• Temos
• Gyvulininkystė

Žvilgsnis į Čekijos žemės ūkį

LŽŪKT informacija

2012-02-22

Daugelis galvijų augintojų yra girdėję apie puikiai išvystytą pieno ūkį Olandijoje, aukštos veislinės vertės mėsinius galvijus Prancūzijoje, tačiau nedaugelis ūkininkų susipažinę su Čekijos žemės ūkiu, o ypač mėsinės galvijininkystės situacija. Nedaug apie tai žinojau ir aš, tačiau drauge su Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos nariais apsilankę šioje agrarinėje šalyje įgavome neįkainojamos patirties.

Keletas faktų

Čekijos Respublikos teritoriją, kurioje gyvena 10,5 mln. žmonių, sudaro 78 800 km². Iš viso žemės ūkio paskirties žemės yra apie 4 mln. ha, iš jų žolynams skirta apie 1 mln. hektarų.

Laikoma apie 560 tūkst. karvių: 390 tūkst. – pieninės, o 170 tūkst. – karvės žindenės, iš kurių į kilmės knygą įrašytos ir kontroliuojamos apie 20 000. Čekijoje po truputį mažėja melžiamų karvių, o žindenių, palyginti su 1998 m., dabar yra daugiau nei 3 kartus.

Ūkininkai orientuojasi į eksportą – per metus iš šalies išvežama daugiau kaip 180 tūkst. galvijų (mėsinių ir pieninių). Daugiausia penėti skirtų gyvulių eksportuojama į Austriją, Vokietiją, kur mokama 40 eurocentų už kilogramą brangiau negu vietinėje rinkoje. Atjunkyti veršeliai eksportuojami į Olandiją, Izraelį, Serbiją.

Mėsinė galvijininkystė: ištakos ir plėtra

Nors pirmieji galvijai – veisliniai Herefordai – į šalį buvo atvežti iš Kanados jau 1973 m., tačiau tikroji mėsinių galvijų veislininkystės ir auginimo pradžia siejama su 1990 m., kai pradėta teikti finansinė parama. Ji sudarė 50 proc. įsigyto grynaveislio mėsinio galvijo vertės, todėl į šalį buvo atvežta veislinių galvijų iš Prancūzijos, Kanados, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Vengrijos.

Čekijoje šiuo metu yra registruota ir auginama 12 mėsinių galvijų veislių: Aberdin Angusai, Belgijos mėlynieji, Blond Akvitanai, Galovėjai, Gaskonai, Herefordai, Hailendai, Šarole, Limuzinai, mėsiniai – Simentalai, Piemontesai, Salersai. Taip pat nesenai į šią šalį įvežti dar 4 veislių galvijai – Aubrakai, Šorthornai, Parthenaisai, Teksaso Longhornai. Ūkininkai labiausia „pamėgę“ Šarolė ir Angusų veislės galvijus, tačiau daugiausia laiko mišrūnus.

Šalyje auginamų mėsinių galvijų veislių atrankos programą kuria ir koordinuoja prieš daugiau nei du dešimtmečius įkurta mėsinių galvijų augintojų asociacija, pavaldi Žemės ūkio ministerijai. Mėsinių galvijų augintojų asociacija atsakinga už produktyvumo apskaitą, galvijų vertinimą, jaunų bulių veislinės vertės testavimo stočių veiklą, buliukų veislinės vertės įvertinimą, visų veislių mėsinių galvijų kilmės knygų tvarkymą, mėsinės galvijininkystės populiarinimą (seminarų, mokymų organizavimą). Gyvulių vertinimas vyksta bendradarbiaujant su žemės ūkio institutu Prahoje.

Skirtingai nei Lietuvoje, Čekijos mėsinių galvijų augintojus vienija ne tik bendra asociacija, bet ir mažesni skirtingų mėsinių galvijų veislių veisėjų klubai. Klubo nariai ir numato tam tikros veislės veislininkystės tikslus ir priemones – jie vykdo ir kuria atrankos programą, veislės standartus bei rūpinasi visais kitais klausimais, susijusiais su jų atstovaujamomis veislėmis. Šių klubų pirmininkai yra asociacijos tarybos nariai.

Bulių testavimo ir veislininkystės stočių veikla tvirtinama Žemės ūkio ministerijoje. Iki 2000 m. pagrindinis veislininkystės tikslas – kuo didesnio svorio galvijai. Tais metais pirmą kartą buvo paskelbtas veislinės vertės indeksas. Veislinė vertė apskaičiuojama pagal apsiveršiavimo lengvumą, gimusio veršelio svorį, taip pat svorį sulaukus 120, 210 ir 365 dienų. Šis indeksas nustatomas buliams, karvėms ir veršeliams.

Viename iš ūkių įrengta buliukų testavimo stotis: 20–22 mėn. amžiaus buliukus vertina komisija. Už atjunkytus (5 mėn. amžiaus) buliukus ūkininkai gauna apie 10 Lt už kilogramą gyvo svorio

Mėsinių galvijų augintojai džiaugiasi, kad per pastaruosius dvejus metus vidutiniškai per parą buliukai priauga apie 1600–1800 g, kartais ir daugiau. Kasmet šalyje atsivedama apie 9500 veršelių. Iš jų iki 13 mėn. amžiaus atrenkama apie 900 geriausių bulių, kurie naudojami veislei.

