Ūkininkės E. Turskienės patirtis: pievas ir ganyklas būtina atnaujinti

Jolanta Dalia Abarienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos redaktorė

2022-04-14

© LŽŪKT nuotr.
Mokymai, kuriuose teorija siejama su praktika, yra patys naudingiausi. Tuo įsitikino ūkininkai, dalyvavę Konsultavimo tarnybos organizuotuose mokymuose „Žolynų tvarkymas ir žolinių pašarų gamyba prekiniame pieno ūkyje“ ir atvykę į Erlendos Turskienės pienininkystės ūkį Surviliškyje, Kėdainių rajone. Nauda dviguba – ūkininkės patirtis ir racionalūs Konsultavimo tarnybos Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų kompetencijų centro vyresniojo gyvulininkystės specialisto Vido Tolevičiaus patarimai. Kas akcentuota?

Dėl šalto pavasario žolių vegetacija ganyklose dar tik prasideda, o vertinti žolyną reikia tada, kai ji atsinaujinusi. Dabar dar ne visos žolės sužaliavusios. Nežiūrint į tai, dalintis patirtimi ir planuoti darbus – pats metas.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Seną, užtrūkusioms karvėms skirtą ganyklą, V. Tolevičius pataria pravažiuoti akėčiomis: prašukavus, pradės greičiau želti, o joje dominuojanti varpinė žolė užtrukusioms karvėms labai tinka. Kad nuakėta žolė gauna oro ir trąšos įkris, kur reikia, – pritaria ir E. Turskienė, pripažindama, kad tas žolynas yra nuostolingas, laiko jį tik todėl, kad reikia užtrūkusioms karvėms.

Pasak Vido, visada naudinga ištirti, koks yra žolyno dirvožemis. Kartais apie jį galima spręsti iš augančių žolių. Pavyzdžiui, jei auga varnalėša, ir be tyrimo aišku, kad žemė nėra rūgšti. Pasirodžiusios samanos – ženklas, kad žemė jau nualinta ir suslėgta. Tada nepadeda ir trąšos. Tokią ganyklą nuaeravus, samanas reikia sudeginti, nes jos nesuyra. Tada užvežti mėšlo, jį aparti ir ruošti įsėti pasirinktą mišinį.

Erlenda sako pastebėjusi, kad ne visi ūkininkai atnaujina ar atsėja žolynus, o tai daryti būtina. „Važiuoji į pajūrį ir matai – didžiausi plotai, o tik 3 rulonai susukti. Ir jie laiko tokias pievas. Gal už žemę nieko nemoka? Nu kaip gali būt – 3 hektarai, o 10 rulonų guli. Arba susukti rulonai palikti, atolas jau atžėlęs. Mes susukam ir tą pačią dieną vežam prie fermos, nes gandrai prakapoja“, – įžvalgomis dalinasi ūkininkė.

Vidas pripažįsta, nors vis mažiau, bet yra tokių ūkininkų, kurie pusantro rulono suka iš hektaro sakydami –„kaip man išgyventi“ – ir primena, kad rulonus iš laukų prie tvartų reikėtų suvežti per 2 dienas.

Iš 2 ha atnaujinto žolyno – 86 rulonai puikaus pašaro

Ir ūkininkė, ir gyvulininkystės specialistas tvirtina, kad pievos gyvulininkystės ūkiuose – pirmas dalykas, be jų šio verslo gali iš viso nepradėti. „Pirma pasisėk pievą, paskui nusipirk gyvulius, o vėliau, kai gausi pinigų, pastatus renovuosi. Jei pradėsi nuo pastatų, bus blogai“, – pataria Erlenda. Pasak jos, reikia užsėti žolių mišinį ir būtinai prieš tai patręšti mėšlu.

