Ūkininkauju ekologiškai: koks įvairių veiksnių poveikis karvių produktyvumui ir jų sveikatingumui

LŽŪKT informacija

2023-01-05

^©Egidijaus Vilkevičiaus nuotr., Agroakademija.lt

Ekologiškas ūkininkavimas – tai tausojančiosios ūkininkavimo sistemos dalis ir gyvybinga alternatyva tradiciniam ūkininkavimui. Trumpai aptarsime, kokie veiksniai svarbūs karvių produktyvumui ir jų sveikatingumui ekologiniuose gamybos ūkiuose.

Ekologinis žemės ūkis skiriasi nuo kitų ūkininkavimo būdų tuo, kad ekologinės gamybos ūkiai privalo laikytis griežtų žemės ūkio taisyklių, o šių ūkių produkcijai taikoma kilmės sertifikacija. Kad ūkį galėtume vadinti subalansuotu, jis turi gaminti aukštos kokybės maisto produktus, išsaugoti savus išteklius, nekenkti supančiai aplinkai.

Patalpų mikroklimatas

Ekologiškai ūkininkaujant vienas pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos gyvulių sveikatingumui, yra tvartas ir jo aplinka. Patalpų mikroklimatui reikšmės turi klimatinės sąlygos, tvartų konstrukcijos ir statybai panaudotos medžiagos, oro apykaita tvarte, gyvulių skaičius, mėšlo ir srutų tvarkymas, drėgmė, įvairios dujos.

Gyvuliai ekologinės gamybos ūkyje turi augti sveiki ir duoti kokybišką produkciją. Tai pasiekiama pasirenkant tinkamas veisles ir auginimo metodus. Gyvulių laikymas turi atitikti tai rūšiai keliamus reikalavimus.

Projektuojant ir statant pastatus gyvuliams, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas jų laikymo aplinkai. Visi gyvuliai turi turėti galimybę būti atvirame ore arba (ir) ganytis, atsižvelgiant į jų tipą, amžių, būklę ir sezoną.

Karvėms ištisus metus turi būti sudarytos sąlygos mocionui. Ekologiniame ūkyje žiemojimo metu pririštiems gyvuliams mocionas taikomas ne mažiau kaip 2 kartus per savaitę. Vėdinimo sistemos turi užtikrinti, kad būtų palaikoma tokia oro cirkuliacija, dulkių lygis, temperatūra, santykinis drėgnis ir dujų koncentracija, kurie nebūtų kenksmingi gyvuliams. Į pastatą turi patekti pakankamai šviežio oro ir šviesos iš lauko. Karvių laikymo patalpos, įrenginiai ir indai turi būti valomi ir dezinfekuojami laikantis veterinarinių sanitarinių reikalavimų.

Pašarai

Pagrindinę ūkyje naudojamų pašarų dalį turi sudaryti ekologinės gamybos ūkiuose išauginti pašarai. Gyvulių sveikatingumas priklauso ne tik nuo laikymo ir priežiūros sąlygų, bet ir subalansuotų ir geros kokybės pašarų. Gyvuliui susirgus, pirmenybė turi būti teikiama alternatyviems gydymo metodams. Chemoterapija galima tik išimtiniais atvejais.

Gyvūnų laikymo vietoje taip pat turi būti taikomos sanitarinės priemonės, tinkamai tvarkomi pašarai, pakratai, darbo įrankiai, registruojamas žmonių, transporto, gyvūninių produktų, pašarų, pakratų, mėšlo, gyvūnų gaišenų ir kitų priemonių ir medžiagų judėjimas.

Biosauga ir zoohigieniniai reikalavimai

Taip pat būtina laikytis ir biosaugos reikalavimų, nes žmonės ir gyvūnai gyvena vieni šalia kitų ir jų tarpusavio kontaktai yra neišvengiami. Tai ypač aktualu su veterinarine medicina susijusiose švietimo, mokslo ar veterinarinių paslaugų įstaigose. Tačiau tarpusavio kontaktai gali būti rizikos šaltiniu, nes gyvūnai gali būti užsikrėtę infekcinių ligų sukėlėjais, kurie pavojingi ir žmonėms.

