Tvartinis periodas ne už kalnų

Rita Samalionienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Radviliškio r. biuro gyvulininkystės konsultantė

2017-09-25

Kiek laiko dar ganysime gyvulius, priklausys nuo gamtinių sąlygų. Nors šiltėjantis klimatas jau keletą metų iš eilės prailgino įprastinį ganiavos laikotarpį savaite kita, tačiau vis vien jau reikia pradėti ruoštis tvartiniam laikotarpiui, kuris truks apie 5–6 mėnesius. Efektyvių biosaugos, tinkamo šėrimo ir atsakingo ūkininkavimo priemonių visuma leidžia užtikrinti tvartuose laikomų gyvulių sveikatą ir gerovę, tuo pačiu ir aukštą jų produktyvumą. Vertėtų prisiminti darbus, kuriuos reikėtų atlikti prieš galvijams sugrįžtant iš ganyklų į tvartus.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Tvartinio laikotarpio racionas

Visų pirma reikia pagalvoti apie tai, kaip organizuoti galvijų šėrimą pereinamuoju laikotarpiu, kad pašarai nebūtų staigiai pakeičiami, nes taip galima sutrikdyti prieskrandžių veiklą ir pakenkti gyvulių sveikatingumui bei produkcijai. Šis laikotarpis mažiau sudėtingas, nei pavasarį, kai išgename gyvulius ganytis ir, staigiai sukilus žolynams, nebenorime „gaišti laiko žaidimams“ bei paliekame karves ganytis tikėdamiesi melžti pieno daug ir greitai, taip kartais rimtai sutrikdydami gyvulių sveikatą.

Rudenį natūraliai mažėja žolės derlingumas, be abejo, jos jau ir mažiau, todėl karvėms tenka duoti kitų žaliųjų pašarų. Karvėms šerti rudenį tinka visi žalieji pašarai (įvairių daugiamečių žolių ar pievų atolas, kukurūzai, pašariniai kopūstai, turnepsas ir kt.). Rudenį žalieji pašarai būna sultingesni, todėl reikia pridėti sauso pašaro – šieno arba šiaudų. Tad daugelyje ūkių palaipsniui į gyvulių racioną įvedami tvartinio laikotarpio pašarai – šienas, šienainis ar silosas.

Nuo spalio pradžios karvėms dažnai jau skiriamas visas tvartinio laikotarpio racionas, nors dieną jos dar ir paganomos. Į ganyklą karvės išgenamos tik tada, kai ant žolės nebebūna šalnos pėdsakų. Vėstant orams ir rudeniui įsibėgėjant, naktimis pradeda šalnoti. Per šalnas lauke laikomos karvės gali susirgti, todėl bus patiriama nuostolių: po stiprių šalnų ganomos karvės gali susirgti didžiojo prieskrandžio išputimu (ypač ankštiniuose žolynuose), be to, stipriai apšalusi žolė sukelia viduriavimą, karvės suserga mastitais, pasitaiko netgi abortų atvejų. Ganiavai vėlyvą rudenį reikėtų pasilikti arčiau tvartų esančius ganyklų plotus, kad nakčiai gyvulius patogu būtų parginti į tvartą, kuriame jie gautų papildomo pašaro ir gerai pailsėtų.

Balinkime kalkėmis – ir pigu, ir efektyvu

Prieš prasidedant tvartiniam periodui, kiekviename ūkyje reikėtų dar kartą atsakingo šeimininko akimis apžiūrėti, ar tvartai yra tinkamai paruošti gyvuliams laikyti per žiemą. Prieš pargenant gyvulius iš ganyklų, reikia patikrinti gyvulių stovėjimo vietas, girdyklas, jų sandarumą, mėšlo šalinimo įrangą, kad tvarte netrūktų šviesos – nuvalyti langus, patikrinti elektros instaliaciją. Būtina nepamiršti ir reikalavimo periodiškai ištirti vandenį, kurį naudosime tiek gyvuliams girdyti, tiek pieno gamybos procese, siekiant užtikrinti jo kokybę.

