Kas šiuo metu svarbiausia Europos miškininkystės konsultantams?

LŽŪKT informacija

2024-06-14

LŽŪKT Inovacijų paramos tarnybos specialistas Justas Mingaila ir vyriausiasis miškininkystės specialistas Mindaugas Malaškevičius dalyvavo Europos miškininkystės konsultavimo organizacijų tinklo FOREXT (European Network of Forest Extension Organisation) dalykiniame susitikime, organizuotame Švedijoje. Kas šiuo metu svarbiausia Europos miškininkystės konsultantams?

FOREXT tinklą sudaro 21 organizacija iš 17 Europos šalių, susitikime dalyvavo 14-os institucijų atstovai. Pristatydami savo veiklos stiprybes, jie dažniausiai minėjo gerai išvystytą konsultavimo tinklą, patirtį valdant miško kenkėjų invazijas ir medžių ligų epidemijas, skaitmeninių platformų kūrimą ir pritaikymą, bendradarbiavimą vykdant mokslinę veiklą. Daugelis pabrėžė tarpusavio bendradarbiavimo svarbą įgyvendinant ES projektus.

Vieningai sutarta, kad reikalinga informacijos sklaidos tarp Europos miškininkystės konsultavimo organizacijų platforma. Taip pat minėta, kad FOREXT gali tapti didesnio tinklo dalimi – platforma apimtų miškininkystės ir žemės ūkio konsultavimą.

Miško pažeidimų tyrimų centre

Švedijoje yra 28 mln. hektarų miško (Lietuvoje – 2,2 mln.). Dominuoja spygliuočiai – pušys ir eglės sudaro po maždaug 40 %, minkštųjų lapuočių miškai – 10 %, pietinėje šalies dalyje yra šiek tiek kietųjų lapuočių.

Miškų nuosavybė pasiskirsčiusi kiek kitaip nei Lietuvoje: 50 % miškų priklauso privatiems savininkams, kurių yra apie 320000, 25 % – didesnėms miškininkystės įmonėms, 20 % valstybiniai ir 5 % – bažnyčiai ir bendruomenėms priklausantys miškai.

Konferencija Miško pažeidimų centre

Miško pažeidimų centre vykdomi tyrimai, duomenų analizė, stebėsena ir mokymai. Labiausiai veikla orientuota į kenkėjų pažeidimų tyrimus, kurie pastaruoju metu labai aktualūs. Taip pat vertinami ligų, žvėrių, stichijų pažeidimai. Išvystytas stebėsenos tinklas. Centre dirba studentai, doktorantai.

Pristatytas miško pažeidimų centro sukurtas ir naudojamas miškų stebėsenos skaitmeninis įrankis „Skogsskada” – „Žala miškui”. Juo naudojantis galima nustatyti ir interaktyviame žemėlapyje pažymėti aptiktus medžių pažeidimus.

Daugiau dėmesio skirta pastaruoju metu Europos eglynus naikinančiam žievėgraužiui tipografui. Kalbėta apie šių vabalų invazijos rizikos faktorius, kurių svarbiausias – sausrų metu nusilpstantis eglių imunitetas, taip pat specifinis medžių skersmuo, labiausiai „patinkantis“ kenkėjams, ir aplinkos sąlygos.

Dalintasi praktiniais patarimais, kaip valdyti žievėgraužio invazijas, kokias miškotvarkos priemones naudoti tikslinga. Iš jų minėtinas pažeistos medienos išvežimas iš miško optimaliu laiku, kol vabalai dar neišsiritę. Švedijoje – apie gegužės pabaigą.

Hormoninių gaudyklių naudojimas Švedijoje apribotas, privatūs miškų savininkai nebegali nusipirkti preparatų gaudyklėms papildyti, nes hormonai privilioja vabalus į medyną iš aplinkinių teritorijų, o į gaudykles patenka ne visi privilioti kenkėjai.

Centro mokslininkai atrado būdą, tinkamą ankstyvos stadijos tipografo invazijoms nustatyti –židinių ieško specialiai dresuotais šunimis. Švedijoje šis būdas nepasiteisino, nes miškų savininkai pasirinko toliau ieškoti kenkėjų patys. Tokio šuns dresavimas kainuoja apie 6000 Eur.

Švedijos miškų agentūroje

Švedijoje miškininkystės konsultavimo pradžia laikomi 1905 metai. Konsultavimas miškininkystės klausimais labiau integruotas į FOKIS (Forestry Knowledge and Information Systems) – miškininkystės žinių ir informacijos sistemą.

Švedijoje konsultavimo paslaugomis naudojasi tik nedidelių miškų savininkai ir bendruomenės. Keičiasi konsultavimo pobūdis, viskas persikelia į elektroninę erdvę, numatomas neišvengiamas šios srities skaitmenizavimas ir techninės pagalbos poreikis.

