Lapkričio 20 d., ketvirtadienis | 25
Jaunųjų ūkininkų forumas: „Stengiamės ir judame savo svajonės link“
Ramunė Sutkevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji redaktorė, agroakademija.lt
2025-11-18
Praktinė forumo akimirka, © Ramunės Sutkevičienės nuotr., agroakademija.lt
Utenoje besitęsiantis „Jaunųjų ūkininkų forumas“ subūrė regiono ūkininkus į dar vieną žinių mainų ir diskusijų dieną. Dalyviai gilinosi į temas, be kurių neįsivaizduojamas šiuolaikinis ūkis – nuo ūkininkavimo pradžios ir ES paramos galimybių iki dirvožemio sveikatos, skaitmeninių įrankių taikymo bei ūkio valdymo sprendimų.
Finansinė paskata ir atsakomybė
Renginyje 2025 ir kitiems metams suplanuotas Europos Sąjungos priemones išsamiai pristatė ir kiekvienos iš jų svarbiausius reikalavimus aptarė LŽŪKT Utenos r. biuro finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantė Vita Vigėlytė. Konsultantė pabrėžė, kad sėkmingas ūkis prasideda nuo aiškaus plano ir atsakingo požiūrio į finansus.
„ES parama suteikia puikias galimybes pradėti ar plėtoti ūkį, tačiau ji nėra tik dovana – tai įsipareigojimas, kuris reikalauja planavimo ir strategijos. Kiekvienas projektas turi būti pagrįstas realiais skaičiavimais, o ne vien norais“, – teigė V. Vigėlytė.
Anot konsultantės, jauni ūkininkai šiandien turi daugiau priemonių nei bet kada anksčiau, tačiau sėkmė priklauso nuo gebėjimo įvertinti rizikas, išlaidas ir priimti sprendimus, kurie duoda ilgalaikę grąžą.
„Galvojant apie ES paramą, labai svarbu pasverti, kokią veiklą vykdysite. Kiekvienos technologijos ar technikos įsigijimą reikia pagrįsti skaičiavimais. Taip pat svarbu pasirinkti patirties turintį konsultantą projektui parengti ir pasiekti jame numatytus rodiklius. Jei norėsite pasimatuoti paramą, susisiekite, atvykite į Utenos biurą, pasijusite šeimos dalimi“, – kvietė Vita Vigėlytė.
Renginyje su ūkininkais bendravusios LŽŪKT Utenos r. biuro kolegės (iš kairės į dešinę, nuo viršaus): finansinės apskaitos konsultantė Ramunė Rakūnienė, finansinės apskaitos konsultantė, teikianti ir ekonomikos paslaugas Asta Šimonėlienė, apskaitininkė Agnė Trakelytė, augalininkystės konsultantė ir biuro vadovė Rasa Martišienė bei finansinės apskaitos-ekonomikos konsultantė Vita Vigėlytė.
Sveikas dirvožemis ir išmanūs įrankiai
Apie dirvožemio svarbą ir jo būklės poveikį ūkio konkurencingumui diskutuoti kvietė Karolis Urba, LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vadovas. Pasak jo, nuo dirvožemio sveikatos priklauso ne tik derliaus kokybė, bet ir viso ūkio pelningumas.
„Jei į lauką žiūrime kaip į fabriką, pamirštame dirvožemį. Visos technologijos šiandien nukreiptos į didesnį derlių, tačiau pamatas vis tiek tas pats – dirvožemis. Jei į jį investuoji, jis duoda grąžą, tik ne iš karto. Tai ilgalaikė investicija, bet būtent ji užtikrina ūkio stabilumą ateityje“, – akcentavo K. Urba.
