Žvilgsnis į Estijos žemės ūkį

Erika Mankutė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rinkodaros skyriaus vadovė

2013-08-23

Pastaraisiais metais Estija, įgavusi pagreitį, lenkia kitas Baltijos šalis tiek ekonomikoje, tiek kitose srityse. Galima teigti, kad nors ši šalis priklauso Baltijos šalių trejetui, ji itin skiriasi nuo Latvijos bei Lietuvos. Keliaujant po Estiją ir bendraujant su vietiniais žemdirbiais, pastebima ryški skandinavų įtaka. O kuo išskirtinis Estijos žemės ūkis?

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Estijos išskirtinumas – itin išvystyta gyvulininkystė ir vis didėjantis ekologinių ūkių skaičius ūkininkavimo žemėlapyje. Šiuo metu ekologiškai dirbami plotai Estijoje sudaro daugiau nei 10 proc. visų žemės ūkio naudmenų – tai bene geriausias rodiklis tarp naujųjų ES narių. Iš viso Estijoje 2009 m. buvo sertifikuoti 1292 ekologinės gamybos ūkiai, kurių bene pusė verčiasi gyvulininkyste. Didelę sertifikuotų plotų dalį sudaro pievos, ganyklos ir žalienos, reikalaujančios mažiau priežiūros, o ekologinė gamyba traktuojama kaip agrarinės aplinkosaugos priemonė. Todėl didžiausias eksporto potencialas siejamas su pieno ir mėsos gaminiais. Sparčiausiai ekologinės gamybos plotai didėjo Saremos ir Hiumos salose, kur daugiausia sertifikuotų pievų, ganyklų.

Saremos salos ypatybės

Saremos sala žavi unikaliu kraštovaizdžiu, dėl švelnaus jūrinio klimato čia augmenija bei gyvūnija be galo įvairi. Tipiškas vaizdas – žaliuojantys miškai, kadagynai, aukšti ir statūs skardžiai, pelkynai. Saloje daug smulkių ūkių, apjuostų akmeninėmis tvoromis, įkurtų kone ant Baltijos jūros kranto. Kai kuriose vietovėse šalia mažyčių, senus laikus menančių sodybų iškilę modernūs ūkio pastatai – biodujų jėgainės, grūdų džiovyklų bokštai.

Ir žemyninėje Estijos dalyje, ir Saremos saloje vyrauja gyvulininkystė. Saloje sunku plėtoti augalininkystę, kadangi dirvožemis labai akmenuotas. Nors, kaip teigia Saremos žemės ūkio konsultavimo biuro konsultantė Veve Kasik (Veeve Kaasik), dirvožemio derlingumo balas nėra žemas, jame netrūksta medžiagų, reikalingų augalams. Žemdirbiams, norintiems padidinti savo ūkio pasėlių derlių, ji visada rekomenduoja išsitirti laukų dirvožemį, pasirengti tręšimo planus.

Dėl ypatingų gamtinių sąlygų saloje vyrauja ekologiniai ūkiai. Tokiame ūkyje dirbantis Aivaras Kalas (Aivars Kallas) pasakojo, kad Estijoje pirmieji ekologiniai ūkiai buvo įkurti 1990 metais. Jis pabrėžė, kad pastaruoju metu saloje itin išplėtota ekologinė ir įprasta gyvulininkystė: mėsinė bei pieninė galvijininkystė, avininkystė, ožkininkystė. Be to, bandoma atgaivinti ir paukštininkystę. Saremos sala Estijoje garsėja kaip avininkystės centras – avys laikomos ne tik mėsai, bet ir pienui, iš kurio gamina įvairi produkcija.

Mėsinė galvijininkystė

Pastaraisiais metais saloje vis labiau populiarėja mėsinė galvijininkystė. Janusas Ransas (Jaanus Ranso), gyvenantis Pihtla kaimelyje, mėsinius galvijus laiko jau 10 metų. Kaip teigia ūkininkas, šiame regione itin sunku plėtoti kitokią žemės ūkio veiklą, kadangi vidutinis dirbamų laukų dydis – apie 3 ha, labai akmenuotas dirvožemis. Be to, J. Ranso ūkis nuo Baltijos jūros pakrantės nutolęs tik 150 m, todėl ūkininkui praktiškai nebuvo kito pasirinkimo, kaip pradėti eiti ekologinės galvijininkystės keliu. Ūkio teritorijoje plyti pusiau natūralios pievos, ganymo plotuose gausu sumedėjusių augalų, kuriuos mėgsta skabyti jo Šarolė veislės galvijai. Mėsiniai galvijai pirkti iš Suomijos, Danijos, Šveicarijos ir Prancūzijos veisėjų. Šiuo metu ūkininkas jau pats veisia Šarolė veislės galvijus. Iš viso jų turi 38 .

