Veislinių telyčių auginimo ypatumai

Juozas Steponavičius

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistas

2016-02-17

Ūkyje kasmet dėl įvairių priežasčių išbrokuojama dalis karvių, todėl pastoviai reikia atnaujinti bandą – užsiauginti veislinių telyčių. Priklausomai nuo bandos dydžio, brokavimo lygio ir bandos plėtros tempų, karvių bandą kasmet tenka papildyti nuo 20 iki 33 proc. pirmaveršių. Veislinių telyčių auginimas yra bandos ateities gerinimas, nors nėra pigi investicija.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Veislinių telyčių auginimo išlaidos sudaro 15–20 proc. visų išlaidų ir yra antroje vietoje po išlaidų pašarams. Anglijoje telyčios užauginimas kainuoja vidutiniškai 1819 svarų sterlingų (2483 eurus).Tai priklauso nuo veislės, pieno ir pašarų kainų, darbo sąnaudų ir kt.

Svarbus veršiavimosi laikas

Reikia siekti užauginti sveikas, gerai išsivysčiusias, aukšto genetinio potencialo telyčias, kurios pirmą kartą veršiuotųsi 24 mėnesių. Kai telyčios veršiuojasi vėliau, ūkininkas patiria nuostolių dėl ilgesnio telyčių laikymo. Anglijoje atliktų tyrimų duomenimis, jei telyčia veršiuojasi vėliau, kiekvieną dieną patiriama 1,65 svarų sterlingų nuostolio. Taigi, jeigu telyčios veršiuojasi vidutiniškai 28,8 mėn., vienai telyčiai papildomai išleidžiama 240 svarų sterlingų (322 eurai). Papildomai naudojamas pašaras, vanduo, kraikas, elektros energija, darbo sąnaudos, užimamos patalpos.

Ankstinti veršiavimo negalima, nes jaunos 12–14 mėn. amžiaus apsėklintos telyčios dažniau atveda negyvus veršelius, patiria veršiavimosi komplikacijų. Iš jų per laktaciją mažiau primelžiama pieno. Taip yra todėl, kad nevisiškai išsivysčiusios pirmaveršės nepajėgia suėsti pakankamai pašarų. Taip pat jos su pašarais gautas maisto medžiagas naudoja ne tik pieno sintezei, bet ir augimui.

Pirmą kartą telyčias rekomenduojama sėklinti apie 15 mėn. amžiaus, pasiekusias 60–70 proc. suaugusios karvės svorio (Anglijos mokslininkų tyrimų duomenimis – 55 proc. suaugusios karvės svorio). Veršiuojantis pirmaveršės karvės svoris turi būti pasiekęs 85 proc. suaugusios karvės svorio.

Apie laikymo sąlygas

Norint užsiauginti produktyvių pirmaveršių karvių, telyčaites veislei reikia atrinkti iš produktyvių karvių, kurių geros genetinės savybės. Taip pat labai svarbu telyčaites tinkamai laikyti ir šerti. Ankstyvose gyvenimo stadijose svarbi švari ir sausa laikymo aplinka. Patalpą reikia gerai vėdinti, neturi būti skersvėjų. Laikant veršelius šaltoje patalpoje ar lauke individualiuose nameliuose, reikia gausiai kreikti. Veršeliai turi būti girdomi iš gerai išplautų ir dezinfekuotų indelių.

Reikia vertinti augimą ir vystymąsi

Veislinės telyčios turi būti sveikos ir gerai išsivysčiusios. Jų ūgis, svoris ir eksterjeras turi atitikti nustatytus standartus. Telyčių svoris rodo raumenų ir kitų audinių išsivystymą, aukštis – skeleto išsivystymą. Telyčių augimą ir išsivystymą reikia vertinti periodiškai. Tokiu būdu laiku nustačius augimo ar vystymosi trūkumus, galima juos pašalinti išvengiant neigiamų pasekmių ir nuostolių.

Vienas iš svarbiausių faktorių – tinkamas šėrimas

Šėrimas turi įtakos visais telyčių augimo periodais. Labai svarbu išlaikyti reikiamą jų augimo intensyvumą (vidutinį prieaugį per parą), kad svoris atskirais augimo laikotarpiais pasiektų rekomenduojamą atskiram amžiaus tarpsniui. Laikantis šių rekomendacijų, nepakenksime telyčių fiziologijos ypatumams, kadangi tam tikrais augimo periodais gyvulio organizme suintensyvėja atskiri vystymosi procesai: vystosi raumenys, kaulai, pieno liaukos sekrecinis audinys, gyvulių reprodukcinė sistema. Jeigu kuriuo nors telyčios auginimo laikotarpiu dėl nepakankamo šėrimo arba laikymo klaidų augimas ar vystymasis bus sutrikdytas, iš tokios telyčios užaugusi karvė ateityje nepanaudos savo genetinių galimybių.