Specialistas pristatė LŽŪKT veiklas, apimančias dirvožemio tyrimus, kintamos normos tręšimo planus ir pasėlių stebėseną dronais. Automatizuotu būdu paimti ėminiai tiriami LŽŪKT laboratorijoje, o klientui pageidaujant sudaromas individualus tręšimo planas. Šie duomenys leidžia tiksliai vertinti, kaip augalai įsisavina maisto medžiagas, nustatyti tręšimo efektyvumą ar net laukinių gyvūnų padarytą žalą.
„Kiekvienas duomenimis pagrįstas sprendimas taupo pinigus ir saugo žemę. Tai – šiuolaikinio ūkininkavimo esmė“, – reziumavo K. Urba.
Puikų augalininkystės, sodininkystės ir daržininkystės ūkių pagalbininką – nemokamą ir patikimą išmaniąją informacinę sistemą IKMIS, jungiančią daugiau nei 90 agrometeorologinių stočių tinklą visoje Lietuvoje – pristatė LŽŪKT Rinkodaros skyriaus vadovė Erika Mankutė.
„Netrukus IKMIS naudotojus pasieks dar vienas svarbus patobulinimas – dirvožemio monitoringo duomenų bazė. Ji leis analizuoti pagrindinius dirvožemio rodiklius: jo tipą, struktūrą, pH reikšmes, humuso ir organinės anglies kiekį bei pagrindines maisto medžiagas. Taip pat veiks automatiniai perspėjimai apie kenksmingųjų organizmų plitimo riziką, padedantys ūkininkams laiku reaguoti ir apsaugoti pasėlius“, – akcentavo E. Mankutė.
Be to, ūkininkai čia gali nuotoliniu būdu mokytis net pagal 18 mokymo programų, po kurių išduodami kvalifikacijos bei augalų apsaugos priemonių naudotojų pažymėjimai – viskas vienoje vietoje, neišeinant iš namų.
Praktinės užduotys skatino žvelgti į ūkį kaip į sistemą
Dirbdami grupėse ūkininkai vertino pagal scenarijų gauto ūkio išteklius – žemę, techniką, laiką, žmones ir finansus – bei ieškojo būdų, kaip juos panaudoti efektyviau.
Praktinės užduotys skatino žvelgti į ūkį kaip į sistemą, kurioje kiekvienas elementas turi dirbti žmogui: žemė – kurti pelną, technika – taupyti laiką, žmonės – dirbti efektyviai, o pinigai – uždirbti pinigus. Grupėse ūkininkai aptarė, kur slypi neefektyvumas jų ūkiuose, ir siūlė, kaip jį pašalinti. Ne vienas pripažino, kad didžiausią naudą duoda ne naujos investicijos, o protingesnis turimų išteklių panaudojimas.
Jaunieji ūkininkai kuria savąją kryptį
Štai Darius ir Airida Baltrušaičiai (nuotr.) neseniai iš užsienio į Lietuvą grįžusi jauna šeima, kuri, kaip patys sako, „nori kabintis iš naujo“. Jiems svarbu gyventi arčiau gamtos, atrasti pusiausvyrą ir kurti savo gyvenimą čia, o gauta galimybė įsigyti žemės paskatino imtis konkrečių žingsnių. „Kam ta žemė stovės? Reikia ją įdarbinti“, – šypsosi Airida.
Jų būsimas ūkis – labai smulkus, tačiau planai ambicingi. Šeima svarsto imtis sodininkystės ir uogininkystės, auginti kelias kultūras, orientuotis į vietos gyventojus, o ateityje – galbūt ir į perdirbimą. Jau numatyti pastatai mažai šeimos kavinukei ar trumpųjų maisto grandinių principu veiksiančiai perdirbimo veiklai.
Migracijos patirtys ir naujai atrastos galimybės suformavo aiškią kryptį: ūkis turėtų tapti pagrindiniu šeimos pragyvenimo šaltiniu.
„Stengiamės ir judame savo svajonės link“, – sutartinai sako Darius ir Airida Baltrušaičiai, pridurdami, kad būtent šiame forume rado labai koncentruotos, reikalingos informacijos. Didžiausią įspūdį paliko pranešimai apie ES priemones ir tai, kaip ūkį valdyti ne tik kaip gamybą, bet kaip verslą: planuoti, skaičiuoti ir galvoti apie augimą.
