Klaipėdos r. respondentų ūkių 2023 m. apžvalga

Salomėja Judickienė

LŽŪKT Klaipėdos r. biuro finansinės apskaitos konsultantė

2024-10-23

^© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Europos Sąjungos šalyse, siekiant sėkmingo bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimo, nuolat stebima žemės ūkio subjektų ekonominė ir finansinė būklė. Šiam tikslui įgyvendinti sukurtas Ūkio apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – ES šalyse unifikuota informacinė sistema, kurioje pateikiama objektyvi ir visapusiška informacija apie įvairių kategorijų ūkio subjektų pajamas, jų ūkinę veiklą.

ŪADT yra pagrindinis duomenų apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą šaltinis. Analizuojant Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų analizės duomenis, galima palyginti įvairių ūkių grupių veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Klaipėdos r. biure 2023 metais į ŪADT pateko 18 ūkininkų ūkių, kurių duomenys buvo pateikti VĮ Žemės ūkio duomenų centrui toliau grupuoti bei analizuoti. Didžioji dalis ūkių duomenis teikia ne vienerius metus.

Ekonominė analizė. Augalų derlingumas

Klaipėdos r. vyravo mišrūs ūkiai. Didžiausias valdomos žemės plotas – 1124,67 ha, o mažiausias – 6,51 ha. Jei didžiausias valdomos žemės plotas 2021 m. – 885,86 ha, 2022 m. to paties ūkio – 1041,90 ha (didėja 17,61proc.), 2023 m. deklaruoti jau 1124,67 ha ŽŪN (didėja 26,96 proc., palyginus su 2021 m.). Mažiausias 2021 m. buvo 5,59 ha ŽŪN, 2022 m. – 6,33 ha, 2023 m. – 6,51 ha. Pastebima, kad didėja tų ūkių plotai, kurie valdo didesnį ha kiekį.

Kaip ir kasmet, 2023 m. ūkininkai daugiausia augino kviečių, miežių, kvietrugių, rugių, rapsų, avižų, žirnių. Atlikus analizę, gauti vidutiniai Klaipėdos r. derlingumo duomenys, kurie lentelėje palyginti su vidutiniais 2021–2023 m. derlingumo duomenimis. Kai kurių augalų derlingumas lyginamas 1 lentelėje.

1 lentelė. Augintų pagrindinių žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas, t/ha

Apžvelgę 1 lentelės duomenis, matome, kad 2022–2023 m. didelių derlingumo pokyčių nebuvo. 2021–2023 m. mažesnius derlingumus lėmė nepalankios gamtinės sąlygos.

Gyvulininkystė apžvalga

Iš apklausoje dalyvavusių ūkių 6 laikytos melžiamas karves. Pastaraisiais metais vidutinis primilžis iš vienos karvės siekė 6,32 t per metus. Trijų paskutinių metų istorija pateikta 2 lentelėje.

2 lentelė. Klaipėdos r. melžiamų karvių produktyvumas

Lygindami 2021 m. duomenis su 2022 ir 2023 m. duomenimis, matome, kad primelžto pieno kiekis iš karvės padidėjo. Ūkininkai skiria didesnį dėmesį kokybiškų pašarų paruošimui. Tai, žinoma, turi įtakos produktyvumui. Rimčiau žiūrima į produktyvumo kontrolę, selekciją.

Finansinė analizė. Veiklos efektyvumo rodikliai

3 lentelė. Veiklos efektyvumo rodikliai

Atliekant ūkio pelningumo analizę, skaičiuojamas grynasis pelningumas. Šis rodiklis pinigine išraiška rodo, kiek vienam pardavimų eurui tenka grynojo pelno. Kuo pelningumas didesnis, tuo ūkio veikla valdoma geriau. 2022–2023 m. pelningumo rodiklio neženkliam padidėjimui įtakos turėjo pardavimo apimčių didėjimas, gebėjimas kontroliuoti pastoviąsias išlaidas bei 2022 m. išaugusios žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos.

Grynojo pelningumo rodiklis, be dotacijų, susijusių su pajamomis, rodo, kiek grynojo pelno, be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo vienas pardavimo pajamų euras, t. y. rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo tiesioginių išmokų ir gebėjimą uždirbti pelno tiesiogiai iš vykdomos veiklos (be paramos). 2021 ir 2022 m. yra žema rodiklio reikšmė (nuostoliai). Tai rodo, kad ūkiai priklausomi nuo paramos, veiklą vykdė neefektyviai ar net nuostolingai ir be dotacijų, susijusių su pajamomis, jos vykdyti negalėtų.

Skolos rodiklis parodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Rekomenduojama rodiklio reikšmė – ne didesnė nei 0,6. Tai yra visos ūkio skolos neturėtų sudaryti daugiau nei 60 proc. viso ūkio turto. Kuo didesnis skolos rodiklis, tuo patiriama didesnė finansinė rizika, tuo sunkiau susiklosčius nepalankioms sąlygoms bus vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ar gauti papildomą kreditą. Tačiau be skolintų lėšų dažnas ūkis negalėtų užtikrinti plėtros, įgyvendinti investicijų susijusių su apsirūpinimu žemės ūkio ar kitu turtu, didinančiu ūkio konkurencingumą rinkoje. Todėl skolintų lėšų naudojimas visada priimtas tol, kol nekelia grėsmės ūkio finansiniam stabilumui bei sklandžiai jo veiklai. Klaipėdos r. ūkininkų vidutinis skolos rodiklis, 2023 m. palyginus su 2022, neženkliai sumažėjo, t. y. 8,00 proc. Pagrindinė mažėjimo priežastis yra atsargus paskolų ėmimas įsigyti žemei ir investicijų įsigijimui. Labai padidėjo palūkanos, be to, bankai sunkesnėmis sąlygomis išduoda paskolas.