Gimus veršeliui, svarbu per 1 val. sugirdyti pirmąsias krekenas, kad jis įgytų imunitetą. Priklausomai nuo veršelio stambumo, reikia sugirdyti po 1–2 litrus krekenų per kartą. Iki 3 d. amžiaus veršeliai paprastai girdomi 3–4 kartus per dieną, vėliau – 2 kartus. Praėjus 24 val. po apsiveršiavimo, krekenos pradeda prarasti savo savybes. Penkių parų veršeliai girdomi pienu, ar jo pakaitalais. Nuo 4–5 d. pradedama duoti koncentruotų pašarų – starterių. Veršeliai pienu arba jo pakaitalais girdomi 2 kartus per dieną. Jų kiekis turi sudaryti 8–10 proc. veršelių kūno svorio (kai kurie autoriai nurodo – iki 15 proc.). Iš karto sugirdomo pieno ar jo pakaitalų kiekis turi sudaryti 4–5 proc. veršelio svorio.

Pirmą savaitę girdomo pieno arba pakaitalo temperatūra turi būti 39 ^oC, vėliau – 25–30 ^oC. Girdant vėsesniu pienu ar pakaitalu, veršeliai gali pradėti viduriuoti.

Jeigu veršeliams laiku pradedama duoti starterinių pašarų, kuriuose yra apie 25 proc. ląstelienos, šieno šiuo augimo periodu galima neduoti. Jeigu ląstelienos mažiau kaip 25 proc., nuo 14 d. veršeliams reikėtų duoti geros kokybės šieno. Starterinio pašaro duodama iki soties. Anksčiau šienas dėl didžiojo prieskrandžio sienelių vystymosi buvo rekomenduojamas nuo 4 paros. Dabar nustatyta, kad didžiojo prieskrandžio vystymuisi daugiausia įtakos turi koncentratai. Kai veršeliai pratinami prie augalinių pašarų, jiems 1–2 kartus per dieną reikia duoti švaraus 15–20 ^oC temperatūros vandens. Girdyti vandeniu reikia likus 0,5–1 val. iki girdymo pienu arba tiek pat laiko praėjus po jo.

Veršeliai pienu arba jo pakaitalais girdomi maždaug iki 8–12 savaičių. Periodo pabaigoje pieno ir jo pakaitalų kiekis pamažu per 2 savaites mažinamas. Girdymo pienu periodu svarbiausia, kad veršeliai būtų sveiki. Reikia saugoti, kad jie nesusirgtų virškinamojo trakto ir kvėpavimo takų ligomis. Trijų mėnesių telyčaitės turėtų sverti apie 90–110 kg ir per parą priaugti 800–900 gramų.

Didysis prieskrandis galutinai susiformuoja, kai telyčia sulaukia 4–6 mėn. amžiaus. Šiuo auginimo laikotarpiu ypač svarbu, kad racione būtų gero skonio, aukštos kokybės grūdų ir baltymingų pašarų, geros kokybės šieno, siloso. Iki 5 mėnesių galima iki soties duoti kukurūzų siloso. Nuo 5 mėn. kukurūzų siloso norma 100 kg kūno masės – 1,7 kg SM. Šieno ir žolių siloso duodama iki soties, koncentratų 2,5 –3 kilogramus. Nuo 6 mėn. telyčių raciono struktūra po truputį turėtų artėti prie suaugusių galvijų racionų struktūros. Telyčioms augant, jų racionuose turėtų daugėti stambiųjų ir sultingųjų pašarų, mažėti kombinuotųjų.

Svarbus telyčių šėrimo periodas nuo 9–12 mėnesių. Šiuo tarpsniu siekiama tešmens išsivystymo. Rekomenduojama neperšerti telyčių ir apriboti prieaugį iki 650–700 g per parą. To reikia, kad išvengtume tešmens riebėjimo, nes tai svarbu tikintis didesnio produktyvumo telyčiai apsiveršiavus. Šiuo laikotarpiu telyčių žolinius pašarus galima papildyti nedideliu grūdų ir baltyminių papildų kiekiu.

Telyčių kergimo (15 mėn.) ir veršingumo laikotarpiu beveik 98 proc. raciono pašarų turi sudaryti geros kokybės žoliniai pašarai, likusi dalis – mineralų ir vitaminų papildai. Optimalus prieaugis per dieną – 700–800 gramų. Apvaisintų per mažo svorio telyčių produktyvumas būna daug mažesnis nei gerai išsivysčiusių. Šiuo laikotarpiu telyčios turėtų sverti 330–420 kilogramų. Jas reikėtų apvaisinti tik tų bulių sėkla, kurių apvaisintos karvės veda smulkius veršelius.

Prieš veršiavimąsi prieaugis per dieną turi būti nuo 800 iki 900 gramų. Per daug įmitusi telyčia sunkiau veršiuojasi, sumažėja primilžis, kyla sveikatos problemų. Pereinamuoju laikotarpiu iki veršiavimosi telyčios turi būti šeriamos kaip ir užtrūkusios karvės, likus 3 savaitėms iki veršiavimosi. Joms skiriamas būsimas melžiamų karvių racionas, subalansuotas pagal specialias šio laikotarpio gyvulių reikmes.

Kiekvienos grupės telyčių racionai turi būti sudaromi kas mėnesį, atsižvelgiant į turimus pašarus, jų maistingumą ir kokybę.

Parengta pagal užsienio ir Lietuvos mokslininkų rekomendacijas.