Šalyje nukertama 94 % metinio medienos prieaugio, tai yra, kertama beveik tiek pat, kiek užauga. Palyginimui Europos vidurkis – 73 %, Lietuvos – 70 %.

Vienu iš tradicinio konsultavimo iššūkių laikomas klientų pasirinkimas kreiptis į privačias konsultuojančias įmones, didesnių miško savininkų savarankiškumas. Švedijoje yra trys pagrindinės miško savininkų asociacijos šiaurinėje, centrinėje ir pietinėje šalies dalyse. 55 % miškų ploto yra smulkių savininkų nuosavybė. Jie priklauso asociacijoms, valdančioms reikšmingą medienos pramonės dalį. Miško savininkų asociacijos savo nariams teikia visas reikalingas paslaugas: nuo planavimo ir konsultavimo iki miškotvarkos sutarčių.

Pristatyta Švedijoje sukurta ir naudojama miškininkystės platforma, kur miško savininkai gali pateikti informaciją apie planuojamus darbus: kirtimą, retinimą.

Naudingos diskusijos

Diskutuojant paaiškėjo, kad žievėgraužiai tipografai pažeidė eglynus visoje Europoje, išskyrus Suomiją ir Airiją. Čekijoje atliekami tyrimai vertinant medienos rinką. Preliminarūs rezultatai rodo, kad kenkėjų invazijos metu dėl kritusių žaliavos kainų gerėja situacija medienos pramonėje, ypač – baldų gamyboje, stalių darbų srityje.

Taip pat svarstyta, kuo atkurti išnykusius eglynus. Labiausiai kenkėjai paveikė grynus sodintus eglynus, vadinamąsias monokultūras. Dėl to tokių eglynų sodinimo praktika Europos miškuose nebetaikoma, atkuriami dažniausiai mišrūs, tikėtina, atsparesni medynai.

Vokietijoje sodinamos naujos, pramonėje dar nenaudojamos medžių rūšys, pavyzdžiui, įvairūs riešutmedžiai. Vokiečių teigimu, pramonė turi taikytis prie miškininkystės, o ne atvirkščiai. Taip pat Vokietijos miškininkai skundžiasi iškirtus eglynus kirtavietėse gausiai savaime želiančiais beržais.

Lietuvoje dėl išvystytos faneros gamybos žaliavinė beržo mediena brangesnė nei spygliuočių. Daugelyje Europos regionų beržo mediena naudojama tik malkoms dėl nepritaikytos pramonės ir taip švaistomas šis medienos išteklius.

Kalbėta apie suomių naudojamą interaktyvią miškininkystės platformą, kur miškų savininkai patys į informacinę sistemą gali įvesti duomenis apie savo mišką, taip palengvindami konsultantų darbą.

Diskutuojant paaiškėjo, kad Ispanijoje, Katalonijoje, siekiant išvengti miško gaisrų apleistose žemėse stengiamasi įveisti kuo daugiau miško, nes šalyje yra regionų, kuriuose ypač mažai gyventojų dėl jų masinio išsikraustymo gyventi į miestus.

Atliekamas pušyno atkūrimo bandymas

Paskaita kirtavietėje

Lankytasi miške, kur bandymui atlikti 2016 m. po plyno kirtimo buvo aptvertas maždaug 1,5 ha kirtimo plotas ir jame 4 būdais atkurtas pušynas: sodinant įprastai, sodinant retai, sėjant ir paliekant atsisėti natūraliai. Geriausiai atsikūrė sodintas pušynas, nes atkūrimo metais buvo sausa ir sėklos nesudygo.

„Dalyvavimas FOREXT susitikimuose naudingas, nes kuriami ir palaikomi tarptautiniai ryšiai su panašaus pobūdžio įmonėmis visoje Europoje. FOREXT tinklą sudaro daugiausia įmonės, dirbančios miškininkystės ir žemės ūkio konsultavimo srityje, daugelis jų – viešosios, ne pelno siekiančios organizacijos. Tarptautinių ryšių stiprinimas gali padėti rasti prieigą prie globaliai vykstančių problemų sprendimo būdų, populiarinti įmonės pavadinimą ir per bendrus projektus pritraukti daugiau ES paramos lėšų. Įgyvendinus FOREXT idėją – sukurti dalijimosi miškininkystės konsultavimo duomenimis platformą, prasidėtų aukštesnio lygio, globalesnis bendravimas, dalinimasis patirtimi“, – sakė Inovacijų paramos tarnybos specialistas Justas Mingaila.

Parengta pagal komandiruotės ataskaitą