OU programa „Timbeter“. Pagal ją mediena išmatuojama rietuvę nufotografavus išmaniuoju telefonu ar planšete. Be to, galima matuoti rietuvės paviršiaus plotą, net jei ji netaisyklingos formos. Programa „Timbeter“ matuos rąstų tūrį.

Konkursą laimėjo estai

GMU įpareigojo Ukmergės miškų urėdiją paskelbti viešąjį konkursą fotogrametrinių matavimų paslaugos teikėjui, kurį laimėjo Estijos „Timbeter“ OU.

Programos „Timbeter“ (ankstesnis pavadinimas – „Timber Diameter“) komanda susibūrė 2013 m. spalį, kuri beveik dvejus metus kūrė ir plėtojo rąstų matavimo algoritmą, o 2016 m. kovo mėnesį pristatė pačią programą. Vienas iš „Timbeter“ OU įkūrėjų, generalinis direktorius Vallo Visnapuu sakė, kad danų „Dralle“ sistema su prietaisu ant mašinos stogo puikiai dirba ant asfaltuotų aikštelių, o miške, kur keliai nelygūs, ja naudotis sudėtingiau, be to, ne kiekvienas gali nuomoti tokį visureigį ir prietaisą.

„Įdiegti „Timbeter“ metodą daug paprasčiau, pavyzdžiui, urėdijoms pakanka turėti naujos kartos išmanųjį telefoną arba planšetę, kuri veikia „Android“ sistemoje, o po dviejų-trijų savaičių ši programa bus ir „Apple“ sistemoje. Mes padarėme taip, kad žmogus, turintis naujos kartos telefoną, galėtų naudotis ir matavimo instrumentu“, – akcentavo V. Visnapuu. Fotogrametrininio matavimo paslaugos teikimo sutartis jis balandžio 25 d. Ukmergėje pasirašė su Lietuvos urėdijomis. Kol kas numatyta, kad joms paslauga bus teikiama iki šių metų pabaigos.

„Kadangi visose urėdijose metodas naujas ir jį reikia išbandyti, tai daroma atsargiai. Mes buvome įgalioti atlikti centralizuotą paslaugos pirkimą, o konkrečias sutartis kiekviena urėdija pasirašė atskirai. Kalbant ūkiškai, nupirkome licenciją darbui – estai leis prisijungti prie programos, o urėdijos turės įsigyti planšetes ar išmaniuosius telefonus. Iš viso urėdijoms nupirkta 104 darbo vietos, vidutiniškai po dvi kiekvienai, kurios galės jungtis prie programos ir atlikti matavimus“, – aiškino Ukmergės miškų urėdijos urėdas Vigantas Kraujalis.

Kaip tai vyks praktiškai? „Matavimo programa bus įdiegta kiekvienoje urėdijoje, priklausomai, kiek vietų užsakyta. Urėdijos darbuotojas įjungs šią programą per „Google Play“ sistemą, susijungs su mūsų sistema ir galės pradėti matuoti. Įsitikinus, kad su ja išmokta dirbti ir ji pasiteisina, bus galima pasirašyti tolesnius kontraktus arba paprasčiausiai su kreditine kortele pirkti matavimus. Netrukus prasidės treniruotės ir instruktažai, o realūs darbai jau gegužės pradžioje“, – sparta pasidžiaugė svečias.

Beje, Estijos kompanijai mūsų valstybinės miškų urėdijos – ne pirmi klientai Lietuvoje, pernai vasarą ji sutartis pasirašė su privačiais užsakovais. Latvijoje taip pat jau įvyko „Timbeter“ programos testavimas, kurią kaimynams estai planuoja įdiegti ateityje.

Ukmergės miškų urėdo V. Kraujalio teigimu, ši naujovė – tai perversmas nustatant medienos tūrį, nors pats tiksliausias, jo nuomone, vienetinis metodas – matuoti po vieną rastą. Tačiau tai užima labai daug laiko, sudėtingos darbo sąlygos lauke, o naujos technologijos užtikrina visiškai kitokią darbo kultūrą.

