Modernioji daržininkystė: Povilas Dambrauskas veda šeimos ūkį į technologinę ateitį

2025-09-22

© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt

Kėdainių rajone, netoli Dotnuvos, įsikūręs vienas moderniausių daržovių ūkių Lietuvoje. Tai – Dambrauskų šeimos ūkis, kuriame patirtis ir inovacijos žengia koja kojon, o šeimos tradicija ne tik išsaugoma, bet ir praturtinama jaunatviškos energijos. Čia ūkininkavimą prieš daugiau nei trisdešimt metų pradėjęs Saulius Dambrauskas šiandien džiaugiasi, kad ūkio vairą perima sūnus Povilas – žemės ūkio specialistas, kurio požiūris remiasi tikslumu, duomenų analize ir atsakingu investavimu. Ir visa tai – pasinaudojant ES parama.

Ne tik žemė, bet ir šeimos atsakomybė

„Ūkininkavimą vadinu gyvenimo būdu, o ne verslu“, – sako Saulius Dambrauskas, nuo 1991 m. vystantis daržininkystės ūkį. Šiandien šis ūkis, kartu su sūnaus Povilo įkurtu ūkiu, apima daugiau kaip 1 000 ha. Čia auginamos bulvės, svogūnai ir grūdinės kultūros. Didžioji dalis daržovių sertifikuota pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą – tai įpareigoja siekti išskirtinės kokybės.

„Džiaugiuosi, kad Povilas perima ūkį. Kai matau, kad darbas nenueina vėjais, o tampa pagrindu tolesnei kartai, tai ypač vertinga. Ūkis – kaip dar vienas vaikas, kurį augini, puoselėji“, – priduria Saulius.

Povilas ne tik perėmė ūkininkavimą, bet ir išplėtė jį technologiniu požiūriu. Jis mato ūkį kaip simbiozę, kurioje svarbu rasti balansą tarp tėvų sukauptos patirties ir šiuolaikinių sprendimų: „Norėjau, kad tai būtų ir mano ūkis – su mano idėjomis, atsakomybe ir žvilgsniu į ateitį. Ūkininkavimas šiandien – tai labai nuo duomenų priklausomas procesas.“

ES parama – svarbus postūmis, bet ne sprendimų pagrindas

Dambrauskų ūkis ne kartą sėkmingai pasinaudojo ES fondais. Tačiau tiek Saulius, tiek Povilas pabrėžia, kad techniką ar įrenginius renkasi ne pagal tai, ar jiems skiriama parama, bet pagal tai, ar jie reikalingi, naudingi, atsiperka.

„Su parama galime investuoti į tikrai reikalingus dalykus – sandėlius, purkštuvus, laistymo įrangą. Bet viską pirmiausia vertiname ekonomiškai: ar bus nauda, ar padidės našumas, ar sumažės sąnaudų. Parama tik padeda greičiau įgyvendinti tai, ką vis tiek būtume darę“, – aiškina Povilas.

Vienas naujausių ūkio pasiekimų – Lietuvoje dar retai pasitaikanti vandens ruošimo stotis, leidžianti iki 30 proc. sumažinti cheminių purškalų naudojimą. Tai – konkretus žingsnis tvaresnio žemės ūkio link, kuriame svarbu ne tik auginti daugiau, bet ir saugoti dirvožemį, vandenį bei žmogaus sveikatą.

Technologijos ir tikslusis ūkininkavimas

„Ūkis, kuris nesikeičia, nebus konkurencingas“, – kartoja Povilas. Todėl Dambrauskų ūkyje viskas paremta tikslumu. Taip siekiama maksimalaus efektyvumo ir minimalios rizikos. Tačiau net ir pažangiausi sprendimai negali visiškai pašalinti daržininkystės rizikos. „Kai užauginam bulves ar svogūnus, tai dar nereiškia, kad uždirbome. Jei nėra kur jų parduoti – viskas prapuola. Yra buvę metų, kai 2 000 t bulvių teko išberti laukuose kaip trąšas – neapsimokėjo jų vežti į parduotuves“, – pasakoja Saulius.