Ūkyje reikėtų riboti pašalinių asmenų patekimą į teritoriją bei gyvulių laikymo patalpas. Periodiškai atlikti patalpų valymo darbus, dezinfekuoti patalpas (ypač aktualu veršeliams) bei turėti tinkamą veiksmų planą.

Ekologiniuose, kaip ir įprastinės gamybos ūkiuose, gyvulių laikymas drėgnose, ankštose, kenksmingomis dujomis užterštose patalpose arba taikant nepilnavertį, netinkamą šėrimą, sutrikdo gyvulių organizme medžiagų ir šilumos apykaitą, susilpnina organizmo atsparumą ligoms, mažina produktyvumą bei turi įtakos, jog gyvuliai dažniau sirgs.

Didelis gyvulių sergamumas tenka neužkrečiamoms ligoms dėl laikymo ir šėrimo klaidų ir nesilaikymo. Ypač zoohigieninių normų pažeidimams gyvuliai jautrūs yra žiemojimo laikotarpiu. Laikant karves patalpose, kuriose temperatūra žemiau 0 °C, dėl intensyvaus tešmens vėsinimo gali sumažėti pieno produkcijos. Vyrauja nuomonė, kad šaltas karvių laikymo būdas gali būti taikomas tik produktyviems gyvuliams, kadangi jie dėl intensyvios medžiagų apykaitos pasigamina žymiai daugiau šilumos, todėl šiltame tvarte labai produktyvios karvės gali perkaisti. Šaltas oras turi poveikį melžiamų karvių pieno gamybai. Didelis drėgnumas su šalčiu ir kondensacija patalpose gyvulio produktyvumui gali pridaryti žalos. Kai oras šaltas, susitraukia kraujagyslės, sumažėja kraujo tekėjimas per tešmenį, o tuo pačiu sumažėja ir pieno sintezė. Norint išvengti šio neigiamo poveikio, karvėms reikia užtikrinti sausą ir šiltą guolį: laikyti ant gilaus kraiko ir gausiai kreikti šiaudais arba boksuose su šilta guoliaviete.

Didelis patalpų drėgnis mažina gyvulių produktyvumą, atsparumą ligoms. Per didelis santykinis drėgnis neigiamai veikia pašarų įsisavinimą, mažina azoto atsidėjimą audiniuose. Vidaus sekrecijos liaukų vystymasis, hormonų sintezė reguliuojasi šviesos rėžimu. Dujų apykaita gyvulių organizme keičiasi priklausomai nuo šviesos intensyvumo ir apšvietimo trukmės.

Karvių produktyvumas tiek ekologiniuose, tiek įprastinės gamybos ūkiuose priklauso nuo terminės tvarto aplinkos, kenksmingų dujų kiekių patalpų ore, biologinių aplinkos veiksnių (dulkių ir mikroorganizmų kiekio), cheminių aplinkos veiksnių, šviesos ir triukšmo poveikio bei šilumos balanso ir ventiliacijos sistemos efektyvumo.

Per mažai dėmesio galvijų gerovei

Ekologiškų ūkių savininkai kartais per mažai dėmesio skiria ir galvijų gerovei. Kai kuriuose tvartuose ne visuomet gerai veikia ventiliacijos sistemos. Todėl daugėja kenksmingų dujų, blogėja sanitariniai oro rodikliai. Pastebimas ir nepakankamas karvidžių apšvietimo lygis. Todėl reikia nepamiršti, kad gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios jiems nekenkia ir užtikrina jų gerovę ir produktyvumą.

Pagal lietuvių mokslininkų straipsnius parengė LŽŪKT vyresnioji gyvulininkystės specialistė Laura Jodokienė