Jei išginus gyvulius į ganyklą pavasarinių darbų įkarštyje nebuvo laiko sutvarkyti tvartų, šiuos darbus būtina neatidėliojant atlikti dabar. Prieš pargenant gyvulius į tvartus būtinai reikėtų atlikti tvartų mechaninę ir cheminę dezinfekciją. Negalima į tai numoti ranka, nes prastos zoohigieninės sąlygos gali tapti kai kurių galvijų ligų priežastimi. Nereikia pamiršti, kad efektyvios cheminės dezinfekcijos galima tikėtis tik kruopščiai nuvalius užterštus gyvulių stovėjimo vietų paviršius. Ypatingą dėmesį reikėtų atkreipti tiems ūkiams, kuriuose praėjusiais metais karvės dažniau sirgo mastitu, metritu, o veršeliai – virškinimo ar kvėpavimo ligomis.

Tvarte galima naudoti įvairias dezinfekcines medžiagas, tačiau balinimas kalkėmis yra viena iš dažniausiai naudojamų priemonių, kadangi tai ir pigu, ir efektyvu. Kai kuriuose pieninių galvijų ūkiuose gesintos kalkės guoliavietėms barstyti naudojamos kasdieninės gamybos procese, tačiau ir tie ūkiai, kurie įprastai kalkių nenaudoja, prieš suvarydami gyvulius į tvartus galėtų jomis pabarstyti tvartų grindis, guoliavietes, takus. Guoliaviečių dezinfekcijai galima jas kartą per savaitę barstyti vien tik gesintomis kalkėmis arba naudoti jų ir medžio pjuvenų mišinį. Norint sutaupyti laiko, didesnį to mišinio kiekį galima paberti ties priekinėmis gyvulio kojomis: kai karvė kelsis, kojomis vis pastums dalį paberto mišinio užpakalinės kūno dalies link. Tokiu būdu galima sumažinti nagų ligų pavojų, sergamumą endometritu ar mastitu bei pastarųjų ligų paplitimą bandoje.

Tinkamas apšvietimas, gyvulių sveikata ir ūkiški darbai

Kol dar gyvuliai ganyklose ir tvartai tušti, reikia apžiūrėti gyvulių stovėjimo vietas, praėjimo takus ir, jeigu reikia, atlikti smulkų remontą. Labai svarbu, kad gyvulių stovėjimo vietose, guoliuose nebūtų duobių, aštrių kampų ar kitų veiksnių, galinčių sukelti traumas.

Rudenį pastebimas ir padidėjęs graužikų aktyvumas. Suvežus pašarus į laikymo vietas, būtina pasirūpinti graužikų ir kitų kenkėjų reguliariu naikinimu. Jei graužikams naikinti naudojami nuodai, reikia padėti taip, kad prie jų neprieitų gyvuliai.

Sugrįžus į tvartus labai svarbu, kad būtų pasirūpinta tinkamu apšvietimu gyvulių laikymo ir pagalbinėse patalpose. Trumpėjant dienoms, mažėja natūralaus apšvietimo trukmė – vėliau švinta, greičiau temsta, o tinkamas apšvietimas tvarte pagerina karvių priežiūrą, užtikrina saugesnę ir malonesnę darbo aplinką. Karvės reaguoja į dienos ilgumą arba bendrą dienos šviesos valandų skaičių. Tinkamai apšvietus tvartą, galima užtikrinti teigiamą šviesos poveikį karvėms, be to, apšviestoje aplinkoje kiekvienas gyvulys jaučiasi ramesnis. Todėl rudenį ir žiemą tvartuose būtina naudoti dirbtinės šviesos šaltinius, siekiant pailginti šviesos laiką. Tvarte, kuriame laikomos melžiamos karvės, rekomenduojamas 16 val. šviesos ir apie 8 val. tamsos periodas per dieną.