Vidas pradžioje pataria atsinaujinti nors 2 ha, o žolių rūšis mišiniui reikia pasirinkti pagal savo žemę, o Erlenda pasakoja, kad pernai per sezoną iš 2 ha atnaujinto mišinio ūkyje pavyko susukti 86 rulonus. Šio žolyno pagrindinės žolės – liucernos. Jos per sezoną pjaunamos 3–4 kartus. „Jei tik žemė leidžia, geresnės žolės už liucerną nėra – 5 metams garantija. Tik svarbu žinoti, kad rūgščioje žemėje liucernos neaugs. Jos mėgsta šarminę, apie 6–7 pH. Jei tame molyje sudygsta, tai jau garantuotai augs, o ilgos šaknys iš apačios pakels visas maisto medžiagas“, – sako ūkininkė.

Pasak Erlendos, žalių liucernų gyvuliai nenori ėsti, o susmulkinus į silosą – puikus baltymingas pašaras. Pirmą kartą šis žolynas pjaunamas gegužės pabaigoje, antrą – birželio pabaigoje. „Pirmoji žolė būna vešliausia, birželį ją pjaunam antrą kartą. Nors antros žolės būna mažiau, ji pakankamai baltyminga. Iš jos darom silosą veislinėms telyčioms. Antro pjovimo liucernai duodam sužydėt. Jai kartą per sezoną reikia leisti sužydėt, kad ilgiau laikytųsi“,– patirtimi dalijasi ūkininkė.

Hektarui reikia 25 kg mišinių. Jie ūkyje sėjami su ta pačia sėjamąja, kaip ir grūdai, nusistačius mažesnes normas. „Reguliuokite sėjamąją ant 23 kg hektarui, tada išsės 25, nes nustačius ant 25, pritruks sėklos. Aš atsivežu elektronines svarstykles ir sveriu“, – pataria Erlenda.

Patirtis atėjo klausant patarimų

Kol kas karvės tvarte laikomos saitiniu būdu

Šiuo metu ūkyje iš viso dirbama 280 ha žemės, banda su užtrūkusiomis – 150 karvių. Kol kas melžiamos karvės laikomos saitiniu būdu, o priešaky tvarto rekonstrukcija. „Tvartą rekonstruosime. Darysime 118 palaido laikymo vietų ir statysime 2 melžimo robotus“, – apie planus kalba Erlenda.

E. Turskienė pripažįsta, kad daug aktualių gyvulininkystės ūkio klausimų išsprendė bendradarbiaudama su V. Tolevičiumi

„Mes su Vidu jau labai seniai bendradarbiaujam. Jei kas turėsit norų pajudėt gera linkme gyvulininkystėje, tai 100 procentų rekomenduoju. Mus pastatė į doros kelią, pastatys ir visus kitus. Priskaičiavo racionus, galvojau, kad į bankrotą mus suvarys su jais. Sakau, susiskaičiuojam, koks dabar primilžis, koeficientas, kiek ko duodam ir pabandom mėnesį su tuo racionu. Tada vėl susiskaičiuosim. Pasidariau ūkiškus skaičiavimus. Nu ir patikėkit, pasirodo viskas atsiperka“, – gerų žodžių gyvulininkystės specialistui negaili ūkininkė.

„Atvykęs į ūkius mobilia gyvulininkystės laboratorija, pagal kraujo, šlapimo tyrimus nustatau gyvulių sveikatingumą. Praėjus 28 d. po apsėklinimo, nustatau, ar karvės ir telyčios veršingos, ar nėra reprodukcijos organų pakitimų, lemiančių neveršingumą. Nustatęs pašarų maistinę ir energinę vertę, pagal tyrimų rezultatus sudarau racioną skirtingoms gyvulių grupėms, padedu parinkti pašarų priedus“,– apie paslaugas kalba V. Tolevičius, į ūkį atvykusius ūkininkus kviesdamas rinktis šiuo metu reikalingiausias paslaugas ir dar kartą akcentuoja, kad pirmiausia reikia sužiūrėti pievas ir ganyklas.

Agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

Žolynų įrengimas: kaip pasirinkti tinkamą veislę

Karvė – ne bebras, medžių negraužia. Žolynų įvertinimas