Kiek ir kaip ūkyje per metus galima „išsiauginti“ anglies kreditų?

Ramunė Sutkevičienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt

2024-02-23

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Tvaresnė žemės tvarkymo praktika ne vienus metus siejama su žaliuoju verslo modeliu, kurį daugelis Lietuvos ūkininkų taiko ir ne vieną dešimtmetį. Nepaisant to, apie anglies kaupimo ūkininkavimą vis dar klausimų daugiau nei atsakymų. Iki 2030 m. ūkininkavimas kaupiant anglį yra savanoriškas, tad turime šešerius metus dar kaupti žinias, konsultuotis, dalyvauti pilotiniuose projektuose, įvertinti naudą ir apskaičiuoti riziką. Apie tai kalbamės su dr. Justu Mingaila, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos inovacijų paramos specialistu (nuotr.).

Žemės ūkio veiklą vykdantys ūkininkai, siekiantys pasinaudoti bendrojo finansavimo parama, įpareigoti mažinti į aplinką išskiriamą CO₂, o tam pirmiausiai reikia jį susiskaičiuoti. Kaip tai padaryti ūkio lygmeniu? Kokie įrankiai yra ar bus kuriami?

Siekiant įvertinti, kiek šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetama ūkio lygmeniu ir stebėti emisijų pokyčius, naudojamos emisijų skaičiuoklės. Kai kuriose kitose valstybėse emisijų skaičiavimo žemės ūkyje praktika daug labiau pažengusi, todėl yra sukurta nemažai viešai prieinamų, ūkininkams nemokamų įrankių – skaičiuoklių, kuriomis gali pasinaudoti aplinkos apsaugai neabejingi ūkininkai ir susiskaičiuoti emisijas ūkiuose. Šiuo metu viešai prieinamų įrankių, sukurtų arba pritaikytų naudoti Lietuvoje, nėra, tačiau Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyta, kad iki 2025 m. Lietuva tikisi turėti veikiančią ŠESD apskaitos ūkiuose sistemą.

Mes, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba, taip pat ieškome būdų, kaip padėti ūkininkams. Drauge su dar 80 organizacijų iš 28 Europos šalių įgyvendiname tarptautinį projektą „Climate Farm Demo“, kur kuriamas 1500 bandomųjų ūkių tinklas. Juose bus demonstruojami pažangūs sprendimai, padedantys ūkiams mažinti žemės ūkio poveikį klimato kaitai.

Pasinaudoję projekte susisteminta informacija, išrinkome du optimalius Lietuvos sąlygoms įrankius – Jungtinėje Karalystėje sukurtą Cool Farm Tool, labiau tinkantį augalininkystės ūkiams, ir Prancūzijoje sukurtą Cap‘2er, skirtą gyvulininkystės ir mišriems ūkiams.

Turint ūkininkavimui mažiau tinkamos žemės, galima pasinaudoti estų startuolio „Arbonics“ siūlomą anglies sertifikatų prekybos sistemą, kuomet užsodinus mažiau tinkamą ūkininkauti žemę mišku, mokama už želdinių generuojamus anglies sertifikatus. Teigiama, kad per metus iš hektaro vidutiniškai gaunama 700 Eur pajamų.

Pagal kokius duomenis ūkyje skaičiuojamos emisijos?

Pagrindiniai duomenys, pagal kuriuos skaičiuojamos emisijos, yra dirbamos žemės plotai ir jų naudojimo paskirtis, informacija apie dirvožemį, pasėlius ir gyvulius, sunaudotą kurą, trąšas. Atlikus emisijų skaičiavimą, ūkininkai automatiškai gali gauti programos išanalizuotus duomenis apie jų ūkius. Pagal juos galima atsekti taršiausius ūkininkavimo aspektus, o pakeitus vienas ar kitas reikšmes matyti, kaip keistųsi ūkio emisijos, sudaryti ŠESD emisijų mažinimo veiksmų planą.

