• Temos
• Gyvulininkystė

Veislinių telyčių auginimo kriterijai

LŽŪKT informacija

2010-12-03

Pienininkystė Lietuvoje – pagrindinė gyvulininkystės šaka, turinti puikių perspektyvų gerinant pieno galvijų genetinį lygį. Šalyje kryptingai dirbamas veislinis darbas, sukaupta pakankamai labai produktyvių, vertingų kitų šalių veislių bulių spermos. Kasmet karvių produktyvumas didėja. Pieno ūkiuose gerinami žolynai, diegiamos pažangios žolinių pašarų ruošimo, karvių šėrimo ir laikymo technologijos. Neretai, didėjant karvių produktyvumui, dėl didelio krūvio trumpėja jų amžius. Daug karvių išbrokuojama dėl ginekologinių, pieno liaukos, galūnių ir kitų ligų. Vidutinis produktyvusis karvių amžius pieno ūkiuose dažnai būna ne ilgesnis kaip trys laktacijos, todėl pieno ūkiams karvių pakaitai bei bandos plėtrai reikia įsigyti ar išsiauginti ūkiuose atitinkamą kiekį veislinių telyčių.

Veislinį prieauglį ekonomiškiau užsiauginti

Pastaruoju metu šalyje nėra specializuotų veislinių telyčių auginimo ūkių, daug jų įvežama iš užsienio. Pirkti veislines telyčias nėra geriausia išeitis. Turint šalyje palankias sąlygas ir galimybes, veislinį prieauglį karvių pakaitai ar bandos plėtrai ekonomiškiau yra užsiauginti savuose ūkiuose. Tai turi pranašumų:
galima maksimaliai padidinti bandos genetinį lygį;

• galima išbrokuoti mažo produktyvumo ir kitas, mažiau vertingas karves;
• galima padidinti bandą be papildomų investicijų karvių ar veislinių telyčių pirkimui;
• galima parduoti telyčių ar karvių perteklių.

Veislinių telyčių auginimas – nepigi investicija, tačiau tai yra bandos ateitis. Pienininkystės ūkiuose veislinių telyčių auginimo išlaidos sudaro 15–20 proc. visų išlaidų (daugiausia jų skiriama pašarams).

Telyčių genetikai įtaką daro tiek karvės, tiek buliaus genetinės savybės. Ekonomiškiausias veislinių telyčių bei bandos genetinių savybių gerinimas – dirbtinis apvaisinimas. Labai svarbu karvių bandai parinkti tinkamą bulių. Didesnis progresas pasiekiamas nuolat gerinant bandos genetines savybes. Telyčios genetinė vertė prasideda po apvaisinimo ir jos pakeisti nėra galimybių. Tačiau būsimos karvės produktyvumui turi įtakos veršingos karvės bei veršelio mitybos ir laikymo sąlygos. Labai svarbu telyčaites tinkamai išauginti, kad suaugę gyvuliai būtų sveiki, ilgaamžiai ir produktyvūs.

Iki telyčių apsiveršiavimo iš jų pajamų nėra gaunama. Todėl labai svarbu, kad telyčios apsiveršiuotų kuo anksčiau. Ankstyvas telyčių veršiavimasis neturi pakenkti karvės sveikatai, produktyvumui ir nesutrumpėtų produktyvusis jų amžius. Nustatyta, kad optimalus stambių ir vidutinio stambumo pieno veislių telyčių apsiveršiavimo amžius yra 24 mėnesiai. Kai telyčios pirmą kartą apsiveršiuoja 24 mėn. amžiaus, jų auginimo išlaidos atsiperka per 1–1,5 laktacijos. Jeigu telyčios veršiuojasi 30 mėn. amžiaus, jų auginimo išlaidos atsiperka ne greičiau kaip per dvi laktacijas.

Brokavimas ir laktacijų skaičius

Ne visada ūkio bandos telyčių pakanka karvių pakaitai bei bandos plėtrai. Tai priklauso nuo bandos dydžio, brokavimo lygio, telyčių veršiavimosi amžiaus bei bandos plėtros tempų. Brokavimas gali būti numatytas, kai karvės išbrokuojamos pagal planą, ir nenumatytas, kai karves tenka išbrokuoti dėl galūnių traumų, ligų, nelaimingų atsitikimų ir kitų nenumatytų priežasčių. Brokavimo lygis turi įtakos įvairiems faktoriams: pirmaveršių poreikiui, bandos genetiniam lygiui, karvės laktacijų skaičiui. Kai bandoje taikomas žemas karvių brokavimo lygis (brokuojama nedaug karvių), reikia mažiau telyčių, sumažėja telyčių auginimo išlaidos, pailgėja karvių produktyvusis amžius, padaugėja produktyvių karvių bandoje (vyresnės karvės produktyvesnės už pirmaveršes), tačiau sulėtėja bandos genetinis progresas.

Kai bandoje taikomas aukštas karvių brokavimo lygis, bandos pakaitai reikia daugiau telyčių, padidėja išlaidos telyčių auginimui (pirkimui), sutrumpėja karvių produktyvusis amžius.

Aukščiausią produktyvumą karvės pasiekia 5–6 laktacijos laikotarpiu. Pagal tai kiekvienais metais reikėtų išbrokuoti 15–20 proc. karvių, tačiau jeigu siekiama spartesnio genetikos progreso, brokavimo lygį tenka didinti.

Veislinių telyčių auginimui turi būti skiriama daug dėmesio

Pagrindinis veislinių telyčių auginimo tikslas – išauginti sveikas, gerai išsivysčiusias, aukšto genetinio potencialo telyčias, kurios pirmą kartą veršiuotųsi 24 mėn. amžiaus.

Svarbiausi stambių ir vidutinio stambumo veislių telyčių auginimo kriterijai:

• netekimas neturi būti didesnis kaip 5 proc.;
• genetika;
• mitybos ir laikymo sąlygos;
• amžius pirmojo apsiveršiavimo metu – 24–25 mėn.;
• amžius lytinio subrendimo metu – 9–11 mėn.;
• amžius sėklinimo metu – 14–16 mėn.

Veislinės telyčios turi būti ne tiktai sveikos, gerai išsivysčiusios. Jų ūgis, svoris bei eksterjeras turi atitikti nustatytus standartus. Telyčių svoris parodo raumenų ir kitų audinių išsivystymą, aukštis – skeleto išsivystymą. Telyčių augimą ir išsivystymą reikia vertinti periodiškai. Tokiu būdu laiku nustačius augimo ar išsivystymo trūkumus, galima juos pašalinti ir išvengti neigiamų pasekmių bei nuostolių.
Veislinių telyčių auginimą tikslinga suskirstyti į tokius periodus:

• girdymo – nuo gimimo iki 2–3 mėn. amžiaus;
• nuo 3 iki 6 mėn. amžiaus;
• nuo 6 mėn. lytinio subrendimo ir apvaisinimo;
• nuo apvaisinimo iki apsiveršiavimo (veršingumo).

Girdymo periodu svarbiausia, kad veršeliai būtų sveiki. Pasibaigus girdymo periodui, telyčios jau gali pasisavinti daugiau pašarų ir sparčiai augti. Telyčių augimui didelės įtakos turi šėrimo sąlygos visais jų augimo periodais. Nustatyta, kad lytiškai telyčios subręsta pasiekusios 40 proc. suaugusio gyvulio svorio. Tai labai svarbu, nes telyčių lytiniam subrendimui didesnės įtakos turi svoris negu amžius. Lytiškai subrendusios ir gerai išsivysčiusios telyčios sėklinamos arba kergiamos 14–16 mėn. amžiaus, kai jų svoris siekia apie 60 proc. suaugusios karvės svorio. Labai svarbu, kad pirmojo apsiveršiavimo metu telyčių (pirmaveršių) svoris būtų 80–85 proc. suaugusio gyvulio svorio. Kad tai būtų pasiekta, telyčias nuo pirmųjų gyvenimo dienų reikia tinkamai auginti ir prižiūrėti. Jų mitybos lygis turi būti optimalus. Netinka nei gausus, nei skurdus šėrimas. Pernelyg gausus šėrimas gali turėti neigiamos įtakos pieno liaukos bei lytinių organų susiformavimui. Be to, nutukusios telyčios sunkiau veršiuojasi, turi pogimdyvinių ir metabolizmo problemų. Dėl pašarų stygiaus telyčios nepasiekia reikiamo svorio, vėliau apsivaisina ir apsiveršiuoja, dėl to patiriama nuostolių. Apsėklinus per mažo svorio telyčias, jos per pirmąją laktaciją nepasiekia genetinio produktyvumo, nes dėl nepakankamo išsivystymo negali pasisavinti didesnio (normalaus) kiekio pašarų.

Ypač svarbu telyčias tinkamai auginti iki lytinio subrendimo

Šiuo periodu pernelyg gausus arba skurdus telyčių šėrimas gali turėti nepataisomų neigiamų pasekmių tolesniam gyvulių produktyvumui ir sveikatai. Itin svarbu telyčias tinkamai šerti paskutinio veršingumo ketvirčiu.

Siekiant išvengti telyčių auginimo klaidų bei nuostolių, reikia kontroliuoti jų augimą ir išsivystymą. Girdymo periodu veršelius reikėtų sverti kartą per mėnesį, o laikotarpio pabaigoje išmatuoti jų aukštį ties ketera ir įvertinti išsivystymą. Vėliau reikėtų vertinti telyčias 6 mėn. amžiaus, joms lytiškai subrendus, sėklinimo dieną ir po apsiveršiavimo.

Telyčių pašaruose turi būti pakankamai energijos, baltymų, vitaminų ir mineralų. Pašarai telyčioms turi būti geros kokybės ir nesugedę.

Tinkamai išaugintos ir pirmą kartą apsiveršiavusios 24 mėn. amžiaus telyčios – garantuotas genetinis ir ekonominis indėlis ateičiai.