Kėdainių rajono respondentinių ūkių 2014 metų duomenų analizė

Eglė Matulione

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Kėdainių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė

2015-12-03

Siekiant įgyvendinti bendrąją žemės ūkio politiką ES šalyse, nuolat stebima padėtis žemės ūkyje, t. y. vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės vertinimas. Šiam tikslui pasiekti skirtas Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT). Šiemet į jį pateko 50 Kėdainių r. respondentinių ūkių duomenys.

Jau beveik 20 m. Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į ŪADT, veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys skelbiami kasmetiniuose leidiniuose „Ūkių veiklos rezultatai“, kuriuos rengia Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas. 2014 m. leidinys parengtas pagal 1300 ūkininkų ūkių ir 48 bendrovių, užsiimančių žemės ūkio veikla, tvarkančių buhalterinę apskaitą ir teikusių informaciją apie savo gamybinę bei finansinę veiklą, duomenis.

Kėdainių r. 2014 m. veiklos apskaitos rezultatus pateikė 50 ūkininkų ūkių, o tai yra 3,84 proc. nuo 2013 m. visų šalies respondentinių ūkininkų ūkių.

40 Kėdainių r. ūkininkų ūkių duomenis į ŪADT teikia kelerius metus iš eilės, o 10 ūkių – pirmus metus. Kėdainių r. pasižymi derlingomis žemėmis, todėl vyrauja augalininkystės ūkiai. Iš 50 respondentinių rajono ūkių 42 yra augalininkystės ir tik 8 mišrūs augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiai.

Išanalizavus Kėdainių r. respondentinių ūkių 2012–2014 m. augalų derlingumą nustatyta, kad jis mažai keitėsi.

Žieminių kviečių derlingumas 2014 m., lyginat su 2013 m., rajono ūkiuose sumažėjo neženkliai, t. y. 4,73 proc., tačiau palyginus su 2012 m. – padidėjo 4,2 procento. Vasarinių miežių derlingumas 2014 m. buvo 5,07 t/ha, palyginus su 2012 m., matoma, jog jis padidėjo 19,85 proc., o palyginus su 2013 m. – padidėjo net 25,49 procento. 2014 m. lyginant su 2013 m., žieminių rapsų derlingumas padidėjo 12,64 proc., o lyginat su 2012 m. – 15,38 procento.

3 iš 50 respondentinių ūkių laikė karves. 2014 m. iš 1 karvės primelžta vidutiniškai 6 t, 2013 m. – 5,6 t, o 2012 m. – 6,4 tonos. Kaip matyti, vidutinis primilžis iš 1 karvės 2012–2014 m. laikotarpiu beveik nesikeitė.

21 ūkininko ūkyje auginti cukriniai runkeliai, o t. y. 42 proc. visų Kėdainių r. respondentinių ūkių. Derlingumas siekė vidutiniškai 56,41 t/ha. Nemaža dalis šalies cukrinių runkelių derliaus užauginama Kėdainių r., kur yra tam tinkamos dirvos. Palyginus Kėdainių rajono 2014 m. cukrinių runkelių derlingumą su 2013 m. Lietuvoje gautu derliumi, nustatyta, kad jis visiškai nesiskiria ir yra vidutiniškai 56,41 t/ha.

Atlikus respondentinių ūkių finansinių rezultatų analizę pastebėta, kad nuostolio patyrė 18 proc. analizuojamų ūkių, t. y. 9 iš 50 ūkininkų ūkių. Visi kiti ūkiai gavo gamybinės veiklos pelno. Tai lėmė padidėjęs augalų derlingumas.

Siekiant nustatyti Kėdainių r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumą 2014 m., apskaičiuoti finansiniai rodikliai pateikiami lentelėje.

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kiek viso ūkio turto procentų sudaro nuosavas kapitalas. Kaip matyti iš lentelės, Kėdainių r. respondentinių ūkių kapitalo pakankamumo rodiklis 2014 m. gana aukštas ir siekia 80,81 procento. Jis beveik nesiskiria nuo šio rodiklio 2013 m. Lietuvoje.

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis nusako ūkio gebėjimą turtu padengti turimus įsipareigojimus, t. y. kiek vienam turto litui tenka ūkio įsiskolinimų. 2014 m. vidutiniškai vienam turto litui tenka 0,19 Lt įsipareigojimų, o palyginus su 2013 m. Lietuvos vidurkiu, pastebėta, jog jis yra didesnis 26,66 procento.

Bendrasis mokumas reiškia ūkio galimybes, esant būtinybei, trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Tai reiškia, kiek vienam trumpalaikio įsipareigojimo litui tenka trumpalaikio turto. Kėdainių r. respondentiniuose ūkiuose bendrojo mokumo rodiklis 2014 m. gana aukštas (9,99 Lt) ir 2,28 karto didesnis nei šalies vidurkis 2013 metais. Vadinasi, šio rajono ūkininkai, esant būtinybei, galėtų padengti trumpalaikius įsipareigojimus trumpalaikiu turtu.

Grynasis pelningumas – tai vienas svarbiausių rodiklių, apibūdinančių ūkio veiklos efektyvumą. Piniginė išraiška rodo, kiek vienam pardavimų pajamų litui tenka grynojo pelno. Kėdainių r. ūkiuose 2014 m. vienam pardavimų pajamų litui tenka vidutiniškai 0,13 Lt grynojo pelno. Kėdainių r. respondentinių ūkių 1 pardavimo pajamų litui 2014 m. tenka vidutiniškai 2,16 karto dagiau grynojo pelno, nei Lietuvoje 2013 metais.

Taigi norint sėkmingai ūkininkauti ir plėsti veiklą, reikia gauti ir analizuoti pasiektus rezultatus. Apibendrinat galima teigti, kad Kėdainių r. respondentinių ūkių 2014 m. ūkinės veiklos rezultatai ir finansiniai rodikliai yra labai geri. Atlikus analizę šiame rajone ir palyginus su šalies vidurkiu 2013 m., matyti, jog rezultatai mažai skiriasi, o kai kuriais atvejais yra daug aukštesni.