© Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., agroakademija.lt
Baigiantis 2024–2025 m. pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimų metams, Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) analitikai apibendrino rezultatus, kurie atspindi šalies pienininkystės sektoriaus kryptį ir brandą.
Kartais net nesusimąstome, kad pieno produktų kelias – nuo stiklinės pieno ant pusryčių stalo iki kietojo sūrio svečiams – prasideda ne parduotuvėje, o pienininkystės ūkiuose. Ten kasdien pluša žmonės, besirūpinantys karvių gerove, pieno kokybe ir duomenimis, leidžiančiais matuoti pažangą.
Vidutinė pieno kokybė Lietuvoje išlieka stabili ir nuosaikiai gerėja – šiemet riebalų kiekis pasiekė 4,42 proc. (0,04 proc. punkto daugiau nei pernai), o baltymų – 3,46 proc. (0,03 proc. punkto daugiau). Tai rodo, kad pienas yra vertingas ir tinkamas aukštos kokybės produktų gamybai – nuo varškės iki brandintų sūrių.
Dar vienas svarbus rodiklis – primilžio augimas: iš vienos karvės vidutiniškai primelžta 9 414 kilogramų pieno, t. y. 331 kilogramu daugiau nei praėjusiais metais (augimas + 3,6 proc.).
„Gyvūnų produktyvumo tyrimai – tai ne vien skaičiai, o ilgų mėnesių komandos darbas, reikalaujantis kruopštumo ir atidumo kiekvienam duomenų laukeliui. Kiekviena išvada, kiekvienas rezultatas – tai atspindys, kaip bandų savininkai, ūkio darbuotojai, produktyvumo tyrimų paslaugos teikėjai ir analitikai veikia išvien,“ – sako Žemės ūkio duomenų centro Gyvūnų apskaitos ir genetinio vertinimo skyriaus vadovas Darius Valkauskas.
Šie skaičiai rodo ne tik produktyvumo, bet ir kokybės augimą – ūkiai dirba vis tiksliau, o technologiniai sprendimai duoda apčiuopiamų rezultatų. Iš viso produktyvumo tyrimuose dalyvavo 120 576 pieninių veislių karvės, kurių duomenys tapo pagrindu nacionalinei analizei.
Analizė akimirksniu
Pieno kokybė – efektyvumo pagrindas
Pieno kokybė tiesiogiai lemia ūkio pelningumą, tvarumą ir konkurencingumą. Kuo aukštesnis riebalų ir baltymų kiekis, tuo didesnė žaliavos vertė ir geresnės jos perdirbimo galimybės. Tuo pat metu primilžio augimas yra vienas svarbiausių efektyvumo veiksnių – didesnis karvių produktyvumas mažina pieno savikainą, nes vienam litrui pagaminti reikia mažiau sąnaudų.
Mažas karvių produktyvumas, priešingai, santykinai padidina investicijų bei darbo jėgos poreikį.
Todėl tikslūs duomenys apie karvių pieningumą ir pieno sudėtį – vienas pagrindinių instrumentų, padedančių ūkiams siekti tvarumo.
Statistika, kuri jungia sektorius
Tyrimų rezultatai svarbūs ne tik ūkių savininkams ir jų darbuotojams. Jais naudojasi pieno perdirbėjai, galvijų augintojų asociacijos, konsultantai, mokslo ir mokymo institucijos ir politikos formuotojai.
Sistemingai renkami ir apibendrinti duomenys leidžia matyti realų pienininkystės sektoriaus vaizdą – nuo bandų stambumo iki genetikos pažangos. Analizės rodo, kad didesnės bandos (virš 100 karvių) kasmet sudaro vis didesnę dalį tiriamųjų ūkių.
Tai liudija ūkių konsolidacijos ir efektyvumo didėjimo tendenciją – pieno gamyba vis labiau koncentruojasi į stambesnius, technologiškai pažangesnius ūkius.
„Mūsų misija – duomenis paversti sprendimais. Ūkio savininkas gali prisijungti prie Ūkinių gyvūnų veislininkystės informacinės sistemos ir matyti savo bandos duomenis: reprodukciją, pieno kiekį, riebalų ir baltymų rodiklius, būsenos pokyčius. Tai padeda geriau suprasti savo bandą ir nukreipti ją tinkama linkme,“ – pabrėžia Irmantas Povilauskas, ŽŪDC Gyvūnų apskaitos ir genetinio vertinimo skyriaus vyriausiasis veiklos analitikas.
ŽŪDC informacija