Veršingų telyčių auginimo ir mitybos aktualijos

LŽŪKT informacija

2011-02-13

Telyčias rekomenduojama sėklinti ar kergti, kai jos pasiekia apie 60 proc. suaugusių svorio. Tinkamai laikomos ir šeriamos pirmaveršės jį pasiekia būdamos 15 mėn. amžiaus. Apvaisintos minėto amžiaus telyčios veršiuojasi 24 mėn. amžiaus, o jų auginimo išlaidos padengiamos per pirmąją laktaciją.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Per mažo svorio telyčių sėklinti nerekomenduojama

Labai svarbu, kad pirmojo apsiveršiavimo metu pirmaveršių svoris siektų 80–85 proc. suaugusių svorio. Tyrimais nustatyta, kad telyčios, kurių svoris apvaisinimo metu nesiekia 60 proc., o apsiveršiavimo metu – 80–85 proc. suaugusių svorio, apsiveršiavimo metu būna ne visiškai išsivysčiusios, turi veršiavimosi (dažniausiai pirmojo apsiveršiavimo metu) ir pogimdyvinių problemų. Žinoma, priežastys dažniausiai būna kelios:

genetinio parinkimo pasekmės;
užsitęsęs veršingumo laikotarpis;
nevisiškai išsivysčiusi telyčia, jos dubens sritis;
telyčia nutukusi.

Kai kurių iš jų galima išvengti, pvz., galima parinkti reproduktorių, kurio palikuonys statistiškai gimsta nedidelio svorio (mažiau nei 8 proc.).

Apvaisintų per mažo svorio telyčių produktyvumas būna kur kas mažesnis nei gerai išsivysčiusių gyvulių. Tai yra todėl, kad ne visiškai išsivysčiusios pirmaveršės nepajėgia suėsti pakankamai pašarų. Be to, tokios pirmaveršės su pašarais gautas maisto medžiagas naudoja ne tiktai pieno sintezei, bet ir tolesniam augimui (raumenų, kitų audinių, vidaus organų bei skeleto). Dėl šių ir kitų priežasčių per mažo svorio telyčių apvaisinti nerekomenduojama.

Nutukimas taip pat kenkia

Tyrimais nustatyta, kad gausiai šeriamos telyčios kaupia riebalus. Vykstant šiems procesams, tešmenyje išsivysto mažiau pieno sekrecijos ląstelių (vietoje pieno sekrecijos ląstelių tešmenyje kaupiasi riebalinis audinys), nuo kurių kiekio labai priklauso karvių produktyvumas. Be to, nutukusioms telyčioms silpniau formuojasi ir vystosi jų reprodukcinė sistema.

Pieno liauka telyčių augimo metu (tam tikrais periodais) vystosi nevienodu tempu kaip visas organizmas. Tiktai iki 3–4 mėn. amžiaus ir nuo lytinio subrendimo iki vėlyvo veršingumo periodo organizmas auga vienodai. O nuo 3–4 mėn. iki 9–12 mėn. amžiaus ir paskutinio veršingumo trimestro metu pieno liauka vystosi tris kartus greičiau nei visas organizmas. Vystantis pieno liaukai, joje vyksta vidiniai pokyčiai, todėl jos apimtis keičiasi mažai. Pieno liauka pradeda ryškiau didėti paskutinio veršingumo ketvirčio laikotarpiu ir žymiai padidėja prieš apsiveršiavimą.

Reikia kontroliuoti telyčių augimą, išsivystymą bei įmitimą

Veršingos telyčios turi būti šeriamos gausiai. Per parą jos turėtų priaugti nuo 800 iki 900 g. Labai svarbu, kad apsiveršiavimo metu pirmaveršių svoris būtų 80–85 proc. suaugusių svorio. Gausus veršingų telyčių šėrimas neturi neigiamos įtakos jų sveikatai ir būsimam produktyvumui. Veršingos telyčios šeriamos gerai subalansuotais pašarais išaugina normalų vaisių ir pačios tinkamai išsivysto, pasiruošia apsiveršiavimui ir būsimai laktacijai. Šiuo periodu svarbu, kad telyčioms intensyviai augtų raumenys, skeletas, vidaus organai, bet nesikauptų riebalai (kontroliuoti energijos lygį racione). Nutukusios telyčios turi veršiavimosi, pogimdyvinių ir metabolizmo problemų.

Maisto medžiagų trūkumas veršingumo periodu gali turėti nepataisomų pasekmių:

vaisius nepakankamai maitinamas;
nepakankamai išsivysto telyčios skeletas, raumenys, vidaus organai;
iki apsiveršiavimo gali nepasiekti reikiamo svorio;
apsiveršiavimo ir pogimdyvinės problemos;
mažas produktyvumas per pirmąją laktaciją.

Auginant veislines telyčias, pasitaiko daug problemų, tačiau pagrindinės yra dvi: svarbu neperšerti jų iki lytinės brandos ir tinkamai šerti veršingas telyčias. Šios problemos dažniausiai pasitaiko, kai telyčios iki apvaisinimo yra laikomos patalpoje, o po apvaisinamo išleidžiamos į ganyklą. Siekiant išvengti neigiamų pasekmių bei nuostolių, reikia kontroliuoti jų augimą, išsivystymą bei įmitimą. Veršingų telyčių įmitimas paskutinio ketvirčio laikotarpiu turi būti 3,2–3,4 balai, o prieš apsiveršiavimą – ne daugiau kaip 3,5 balo (5 balų sistema).

Verta žinoti:

ganykliniu laikotarpiu tinkamai išsivysčiusioms telyčioms pakanka našių ganyklų žolės;
žiemojimo laikotarpiu normaliai išsivysčiusioms telyčioms pakanka geros kokybės šienainio, siloso, šieno maistingumo. Duodant daug kukurūzų siloso, reikia subalansuoti žaliųjų baltymų ir energijos koncentraciją pašaruose;
būtina duoti mineralų;
jeigu pagrindiniai pašarai nėra geros kokybės, veršingoms telyčioms reikia duoti koncentratų. Jų kiekis priklauso nuo telyčių išsivystymo bei įmitimo ir pagrindinių pašarų maistingumo (iki 4 kg per dieną);
baltymų koncentratuose pašaruose veršingumo pradžioje turėtų būti 16 proc., viduryje – 14 proc., o pabaigoje – 12 proc.;
nepakankamas šėrimas paskutinio veršingumo ketvirčio laikotarpiu, gali turėti negrįžtamų pasekmių gyvulių sveikatai ir produktyvumui;
likus 3 savaitėms iki apsiveršiavimo, telyčias rekomenduojama šerti pašarais, kuriais jos bus šeriamos po apsiveršiavimo.

Veislinių telyčių auginimas yra brangi investicija ateičiai, todėl šiai veiklai reikia skirti daug dėmesio.