• Temos
• Gyvulininkystė

Žvilgsnis į bitininkystę Kroatijoje

Meilutė Močiškytė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės skyriaus specialistė

2017-01-09

Kroatija – graži kalnų šalis, turinti 4,5 milijono gyventojų (plotas tik 15 proc. mažesnis už Lietuvą). Skaičiuojama, kad šalyje yra 11 tūkst. bitininkų, iš kurių daugiausia (80 proc.) yra mėgėjų, 17 proc. – pusiau profesionalų (turi ir darbą, ir bitininkauja) ir tik 3 proc. gyventojų užsiima profesionalia bitininkyste, laikoma apie 660 tūkst. bičių šeimų.

Bitininkystės įstatymas Kroatijoje priimtas dar 1288 m., tad ir šiandien šalyje bitininkystei skiriamas didelis dėmesys. Daugiau nei prieš pusšimtį metų įkurta Bitininkų asociacija (įkūrė Ivo Tomašek) sėkmingai šalyje vysto bitininkystę. Kroatijos vyriausybė įpareigojusi Bitininkų asociaciją registruoti bitininkus ir bičių šeimas, įrašant duomenis į Nacionalinį registrą. Bitynų išsidėstymas užfiksuojamas viešai publikuojamame kadastriniame žemėlapyje.

Asociacijai priklauso 150 susivienijimų, į kurių sudėtį įeina apie 7000 narių, laikančių apie 13 tūkst. bičių šeimų. Kasmet prisukama nuo 8 tūkst. iki 12 tūkst. tonų medaus. Pavyzdžiui, bitininkai mėgėjai per metus iš vienos bičių šeimos vidutiniškai prisuka po 18 kg medaus, pusiau profesionalai – po 28 kg, o profesionalai – po 45 kg. Medaus kaina šalyje skirtinga: Zagrebe medus kainuoja nuo 6–7 eurų iki 8 eurų. Dalmatijoje teks susimokėti 10 eurų.

Bitininkui nario mokestis kainuoja 30 eurų per metus. Tapęs nariu, nemokamai gauna žurnalą ,,Kroatijos bitė“. Tai vienas iš 5 seniausių žurnalų pasaulyje ir vienas iš 3 pačių seniausių Europoje. Žurnalas pradėtas leisti dar 1881 metais ir leidžiamas kas mėnesį.

Europos Sąjungos parama bitininkams, kaip ir Lietuvoje, turi 6 kryptis. Parama varozei gydyti kompensuojama 100 proc. (pas mus – 1,04 euro už bičių šeimą). Bitėms nuo varozės gydyti vartojami 5 vaistai, iš kurių trys yra su timolu, Baivarolis ir Bee vital.

Medaus tyrimams atlikti bitininkams yra grąžinama 90 proc. suma tik už tris analizes, už kitas medaus tyrimo analizes bitininkas susimoka pats. Dyzelinio kuro bitininkai negauna (anksčiau gaudavo), tačiau jiems skiriamos lengvatos registruojant ir apdraudžiant mašinas. Bitininkui tereikia sumokėti 10 proc. nuo sumos, o 90 proc. apmoka valstybė.

Kroatijos geografinės ir klimato ypatybės lemia bitininkavimo atskiruose regionuose savitumus. Šalies šiaurėje vyrauja kontinentinis klimatas, centrinėje dalyje – kalnų klimatas su šaltomis ir sniegingomis žiemomis, Adrijos jūros pakrantėje – karštas ir sausas Viduržemio jūros klimatas. Tad klesti labai įvairūs medingieji augalai (populiariausi iš jų penki: akacijos, liepos, kaštonai, saulėgrąžos ir eglės). Tad šalies gyventojai gali smaližiauti įvairių rūšių medaus: akacijų, kaštonų, levandų, šalavijų, saulėgrąžų, eglių, kiaulpienių, rozmarinų, viržių, liepų.

Šalyje bitininkaujama tik su Karnikos veislės bitėmis. Jas bitininkai laiko pačiomis geriausiomis ir kitokių nepripažįsta. Be to, šios rasės bičių kokybei gerinti valstybė skiria lėšų. Karnikos veislės bitės ne tik prineša daug geros kokybės medaus, yra atsparios ligoms bei šaltam orui, bet ir ramios, neagresyvios. Vis tik jos turi vieną blogybę – dažnai spiečia.

Štai Zagrebo mieste bites laikyti draudžiama. Viena didžiausių problemų – mieste bitės dažnai spiečia. Kasmet mieste nuimama apie 300 spiečių. Net yra suformuota speciali komanda, kuriai žmonės praneša apie pastebėtus spiečius. Specialia įranga ir teleskopinėmis kopėčiomis specialistai juos nuima. Už šį darbą iš krašto biudžeto jiems mokama po 5 eurus. Nuimtas spiečius atiduodamas bitininkų draugijos nariams, kurių bitės blogai peržiemojo.

Bitininkaujama įvairių tipų aviliuose. Daugiausia (59 proc.) Ruto aviliuose (rėmelio išmatavimai 41–25 cm), Dadano aviliuose bitininkauja tik 1 proc. kroatų. Bitininkaujant labai svarbu darbo rentabilumas ir ekonomiškumas. Vienas iš svarbesnių rodiklių – kiek valandų per metus sugaištama vienam aviliui prižiūrėti (gaunant ne mažiau kaip 40 kg medaus iš kiekvieno avilio). Paskaičiuota, kad, pavyzdžiui, Suomijoje sugaištama 8 val., Kroatijoje – vidutiniškai 6 valandos.

Bitininkaudami daugiaaukščiuose aviliuose, kroatai žiemai lizde palieka ne 10 rėmų, kaip pas mus, o tik 8. Jei bityne yra silpnų šeimų, stengiamasi jas suvienodinti sukeičiant avilius vietomis.

Prie Serbijos sienos, kalnuose, daugiausia bitininkaujama bitidėse, kuriose telpa 50 bičių šeimų. Bitynai vežiojami į akacijų, citrusinių augalų sodus. Paskui kalnuose žydi kaštonai, zundos, šalavijai, garždeniai. Iš 50 avilių vidutiniškai kasmet prisukama po 3 tonas medaus. Šiemet metai buvo ne kokie – gauta tik 300 kg prekinio medaus.

Kasmet žiemoti bitides bitininkai dažniausia veža prie jūros, netoli Zagrebo, kur vyrauja subtropinis klimatas. Ten be jokių pastangų bitės 100 proc. peržiemoja. Pagal šalyje galiojantį įstatymą bitininkas savo bites gali laikyti tik už 500 metrų nuo esančio bityno. Jei bityne auginamos motinos, tuomet avilius galima statyti tik už 2 kilometrų.