Plėtojama pienininkystė

Saremos saloje populiari ir ekologinė pienininkystė. Tokiuose ūkiuose laikoma vidutiniškai nuo 200 iki 500 gyvulių. Dauguma ūkininkų yra pasinaudoję ES teikiama parama ūkių infrastruktūrai gerinti ir pastatams modernizuoti.

Simmo-Paavli ekologinis pienininkystės ūkis veiklą vykdo Saremos salos pakrantės Randküla kaime. Ūkio savininkas Janekas Magis (Janek Magi) ekologiškai ūkininkauti pradėjo prieš 11 metų. Paklaustas, ar nekilo minčių pakeisti ūkininkavimo būdą į tradicinį, atsakė neigiamai, kadangi ūkis pelningas. Be to, jam svarbi ir aplinkosauga. Ūkininkas turi 150 karvių, 806 ha žemės – didžioji žemės dalis yra priskiriama pakrantės pelkynams.

Pagrindinės ūkio pajamos gaunamos iš pienininkystės. Bandoje dominuoja Estijos raudonosios. Per metus primelžiama apie 468 tonų. Planuojama, kad dar šiais metais gyvuliai bus perkelti į naują, modernų tvartą, kuris pastatytas naudojantis ES parama, o įrengimai bus perkami ūkininko lėšomis. Taip pat ūkininkas turi 50-ties mėsinių galvijų bandą. Ji ganosi netoli jūros pakrantės esančiose pievose.

Kadangi ūkis yra ekologinis, jame nenaudojamos mineralinės trąšos. Visas gyvulių mėšlas skiriamas ūkio laukams tręšti. Ūkyje taikoma sėjomaina. Taip siekiama išvengti augalų ligų ar kenkėjų antplūdžio. Estijos Gyvybės mokslų universiteto mokslininkai J. Magio ūkį pasirinko bandymams. Vadovaujantis jų duomenimis, bus parengtos rekomendacijos ekologinių pienininkystės ūkių savininkams. Daugiausia dėmesio numatoma skirti pašarų kokybei.

Prie naujojo tvarto ūkininkas planuoja statyti naują mėšlo rezervuarą. Ateityje ūkininkas numato statyti biodujų jėgainę, tik tikisi sulaukti ES finansinės paramos 2014–2020 metams.

Ūkininkų kooperacija – geresnis mėšlo naudojimas

Kiaulininkyste besiverčiančiai ūkininkų grupei kilo mintis Saremos saloje įrengti Valjala biodujų jėgainę. Kaip žinia, ūkininkauti saloje nėra lengva. Turintiems didelius kiaulių ūkius sunku realizuoti gyvulių mėšlą. Mėšlo pertekliaus nėra kur dėti nepakenkiant aplinkai. Be to, apylinkių gyventojai bei turistai nebūtų patenkinti aplinkos kvapais.

Ūkininkai nusprendė dalyvauti „Saaremaa Animal Waste Managment“ projekte, kurio tikslas surasti efektyviausius mėšlo tvarkymo būdus. Vienas iš jų – biodujų jėgainių įrengimas.

Jėgainė priklauso penkių stambiausių kiaulininkystę užsiimančių ūkininkų grupei. Jie kiauliena aprūpina 99 proc. salos gyventojų, todėl nenuostabu, kad jų ūkiuose mėšlo prisikaupia itin daug. Jėgainę prižiūri vienas iš ūkininkų. Ji įrengta Valjala kaime, kuris yra už 25 km nuo pagrindinio salos miesto Kuressaare.

Bioenergija gaminama iš penkiuose ūkiuose sukaupto mėšlo. Juose laikoma daugiau nei 30 tūkst. kiaulių. Visi minėti ūkiai aplink jėgainę įsikūrę 17 km spinduliu.

Kaip pasakojo vienas iš jėgainės šeimininkų, ją įsirengti buvo pakankamai sunku ir brangu, kadangi pradėję statybas negavo nei ES, nei valstybės paramos. Šiuo metu jėgainės šeimininkai įžvelgia daug jos privalumų: gaminama šilumos ir elektros energija, kuria aprūpinama veikia jėgainė ir šalia esanti 600 paršavedžių ferma. Dalį energijos ūkininkai parduoda. Vietovėje niekas nebesiskundžia nepanaudoto mėšlo pertekliumi, perdirbto mėšlo kompostu tręšiami vietinių ūkininkų laukai.