Spalio 30 d., ketvirtadienis | 25
Vygando Šližio sukurta ekologinės gyvulininkystės pažiba
2025-10-07
© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Anykščių krašto kalvose, Kurklių draustinio pakraštyje, kur gamta įspūdingai susilieja su istorija, ūkininkas Vygantas Šližys savo šeimos žemėje sukūrė tai, ką galima pavadinti šiuolaikinės ekologinės gyvulininkystės pavyzdžiu. Jo įkurtas ūkis „Vaja farm“ – tai ne tik 800 galvijų, besiganančių ekologiniuose plotuose, bet ir technologiniai sprendimai, tvarus ūkininkavimas, modernios fermos ir europietiška vizija. Visa tai – su Europos Sąjungos parama ir giliu žmogaus ryšiu su žeme.
Pradžia: nuo idėjos ir apleistos žemės
„Tėvų žemės atvažiuodavau aplankyti dar tada, kai čia viskas buvo apžėlę, niekam neįdomu. Bet kiekvieną kartą važiuodamas galvojau – kodėl taip turi būti?“ – prisimena Vygantas.
Ši mintis virto veiksmu: prasidėjo nuo pievų atkūrimo ir sprendimo ūkininkauti ekologiškai. Ekologija jam – sąmoningas pasirinkimas: „Ekologinis ūkis – tai švarus maistas. Neužterštas pesticidais, be perteklinių trąšų. Tokiomis sąlygomis galvijai gyvena sveikiau, o žmonės valgo kokybiškiau.“
Pirmieji gyvuliai – iš Vokietijos
Vygantas pasirinko aubrakų veislę – kompaktiškus, ištvermingus mėsinius galvijus, kurie puikiai tinka Lietuvos reljefui ir ganykloms. Pirmieji gyvuliai atkeliavo iš Vokietijos, vėliau užmegzti ryšiai su Prancūzijos augintojais ir veislinėmis asociacijomis atvėrė duris į dar aukštesnės kokybės gyvulininkystę.
„Prancūzai labai atsargūs – gerų gyvulių bet kam neparduoda. Turi parodyti, kad žinai, ką darai, kad nori ne tik nusipirkti, bet ir suprasti“, – pasakoja ūkininkas. Taip „Vaja farm“ pradėjo naudoti ir pažangią prancūzišką veislininkystės metodiką, ir technologinius sprendimus iš Vakarų Europos.
ES parama – kertinis plėtros ramstis
Ūkyje auginama apie 800 galvijų, o kai kuriomis savaitėmis jų skaičius viršija ir tūkstantį. Tokios apimtys – ne tik iš noro augti, bet ir atsakingo planavimo bei ES paramos įsisavinimo rezultatas.
„Be paramos nebūtume galėję nieko pradėti. Jaunojo ūkininko įsikūrimas, modernizacija, apsaugos nuo vilkų, tvoros – visa tai įgyvendinta su ES pagalba. Konsultavimo tarnyba mums ruošia projektus – mes galime ūkininkauti“, – pabrėžia Vygantas.
Jo ūkyje apie 600 ha pievų aptverta stacionariomis tvoromis, įrengti elektriniai piemenys.Tai ne tik efektyvumo, bet ir gyvulių gerovės bei saugumo klausimas.
Karvių ferma tarsi SPA centras
Naujausia ūkininko investicija – modernus fermų kompleksas, kuriame diegiami sprendimai, pritaikyti ne tik gyvulių sveikatai, bet ir komfortui. Ventiliacinė sistema su azoto ištraukimu per viršų, šildomos girdyklos, veršiavimosi skyriai, automatiniai šepečiai gyvulių kasymuisi – visa tai sukurta galvojant apie aukščiausią gyvulių gerovę.
„Jeigu tvarte dvokia – kažkas negerai. Geras tvartas turi kvepėti. Visa sistema suprojektuota taip, kad azotas kiltų į viršų, o kvapai išsisklaidytų“, – sako Vygantas.
Technologijos ūkyje – ne ateitis, o dabartis
Vyganto vizija neapsiriboja statybomis. Jo ūkis žengia robotizuotos priežiūros link – automatiniai šiaudų kratytuvai, pašarų stūmimo robotai, veršiavimosi stebėjimo sistemos. Nors kai kurių sprendimų diegimą ribojo paramos taisyklės, jis tiki, kad „žingsnis po žingsnio“ inovacijos įsitvirtins ir gyvulininkystėje.
„Yra robotas, kuris važiuoja palei lubas ir paskleidžia šiaudus pagal nustatytą grafiką. Tokie dalykai palengvina darbą, taupo laiką ir didina gerovę“, – aiškina jis.
Ekologinė gyvulininkystė: galimybė ir atsakomybė
Buvęs ekologinės gyvulininkystės asociacijos vadovas Vygantas sako, kad nors kontrolės šiame sektoriuje daug, ji reikalinga: „Ekologija – tai ne tik statusas, tai pareiga. Jei nenaudoji cheminių trąšų, turi atsakingai elgtis su gyvulių mityba, aplinka, švara. Tai reikalauja žinių, bet ir suteikia pridėtinės vertės.“
Jis apgailestauja, kad Lietuvoje veršiukai daugiausia parduodami į užsienį – čia trūksta augintojų, kurie galėtų užauginti juos iki skerdimo.
„Jei būtume pasidalinę pelnu su augintojais, šiandien nereikėtų ieškoti, kas augintų. Reikia galvoti strategiškai – ne tik šiemet, bet kas bus po penkerių metų“, – pabrėžia ūkininkas.
Ateitis – augimas, mokymasis, bendruomenė
„Kiekvienais metais ūkiui pridėdavome po šimtą hektarų. Tai – nauji traktoriai, nauji padargai, nauji sprendimai. Bet ES parama dažnai apskaičiuojama pagal ankstesnius metus Tai stabdo inovacijas. Reikia lankstesnių taisyklių, kurios leistų ūkio plėtrai eiti koja kojon su realybe“, – dalijasi Vygantas. Nepaisant iššūkių, jis tiki ekologinės mėsinės gyvulininkystės ateitimi: „Turime mokytis, nes technologijos keičiasi. Ateina nauji augalai, trąšos, stebėjimo metodai. Negali atsilikti.“
Nors Vyganto dienos sukasi aplink ūkininkavimą, jis randa laiko ir pomėgiams: kelionėms, žvejybai, slidinėjimui. „Gyvenimas neilgas, reikia ir pabėgti nuo kasdienybės. Komanda susiformavo stipri – jau žino, ką daryti be nurodymų. Tai leidžia atsikvėpti.“
„Vaja farm“ – tai daugiau nei galvijų ūkis. Tai energijos, ekologinio požiūrio, technologinio proveržio ir europinės paramos sintezė. Vygantas Šližys įrodė: apleista žemė gali virsti pažangiu, tvariu, Europoje konkurencingu ūkiu, jei už vairo stovi žmogus su vizija, atkaklumu ir žiniomis.
Straipsnis iš elektroninio leidinio, kuris parengtas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai įgyvendinant projektą „Jaunųjų ūkininkų forumas“. Projektas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.