Ukmergės miškų urėdijoje medieną realizuoja meistrai, kiekvienam jau nupirkta planšetė, kurioje bus instaliuota estų programa. Iš viso bus 7 tokios darbo vietos, t. y. tiek, kiek žmonių jį atlieka.

Pasirengę centralizuoti prekybą mediena

„Dabar urėdijos dirbs ir mokysis, o po metų žiūrėsim, ar paslaugą pirksim ir diegsim plačiau. Naudojant interaktyviąją kompiuterinę programą medienos matavimas vyks tris kartus greičiau. Dėl to sumažės darbo sąnaudos, o medienos matavimai ir jos apskaita bus tikslesnė bei operatyvesnė. Pirkėjai, įsigyjantys medieną aukcionuose pagal trumpalaikes sutartis, rietuves, sortimentus matys fotografijose, kartu bus pateikiami medžių diametrai, o interaktyviame žemėlapyje – konkreti medienos sandėliavimo vieta. Tai padės išvengti kaltinimų, kad kažkas medieną sukeitė ir pan.“, – kalbėjo generalinis miškų urėdas dr. Rimantas Prūsaitis.

Medienos matavimo klausimas medžius kertant šiuolaikinėmis kirtimo mašinomis su harvesterio agregatu, pasak jo, taip pat jau pirmyn pažengęs, po 2–3 mėnesių jis bus įteisintas nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse bei plačiai taikomas gamyboje. Tai irgi išlaisvins nemažai darbo jėgos.

Generalinis urėdas akcentavo, kad reformos reformomis, tačiau gyventi miškininkams reikia dabar. Dėl to privalu žengti koja kojon su technologijomis ir neatsilikti. Aplinkos ministerijai GMU pateikė pasiūlymus dėl medienos pardavimo tobulinimo ir bandys juos įgyvendinti. Mediena, kaip ir dabar, būtų parduodama aukcionuose per elektroninę sistemą AMEPS, tačiau jos priėmimas vyktų ne miške, o pas pirkėją.

„Būtų geriau nepriiminėti medienos ir neatleidinėti jos miške, t. y. gamintojo darbo vietoje, o tai daryti pas pirkėją. Kaip, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje, medienos kaina būtų nurodoma pas pirkėją su nuvežimu – šias paslaugas galime pirkti patys arba samdyti pirkėjai, o siuntą priimtų nepriklausomi matuotojai, kurių kaštus pagal susitarimą apmokėtų pirkėjas ir pardavėjas. Beje, kai kurie didesni pirkėjai taip jau daro. Mes siekiame viešumo, skaidrumo ir norime išvengti bet kokių korupcijos galimybių. Tačiau norint pirkti medieną iš vienos vietos, reikia keisti prekybos apvaliąja mediena taisykles“, – pažymėjo R. Prūsaitis.

Dar vienas dalykas – tai prekybos mediena centralizavimas, kurio pageidauja daugelis stambesnių pramonininkų ir pirkėjų. Generalinio urėdo teigimu, jeigu pritartų Aplinkos ministerija, GMU jau kitų metų pirmąjį pusmetį galėtų vykdyti prekybą per AMEPS elektroninę sistemą centralizuotai.

GMU taip pat priėmė sprendimą, iš dalies susijusį ir su medienos prekybos tobulinimu, dėl vienos buhalterinės programos įdiegimo visose miškų urėdijose. Yra pasirinktos dvi sistemai tinkančios buhalterinės programos – „EuroSkaita“ ir „Alfitas“.

„Papildomai aiškinamės kaštus, žiūrėsime, kiek turime ir kiek reikia darbo vietų bei metų pabaigoje planuojame įdiegti vieningą apskaitą“, – sakė GMU vadovas.