Dėl šalčio ir drėgmės į ūkius masiškai plūsta žiurkės. Jei pastebėjote nors kelis graužikus, lakstančius aplink kukurūzų siloso tranšėją ar prie pašarų, verta imtis priemonių, nes tai gali būti didelės problemos pradžia.
Jei jau pamatėte dvi žiurkes, ūkyje jų gali būti 20 kartų daugiau. Kenkėjų kontrolierius Deividas Rysas (David Reece) iš „Oakwood Farm Services“ (Jungtinė Karalystė) pasakoja, kad viename avininkystės ūkyje per 8 d. buvo sunaudota 65 kg apnuodyto jauko. Viena žiurkė per dieną suėda apie 10 g jauko, taigi tame ūkyje buvo beveik 800 žiurkių.
Anksčiau suvarius melžiamas karves ir šeriant jas tvartuose, žiurkės aprūpinamos gausiomis pašarų atsargomis, todėl sąlygos joms idealios. „Nežinau tokio ūkio, kuris nebūtų žiurkių viešbutis“, – sako D. Rysas.
Žiurkės kelia pavojų gyvulių ir žmonių sveikatai, nes platina leptospirozę ir salmoneliozę. Be to, viena žiurkė suėda apie 25–30 g gyvuliams skirto pašaro.
Jauke turi būti aktyvių medžiagų – difenakumo arba bromadiolono. Šį jauką galima dėti bet kurioje ūkio vietoje. Saugiau jį paslėpti graužikų urvuose ar landose. D. Rysas primena ūkininkams, kad kai kuriuos jaukus draudžiama naudoti lauke. Juos galima padėti tik uždarose patalpose, kurių durys saugiai užsidaro. „Geriausias jaukas gyvulininkystės ūkiuose – grūdai, sumaišyti su nuodingomis medžiagomis. Tačiau žiurkės mėgsta įvairovę, todėl jauką reikėtų keisti“, – sako D. Rysas.
Anot D. Ryso, dauguma ūkininkų išdėlioja jauką netinkamose vietose. „Galima prarasti tūkstančius svarų, jeigu jaukas nuolat išdėliojamas, bet norimo poveikio nesulaukiama. Taip pat kyla ir nenumatyto apsinuodijimo grėsmė“, – sako jis. Nedėkite jauko ten, kur matėte žiurkių. Geriau jauką padėti netoli jų urvelių ar landų, o geriausiai – į pačią landą.“ D. Rysas pataria ūkininkams dėliojant rodenticidus pagalvoti, kaip elgiasi žiurkės. Joms būdinga bėgioti tam tikrais takais, dažnai – palei pastatus. Kadangi žiurkės yra neofobiškos (joms nepatinka tai, kas nauja), jaukas visada turi būti padėtas prie jų takų, tose pačiose vietose.
Gerą jauko šėryklą lengvai galima pasigaminti iš senos padangos. Ji pakeliama ant kelių plytų, o ant jos uždedamas pažymėtas faneros lakštas. Jaukas dedamas į padangos vidų.
„Galima išdėstyti jauką aplink kukurūzų tranšėją,“ – sako D. Rysas, – „nes čia dažniausiai šmirinėja žiurkės.“ Šėryklas reikia padėti iš anksto, kol tranšėja dar neužpildyta, kad žiurkės prie jų priprastų.
Kiek laikyti padėtą jauką?
Jokiu būdu jaukas neturi baigtis. Jeigu žiurkės jo iš karto neėda, galima palikti 6 savaitėms ir reguliariai tikrinti, o vėliau – pašalinti. Išnaikinus žiurkes, reikėtų pašalinti bet kokius objektus, kuriuose jos buvo įsikūrusios, pvz., skaldos ar metalo laužo krūvas.
Tinkamiausias laikas patikrinti, ar yra žiurkių – vasaros mėnesiai, spalis, lapkritis ir vasaris. „Jeigu jauko šėryklos tuščios, pripildykite jas ir patikrinkite po 7–10 d., jei reikia, vis papildydami“, – pataria D. Rysas.
Jeigu žiurkės suėda visą jauką, reikia gerai apžiūrėti ūkį ir naikinti jas dar intensyviau.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį