• Temos
• Gyvulininkystė

Vandens svarba karvėms

Juozas Steponavičius

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistas

2016-01-11

Vanduo gyvuliams labai svarbus, bet dažnai jam skiriama mažiau dėmesio negu pašarui. Pagal svarbą jis yra antras po deguonies. Be vandens nevyksta jokia biocheminė reakcija.

Vanduo yra pagrindinė gyvūnų kūno sudedamoji dalis ir sudaro nuo 40 proc. suaugusių gyvūnų iki 80 proc. jauniklių kūno svorio. Jo kiekis gyvūnų organizme priklauso nuo veislės įmitimo, amžiaus.

Vanduo ypač svarbus melžiamoms karvėms. Pieną sudaro 85–90 proc. vandens ir nuo jo kiekio tiesiogiai priklauso pieno gamyba. Produktyviausių karvių geriamojo vandens paros poreikis 1 kg kūno masės didesnis už visų sausumos žinduolių, todėl karvės jo turi gauti nuolat.

Vandens poreikis dažniausiai patenkinamas gyvulius girdant (nuo 70 iki 97 proc.) ir gaunant jo su pašarais. Litrui pieno pagaminti reikia 3 litrų vandens. Nuo gyvulio išgerto vandens kiekio priklauso pašaro sausųjų medžiagų pasisavinimas. Mažiau išgeriant vandens, jos blogiau pasisavinamos. Galvijams, suėdusiems 1 kg sausųjų medžiagų, reikia nuo 4 iki 5 l vandens. Priklausomai nuo laktacijos, oro temperatūros, karvė per dieną gali išgerti nuo 115 iki 190 l vandens. Labai svarbu, kad karvės gautų reikiamą vandens kiekį, tačiau yra daug priežasčių, dėl kurių karvės vandens suvartoja daug mažiau. Taip gali būti dėl silpnos vandens srovės, jo temperatūros, kokybės, užterštų vandens rezervuarų, girdyklų, jeigu jų per mažai, jų įrengimo aukščio. Taip pat dėl riboto karvių priėjimo prie girdyklų, užšalimo, streso ir kitų priežasčių.

Daugelyje ūkių švaraus, šviežio ir tinkamo vandens svarba yra nuvertinama, o tai turi neigiamos įtakos bandos produktyvumui. Vandens suvartojimui sumažėjus 40 proc., pieno gamyba gali sumažėti 25 procentais.

Karvės mėgsta gerti greitai. Per minutę jos išgeria 15–20 litrų vandens, todėl turi būti tinkama vandens srovė.

Svarbi vandens kokybė

Apie geriausią karvėms geriamojo vandens temperatūrą yra skirtingų nuomonių. Dauguma autorių rašo, kad optimali temperatūra yra 15–17 °C. Tokio vandens karvės išgeria daugiausia.

Vandens suvartojimas labai daug priklauso nuo jo kokybės. Jis gali būti užterštas bakterijomis, cheminėmis ir organinėmis medžiagomis, mineralais. Vandens kokybę būtina išsitirti Laboratorijoje. Jis gali būti užterštas rezervuare, iš kurio gaunamas. Taip pat girdyklose – įvairiomis dulkėmis, pašaro likučiais, mėšlu, todėl jame gali augti įvairūs pelėsiniai grybai ir atsirasti blogas kvapas. Kadangi karvės uoslė išvystyta maždaug 8 kartus geriau negu žmogaus, tokį vandenį ji geria nenoriai, arba išvis negeria. Todėl norint, kad nesumažėtų produkcija, būtina pastoviai valyti vandens girdymo įrangą. Girdyklas išvalant bent kartą per savaitę, galima tikėtis didesnio produktyvumo. Užterštas vanduo gali būti ir ligos priežastis. Jame esant daug geležies, sumažėja karvių apetitas.

Turi būti pakankamai girdyklų

Norint, kad vandens nepritrūktų, reikia pakankamai girdyklų. Taikant saitinį laikymą, reikėtų, kad viena automatinė girdykla būtų įrengta dviem perdarynėse pririštiems galvijams.

Paprastai per minutę turi būti tiekiama ne mažiau kaip 10 litrų vandens. Kadangi karvių bandoje yra hierarchija, labai svarbu, kad prie girdyklų būtų pakankamai vietos ir pakankamas vandens padavimas, t. y. bent 10 proc. visos bandos galėtų bet kada laisvai atsigerti. Skaičiuojama, kad 60 karvių grupei reikia bent 1 m² girdyklos paviršiaus ploto.

Girdykla turi būti sumontuota reikiamame aukštyje, o viršutinė jos briauna – 850 mm aukščiau karvių stovėjimo paviršiaus. Kad būtų išlaistyta mažiau vandens, jo lygis turėtų būti 50–100 mm žemiau už viršutinę girdyklos briauną.

Vanduo būna švaresnis, kai jo daug išgeriama. Geriausia įrengti daugiau mažesnių girdyklų negu mažiau didesnių. Didesnėse girdyklose vanduo užsistovi ir jo kokybė prastėja. Kad vanduo būtų švaresnis, rekomenduojama naudoti 50–75 mm diametro vamzdžius.

Palaido laikymo tvarte girdyklas geriausiai įrengti praėjimuose tarp boksų ar jų eilių galuose. Praėjimai turi būti ne siauresni kaip 4 m pločio. Tokiu atveju pakanka vietos 0,61 m pločio girdyklai įrengti, prie kurios karvės galės laisvai prieiti ir gerti stovėdamos. Taip pat užteks vietos pro geriančią praeiti kitoms karvėms. Reikėtų užtvara atskirti girdyklą nuo artimiausio bokso. Karvės prie jos praleidžia apie pusę valandos.

Daugiausia vandens karvės išgeria po melžimo, todėl būtina pasirūpinti, kad šiuo laiku jo būtų pakankamai.

Parengta pagal žurnalo „Veterinary Times“ informaciją ir „Gyvulininkystės žinyną“.