Tai – viena iš didžiausių daržovių auginimo rizikų. Kitaip nei grūdus, daržovių negalima laikyti ilgai. Sandėliavimo sąnaudos milžiniškos, o rinka – nepastovi. Todėl technologinė pažanga leidžia bent iš dalies valdyti rizikas: optimizuoti augimą, taupyti trąšas, išvengti ligų.

Esmė – tikslumas ir laikas

„Ūkininkas negali pavėluoti nė dienos. Jei darbus atliekame ne laiku – nuostoliai auga geometrine progresija“, – teigia Povilas. Anot jo, ūkininkas turi ne tik skaičiuoti kiekvieną eurą, bet ir planuoti iš anksto: „Kai planuoji paraišką dėl paramos, pirmiausia turi atsakyti sau: kam reikia, kokia bus grąža, kiek ilgai naudosiu.“

Dambrauskų ūkyje technika ne tik nenaudojama „dėl vaizdo“, bet ir netampa šeimos sandėliuose stovinčiu metalu. „Visi mūsų pirkiniai – eksploatuojami maksimaliai. Ir jei įranga padeda dirbti greičiau, taupiau, tiksliau – mes ją įdarbinam iškart“, – pabrėžia Povilas.

Ūkio perėmimas – vertė, o ne formalumas

Dar visai neseniai Lietuvoje buvo paradoksali situacija – tėvo įsigytą techniką naudodamas sūnus rizikavo susilaukti sankcijų, nes tai esą „nusižengimas dėl susietumo“. Tačiau Dambrauskų istorija rodo, kad tokia praktika turi keistis – tik perduodant ūkį šeimoje galima išsaugoti ne tik turtą, bet ir žinias, vertybes, atsakomybę.

„Ūkio perėmimas turi būti skatinamas, o ne stabdomas. Kai vaikai lieka ūkyje – laimi visa Lietuva. Priešingu atveju viskas iškeliauja danams, olandams. Ir tada ką? Mes tik dirbam svetimiems“, – tvirtai kalba Saulius.

Ūkininkavimas – tai buvimas su žeme 24/7

Povilas ir jo šeima ūkiui atiduoda visą laiką. Darbai nesibaigia nei šeštadieniais, nei per šventes – nuo sėklų daiginimo vasario pradžioje iki derliaus pardavimo vėlyvą rudenį. „Grūdininkai žiemą ilsisi, o mes vis dar rūšiuojame, fasuojame, planuojame kitą sezoną. Šiltnamis veikia, sandėliai pilni, temperatūros svyravimai – viskas reikalauja dėmesio“, – vardija Povilas.

Tai ne tik darbas – tai pareiga ir įsipareigojimas. Todėl Dambrauskai ne tik ūkininkauja, bet ir mokosi: važiuoja į seminarus, analizuoja naujoves, konsultuojasi su ekspertais. „Klaidos kainuoja brangiai. Viena klaida – ir prarandi viso sezono pajamas“, – sako Povilas.

Ateitis – technologijos, tvarumas ir jaunimas

Dambrauskų istorija – tai ne tik sėkmingo ūkio pavyzdys. Tai – kelias, kaip Lietuvos žemės ūkis gali išlikti konkurencingas, tvarus ir šeimiškai perduodamas. ES parama, tikslus ūkininkavimas, modernios technologijos ir jaunimo įsitraukimas – tai kertiniai akmenys, kurie šiandieną kuria ne tik ūkio, bet ir visos šalies žemės ūkio ateitį.

„Ūkis – tai atsakomybė. Bet tai ir galimybė. Jei sugebi dirbti išmintingai, jei mokaisi iš klaidų, jei diegi technologijas ir kuri pridėtinę vertę – tu esi ne tik žemdirbys, tu esi kūrėjas“, – sako Povilas Dambrauskas.

Videoreportažą iš ūkio „Dambrauskų daržininkystės ūkio kelias – iš kartos į kartą darniai ir versliai“žiūrėkite agroakademija.lt YouTube platformoje.

Straipsnis iš elektroninio leidinio, kuris parengtas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai įgyvendinant projektą „Jaunųjų ūkininkų forumas“. Projektas finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“.