Galiu pridurti, kad tikslesniam emisijų, o ypač anglies kaupimui įvertinti, reikalingi tikslūs duomenys apie dirvožemio rodiklius. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos centrinėje būstinėje yra laboratorija, kurioje atliekamos aukščiausius kokybės standartus atitinkančios analizės. Ūkininkai gali išsitirti dirvožemį, vandenį, augalus, nuotekas, o pagal gautus rezultatus rengiami tiksliojo ūkininkavimo planai. Taip pat laboratorijoje galima išmatuoti ūkio dirvožemyje esančios anglies kiekį.

Anglies kaupimo ūkininkavimas įvardijamas kaip žaliojo verslo modelis, tačiau jam priskiriamos veiklos buvo vykdomos ir iki šiol. Gal galima jau paskaičiuoti, kiek vienam ha galima „išauginti“ anglies sertifikatų?

Tikrai taip.Tvariąsias ūkininkavimo praktikas taiko daugelis Lietuvos ūkininkų. Yra ir tokių, kurie su gamta draugiškai ūkininkauja net ir dešimtmečiais.

Tikslingai ūkininkaujant anglies kaupimo atžvilgiu, pasirinkus bearimines technologijas, auginant daug ankštinių augalų, sėjant tarpinius pasėlius, per metus viename hektare „išauginamas“ maždaug vienas anglies sertifikatas, kuris šiuo metu kainuoja apie 30 Eur. Suma nedidelė, bet ūkininkams reikėtų atsižvelgti į tai, kad kaupiant anglį padidėja dirvožemio atsparumas neigiamiems aplinkos veiksniams – erozijai, sausrai, sunaudojama mažiau išteklių derliui užauginti, sumažėja neigiamas poveikis aplinkai.

Anglies kaupimo ūkininkavimas yra naujas verslas, tad rizikos taip pat nemažai. Kokia ji?

Kaip ir daugelis kitų žemės ūkio sričių, anglies ūkininkavimas priklauso nuo aplinkos veiksnių ir politinių sprendimų. Pavyzdžiui, neįmanoma užtikrinti, kad neprasidės grįžtamieji procesai dirvožemyje, nusprendus nutraukti finansines anglies kaupimo skatinimo priemones, arba kad dėl ligų, gaisro, sausros ar kitų negandų nesunyks ilgalaikių anglies kaupimo projektų metu įveisti agromiškininkystės želdiniai.

Taip pat reikėtų nepamiršti, kad anglies kaupimas priklauso ir nuo dirvožemio būklės ir savybių, todėl ūkininkai, priimdami sprendimą pradėti anglies ūkininkavimą, turėtų remtis mokslinių tyrimų duomenimis, taip pat savo laukų dirvožemiuose reguliariai atlikti anglies analizę.

Nors anglies kaupimo ūkininkavimo tikslas – mažinti neigiamą poveikį aplinkai, galima padaryti ir žalos. Pavyzdžiui, laukuose įveisus monokultūrinius medžių želdinius, daroma žala bioįvairovei, mažėja žemės prieinamumas kitoms ūkininkavimo veikloms.

Kokios populiariausios anglies kaupimo ūkininkavimo schemos svetur?

Anglies kaupimo ūkininkavimo principai visur panašūs: agrarinė miškininkystė, tarpiniai pasėliai, žemės dirbimo mažinimas, organinių trąšų, tokių kaip mėšlas ar kompostas, naudojimas. Skiriasi skatinimo priemonės.

Nors pagrindinėmis anglies kaupimo naudomis turėtume laikyti poveikio klimato kaitai mažinimą, dirvožemio būklės gerinimą, ūkininkavimo procesų optimizavimą ir ekonominio tvarumo kūrimą, vis dėlto, ūkininkams taip pat svarbios ekonominės skatinimo priemonės.

Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Švedijoje, JK, taikoma prekių ženklinimo praktika, kuomet, priklausomai nuo produkto gamybos energetinių sąnaudų, prekei priskiriama energetinė klasė arba nurodoma, koks jo anglies pėdsakas.