Apšvietimo intensyvumas tvarte turėtų būti vidutiniškai nuo 75 iki 100 Lx. Per didelis apšvietimas yra neekonomiškas, nes tai būtų tik energijos švaistymas. Natūraliam apšvietimui tvarte pagerinti patartina periodiškai nuvalyti dulkes bei prilipusius nešvarumus nuo langų bei kitų šviesos šaltinių. Naktį karvių stovėjimo ir poilsio zonoje apšvietimas turėtų būti sumažinamas iki minimumo, paliekant keletą žibintų, kad gyvuliai orientuotųsi, kur yra girdyklos ir galėtų gerti tiek šviesiu, tiek ir tamsiu paros metu.

Į tvarto patalpų apšvietimo planą turi būti įtrauktos ir besiribojančios su karvių laikymo patalpomis tvarto sritys, pvz.: laukimo aikštelė, melžimo aikštelė, sėklinimo sekcija. Melžėjos darbo vietos apšvietimas turėtų būti 200 Lx, o visoje melžimo aikštelės patalpoje –150 Lx. Melžiant tešmens lygyje būtinas geras dienos šviesos (aukštos spalvinės temperatūros šviesos) apšvietimas, kadangi tai sudaro sąlygas prieš karvių melžimą greitai ir tiksliai įvertinti pirmųjų pieno čiurkšlių pakitimus. Gyvulių aptarnavimo patalpose (nagų tvarkymo, skirtose gyvuliams gydyti, sėklinimo) apšvietimo intensyvumas turėtų siekti apie 300 Lx. Tvartų apšvietimui naudojamos lempos pasirenkamos pagal šviesos intensyvumą, pradines ir eksploatacines išlaidas, efektyvumą, priežiūrą. Lempų montavimo aukštis ir atstumas tarp jų turi įtakos vidutiniam apšvietimui ir apšvietimo tolygumui. Apšvietimas labai mažėja, didinant atstumą nuo šviesos šaltinio. Todėl melžyklose ir saitiniuose tvartuose dienos šviesos lempas rekomenduojama montuoti žemiau konstrukcinių elementų ir kitos įrangos.

Parginus karves į tvartus, būtina profilaktiškai apžiūrėti ir, jei reikia, apdoroti karvių nagas (profilaktiškai nagas karvėms apžiūrėti rekomenduojama bent du kartus per metus – prieš ganiavą ir parginus į tvartus). Jei karvės tvarte bus laikomos palaidos, galbūt reikia jas nuraginti, jei to nebuvo padaryta anksčiau arba bandoje atsirado naujų gyvulių. Ganykloje raguotų gyvulių hierarchija jaučiama mažiau, o grįžusios į tvartą karvės greit pajaučia savo privalumą ir bandoje mosuodamos savo ginklu kovoja dėl geresnės vietos prie ėdžių. Neretai tokios kovos baigiasi kitų karvių sužalojimu.

Darbai ateinančiam sezonui

Užbaigę ganiavos sezoną jau turėtume galvoti apie kitų metų ganiavą ir tinkamai paruošti žiemojimui pievas ir ganyklas. Kad varpinės žolės ir dobilai žiemą nežūtų, jau nuo rugpjūčio vidurio azoto trąšomis reikėjo nebetręšti. Tuomet augalai visą azotą pasisavins dar iki užšalimo. Žolynai, kurie buvo naudojami ganyti, spalio mėnesio pabaigoje turi būti palikti žiemoti 5–6 centimetrų aukščio.

Rudenį reikia nuspręsti, kurie laukai ir kitais metais bus naudojami žalienoms, o kurie bus ariami. Tai reiškia, kad reikia gan kritiškai įvertinti visus žolynus, atsižvelgiant į jų piktžolėtumą, vertingų pašarinių žolių gausumą. Tie žolynai, kurie bus ariami pavasarį (žolynų nepatartina suarti rudenį, nes bus labai didelis azoto išsiplovimas), gali būti naudojami ganymui ilgiau ir esant lietingiems orams, nekreipiant dėmesio į jų išklampojimą bei jų tinkamą paruošimą žiemojimui.

Parengta pagal Lietuvoje publikuotus straipsnius