Vilniaus universitete geografiją studijavęs Kazimieras Kubiliūnas (nuor.) šiandien gimtuosiuose Tarvydžiuose (Utenos r.) savarankiškai ūkininkauja jau penkerius metus. Šalia tėvų puoselėjamos pienininkystės jis plėtoja savo pasirinktą kryptį – mėsinę galvijininkystę.
„Užaugau tėvų ūkyje, nuo mažumės sukausi tarp gyvulių ir technikos“, – pasakoja jis.
Kazimieras nusprendė daugiau dėmesio skirti šarolė veislei – šiuo metu laiko dvylika grynaveislių galvijų, o artimiausias tikslas – išauginti bandą iki penkiasdešimties.
„Tėvelių pieno ūkis nedidelis – apie 30 melžiamų karvių, o veikla pamažu traukiasi. Mes, dar trys broliai ir sesuo, nenorime toliau plėtoti pienininkystės, tačiau kardinaliai krypties keisti taip pat nesinori. Todėl pasirinkome stiprinti mėsinę galvijininkystę: kiek tėvai mažina bandą, tiek mes prilaikome, kad bendras galvijų skaičius išliktų panašus. Žemės čia nederlingos, užsiimti augalininkyste nėra prasmės. Žinoma, auginame ir javus, nes mišrus ūkis šių dienų sąlygomis – didelis privalumas“, – šypsosi Kazimieras.
Seminare Kazimierui ypač svarbios buvo ES paramos galimybės. Jis ne kartą jomis pasinaudojo, o LŽŪKT Utenos r. biuro konsultantai padėjo sėkmingai įgyvendinti pirmuosius projektus. „Už sėkmingai parengtus verslo projektus esu labai dėkingas konsultantams. Vis tik, norėjau ir pats į tą rašymo virtuvę įsitraukti, pamatyti, kaip tai atrodo, todėl seminaras buvo labai naudingas“, – sako jis.
Kazimieras pabrėžia, kad šiandien ūkininkavimas neįsivaizduojamas be vadybinių kompetencijų. Didelė dalis strateginių sprendimų gimsta... traktoriuje.
„Kai dirbi laukuose, įsijungia tas ūkininko–vadovo modulis. Kiekvieną investiciją vertini iki smulkmenų – ne tik rinką stebi, bet ir geopolitinę padėtį pasaulyje“, – pasakoja jis. Šis požiūris leidžia laiku apsirūpinti degalais, trąšomis ar technika ir užtikrinti, kad ūkis išliktų pelningas.
Pasak Kazimiero, šiandien ne mažiau svarbus ir komunikacinis gebėjimas – bendrauti su konsultantais, tiekėjais, partneriais, o kartais ir kaimynais, nes žemės ūkio sėkmę vis labiau lemia bendradarbiavimas ir tinklaveika.
Po renginio ūkininkas neslėpė įkvėpimo: dabar, anot jo, metas „viską apgalvoti, susidėlioti ir ramiai aptarti su namiškiais“.
„Labai džiaugiuosi čia atėjęs“, – sako Kazimieras, pabrėždamas, kad tokie susitikimai padeda išlikti žingsniu priekyje.
Ūkininko išsakytai nuomonei pritarė bene visi dalyviai – tokie renginiai ne tik praplečia akiratį, bet ir sustiprina pasitikėjimą savo sprendimais.
Susitikimas Utenoje – tik viena iš dešimties forumo stotelių šiemet. Po susitikimų Lazdijuose, Biržuose ir Joniškyje forumas tęsia kelionę – dar laukia Kauno, Skuodo, Marijampolės, Tauragės, Molėtų, Plungės ir Širvintų rajonų ūkininkų bendruomenės.
Forumo renginių grafikas: www.juf.lt