Kita populiari anglies kaupimo schema yra anglies sertifikatai ir jų kompensavimas. Miško, pelkių, žemės ūkio paskirties žemės, kur taikomi anglies ūkininkavimo principai, savininkas formuoja anglies sertifikatus (1 sertifikatas – 1 tona sukaupto CO₂ ekvivalento) ir juos parduoda asmenims, norintiems kompensuoti savo ŠESD emisijas. Kaip ir Europoje, anglies mainų schemos jau išvystytos arba dar vystomos Kanadoje, Kinijoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Korėjoje, JAV.

Kalbama apie Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą. Kaip ji veiktų?

Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra viena iš pagrindinių ES poveikio klimato kaitai mažinimo politikų ir pirmoji pasaulyje anglies dioksido rinka. Pagal ES ATLPS įmonės turi gauti apyvartinius taršos leidimus visam jų išmetamam anglies dioksido kiekiui. Jie perkami aukcione arba suteikiami nemokamai.

Kalbant apie ES ATLPS žemės ūkyje, ūkininkai, propaguojantys anglies kaupimo ūkininkavimą, už sukauptą anglį galėtų gauti apyvartinių taršos leidimų ir juos parduoti. Vienu anglies sertifikatu laikoma viena tona dirvožemyje ar biomasėje sukaupto (taip pat galima sakyti sekvestruoto, „užrakinto“) anglies dioksido. Tai pagerintų ekologinę situaciją pačiame ūkyje, nes kaupiant anglį, gerėja kai kurios dirvožemio savybės, jis tampa atsparesnis nepalankiems aplinkos veiksniams. Tame pačiame ūkyje auginant anglį kaupiančias kultūras ir įprastus pasėlius, sumažėja rizika dėl nepalankių aplinkos veiksnių prarasti viso sezono pelną.

Vykdant anglies kaupimo ūkininkavimą, apskaičiuojamas absorbuojamos ir dirvožemyje bei biomasėje sukaupiamos anglies kiekis, tuomet suformuojami anglies sertifikatus ir parduodami įmonėms ar privatiems asmenims, norintiems sumažinti savo veiklos CO₂ pėdsaką.

Pirmieji šios sistemos bandymai jau sėkmingai vyksta Lietuvoje. Juos vykdo Europos mastu veikianti dirvožemio anglies programa „AgreenaCarbon“ kartu su įmone „Baltic Agro“ keliuose šiaurės Lietuvos ūkiuose. Ūkininkams mokama po 32 Eurus už vieną anglies sertifikatą ir teigiama, kad viename hektare kasmet generuojamas vienas–trys anglies sertifikatai, priklausomai nuo ūkininkavimo praktikos.

Taigi, žemės ūkis gali būti ne tik teršėjas, bet ir vienas iš kertinių žalinimo pamatų, nes atlieka lemiamą vaidmenį sulaikant anglies dioksidą, siekiant kompensuoti ŠESD išmetimą. Ar teisingai? Ir kodėl suprasti, anglies kaupimo dirvožemyje (t. y. anglies sekvestracijos) procesus – kiekvieno ūkininkaujančio uždavinys?

Žemės ūkis, įskaitant miškininkystę, yra sektorius, turintis didžiausią potencialą sušvelninti klimato kaitą. Kaip ir kituose sektoriuose, žemės ūkyje ŠESD emisijos gali būti mažinamos modernizuojant ir optimizuojat veiklą, atsisakant veiklų, kurios nėra būtinos, bei pereinant prie aplinkai draugiškesnių ūkininkavimo metodų.

Klimato kaita žalinga visiems ekonomikos sektoriams, ypač – žemės ūkiui, kuris daugeliu atvejų tiesiogiai priklauso nuo aplinkos. Lietuva palaiko ES tikslą pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Dėl to ūkininkai privalo suprasti, kokius svertus turi šioje situacijoje. Kompensuodami savo ir kitų sektorių, pavyzdžiui, pramonės emisijas anglies kaupimu, ūkininkai gali padėti ne tik sau, mažindami neigiamą kintančio klimato poveikį, bet, generuodami taršos leidimus, gali sudaryti sąlygas gyvuoti kitiems ekonomikai svarbiems sektoriams, kurie patys negalėtų pasiekti visiško neutralumo aplinkai.

Dėkoju už įžvalgas.