Į kilmės knygą įrašyta daugiausia Šarole veislės galvijų (šios veislės galvijai populiariausi) – jie sudaro net 37 procentus. Antri pagal populiarumą yra Angusai, mažiausiai įrašyta Belgijos mėlynųjų – jie sudaro tik 1 proc. visų į kilmės knygą įrašytų galvijų.

Tai, kad čekai itin noriai augina mėsinius galvijus, įtakos turi gautas sveikos bandos statusas. Šalyje nebuvo pasireiškusios ligos tokios kaip bruceliozė, leukozė, tuberkuliozė. Matyt, galvijus teigiamai veikia natūralus kalnų klimatas.

Žinoma, yra ir problemų: maža karvių žindenių kvota, t. y. 90 300, kuri šiuo metu viršyta beveik dvigubai, o tai turi įtakos ES išmokų mažėjimui; žemos skerdienos kainos; mažėjanti nujunkytų veršelių kaina; mažos išmokos už žalienas (palyginti su išmokomis už ariamą žemę); daug reikalavimų ir biurokratijos (cross-compliance, vakcinacija nuo mėlynojo liežuvio ligos); nepakankamai aukštos kokybės mėsinių galvijų mėsos, žemos kainos vietinėje rinkoje, sunku konkuruoti su kaimynine Austrija, kurioje net 56 proc. žemės ūkio paskirties žemės sudaro ganyklos.

Jei reikėtų pristatyti tipinį čekų mėsinių galvijų ūkį, jis būtų toks:

• kalnuotas kraštovaizdis,
• ekstensyvus ūkininkavimas ganant žolynuose,
• veršeliai atjunkomi 200–300 kg svorio,
• prekinėse bandose dominuoja skirtingų veislių mišrūnai,
• ekologinis ūkininkavimas.

Ūkiai nėra smulkūs, vidutiniškai viename jų laikoma apie 70 galvijų (plg. Portugalijoje vidutiniškai laikoma tik apie 10 mėsinių galvijų).

Išmokos

Be abejo, įdomu palyginti išmokas, mokamas kitose ES šalyse su mokamomis Lietuvoje. Čekijos Respublikoje tiesioginės išmokos iš valstybės biudžeto 2009–2010 metais buvo paskirstytos taip:

• Už vieną laikomą karvę 2009 m. mokėti 58 eurai, 2010 m. – 54 eurai. Už karvę žindenę 2009 m. – 131euras, 2010 m. – 88 eurai.
• Už avis ir ožkas 2009 m. – 53 eurai, 2010 m. – 41 euras.
• Už žemės ūkio paskirties žemę 2009 m. mokėti 47eurai ir 21 euras 2010 m.

Europos Sąjungos išmokos pagal vienodą schemą buvo tokios: 2008 m. – 126 EUR/ ha, 2009 m. –149 EUR/ha, 2010 m. – 167 EUR/ha.

Žemės ūkio gyvulių ir technikos paroda – čekų pasididžiavimas

Daugelis Lietuvos ūkininkų turbūt ne kartą lakėsi žemės ūkio parodose, vykstančiose Vokietijoje, Danijoje ar Prancūzijoje, tačiau tikrai nepasigailės atvykę ir į Brno miestą Čekijos pietryčiuose. Antrajame pagal dydį šalies mieste kas dvejus metus organizuojama nacionalinė žemės ūkio gyvulių ir žemės ūkio technikos paroda („National show of livestock and agricultural equipment“). Pernai birželio 23–26 d. vykusioje parodoje dalyvavo 230 žemės ūkio gyvūnų augintojų iš 12 valstybių – tai rekordinis skaičius. Buvo galima apžiūrėti beveik 800 įvairių rūšių ūkinius gyvūnus: mėsinių ir pieninių veislių galvijus, kiaules, avis, ožkas, arklius, kuriuos vertino gyvulininkystės ekspertai iš 16 šalių. Aukščiausią veislinę vertę turintys galvijai buvo apdovanoti.

Daugiau kaip 19 tūkst. kv. metrų plote įrengtoje parodoje pagrindinis dėmesys buvo skirtas veisliniams gyvuliams, tačiau lankytojai tikrai turėjo kur akis paganyti – per 190 įmonių pristatė gyvulių šėrimo, priežiūros ir laikymo naujoves, demonstravo pašarų ruošimo, žemės dirbimo techniką, vyko susitikimai ir seminarai. Didelio susidomėjimo parodoje sulaukė atsinaujinanti bioenergetika.

Parodos organizatoriai džiaugėsi, kad iš viso per keturias dienas apsilankė daugiau kaip 45 tūkst. lankytojų. Daugiausia jų sulaukta iš Slovakijos, Lietuvos ir Lenkijos. Kita paroda vyks 2013 m. birželio 27–30 dieną.