Tirtos Krajinos bičių savybės ir pritaikymo Lietuvoje galimybės

Dr. Jonas Balžekas

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas Žemdirbystės institutas Bitininkystės sektorius

2016-08-22

Tenka pripažinti, kad vietinės lietuviškos bitės, priklausiusios Europos tamsiųjų bičių porūšiui, išnyko arba susimišrino su kitomis bičių rasėmis. Taip atsitiko todėl, kad invazinių rasių bitės, pavyzdžiui, Kaukazo kalnų pilkosios, Krajinos bitės ir jų mišrūnės, o pastaraisiais metais ir Bakfasto bitės dėl ilgalaikės veislininkystės geriau prisitaikė prie pakitusių medunešio ir klimato sąlygų. Bitininkai iš jų gaudavo ir gauna daugiau medaus.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Vietinės lietuviškos – miškų bitės buvo paliktos likimo valiai, nevykdyta jų veislininkystė, jos kryžminosi su įvežtinėmis, kol galų gale jų neliko grynų. Tai skaudus praradimas, su jų išnykimu prarasti ir vertingi šių bičių genai.

Ir anksčiau, ir dabar nėra vienos nuomonės, kokias bites norima ir turima veisti. Vėl viskas vyksta chaotiškai. Atsidarius sienoms su Europa, atsivėrė galimybė nekontroliuojamai įsivežti neaklimatizuotų įvairių rasių bičių motinų ir kartu naujų egzotiškų ligų (įvairių rūšių virusai, nozema ceranae ir kt.). Kai kurios jau yra nustatytos ir Lietuvoje. Kita blogybė, kad šios įvežtos rasės kryžminasi tarpusavyje, gaunamos neaiškios kilmės mišrūnės, kurios dažnai yra daug agresyvesnės, jautresnės ligoms, mažesnio produktyvumo.

Bitininkų bendruomenei vertėtų pagalvoti ir nuspręsti, kokiu keliu eiti: ar taikyti grynaveislį Krajinos bičių veisimą ir per ilgą laiką aklimatizuoti šias bites Lietuvos sąlygomis visoje teritorijoje, ar palikti savieigai – tolesniam mišrinimuisi.

Kodėl pasirinktos Krajinos bitės

Gali kilti klausimas, kodėl Krajinos, o ne kitos rasės, pavyzdžiui, Kaukazo ar Bakfasto? Tarybiniais metais Kaukazo bitės dėl ilgesnio straublelio ir surenkamo medaus kiekio labiausiai tiko sėkliniams raudoniesiems dobilams apdulkinti. Dabartinėmis medunešio sąlygomis, ypač gausaus rapsų, grikių, lipčiaus medunešiais, jos nepasiteisina, užaugina mažesnes šeimas, taip pat prasčiau žiemoja.

Lietuvoje veisti vien tik Bakfasto bites rizikinga, nes tai žmogaus iš 4–5 skirtingų rasių sukurta bičių hibridinė veislė, todėl nepakeitus jų motinų antroje ir kitose kartose šios bitės tampa neprognozuojamos, su pasireiškiančiais neigiamais požymiais, pavyzdžiui, stipria agresija, vagiliavimu, ligomis.

Krajinos bitės labiausiai tinka dar ir dėl to, kad jos veisiamos jau nuo praėjusio amžiaus vidurio ir šiuo metu šalyje yra labiausiai paplitusios.

LAMMC Žemdirbystės instituto bitininkystės sektoriui priklausiančiame 120 bičių šeimų bityne nuo 2009 m. išlaikomos ir taikant individualią atranką veisiamos 4 skirtingos Krajinos bičių linijos: 1 – Cvig, 2 – Cct19, 3 – Cslov ir 4 – CNorv. Šios linijos sudaro naujai kuriamą Krajinos bičių, kurios aklimatizuojamos Lietuvos medunešio ir klimato sąlygomis, ekotipo pagrindą.

2009 m. pradėjus šių linijų selekciją ir jas įvertinus, buvo nustatytas giminiškų individų poravimasis. Bičių šeimos buvo silpnos, perai išretėję, todėl siekiant išvengti giminingo kryžminimosi pritaikytas šių linijų motinų kryžminimas su parinktomis tėvinėmis linijomis iš Jono Balžeko Krajinos bičių veislinio bityno. Pakeitus bičių motinas, šeimos tapo stipresnės ir gyvybingesnės. Iki šiol taikoma tarplinijinė su individualiu porų parinkimu selekcija. Pagal rasinį bičių grynumą Krajinos bitės visiškai atitinka standartą ir tai rodo, kad Pervalkos izoliacinis motinų poravimosi punktas ir dirbtinis bičių motinų apsėklinimas per 4 m. užtikrino tinkamą izoliaciją nuo nepageidautinų bičių poveikio.

Vidutinis bičių šeimų žuvimas 4 m. laikotarpiu yra 10,9 procento. Pagrindinės priežastys buvo maisto trūkumas žiemos metu, bičių motinų žūtis, varozė ir kt. Dažnai tai yra bitininkų prastos bičių šeimų priežiūros rezultatai. Skirtingos bičių linijų bitės suvartojo vidutiniškai 1,69 (1,64–1,76) kg maisto vienam bičių tarprėmiui, arba 12,0 kg maisto vienai šeimai.

Tokie žiemojimo rodikliai kaip viduriavimas, lizdo švarumas, vidutinis žiemojimo balas rodo gerą Krajinos bičių žiemojimą ir nedidelius skirtumus tarp atskirų linijų. Taip pat reikėtų pažymėti ir tai, kad Krajinos bitės rudenį būna aptūpusios 5–7 rėmus, todėl ir jų maisto sunaudojimas nėra didelis, o pavasario sulaukusios su nors ir nedideliu kiekiu šeimos bičių, jos vystosi labai sparčiai ir gerai išnaudoja pavasarinį medunešį.

Krajinos bitės labai retai viduriuoja, ir tai dažniausiai dėl pasilikusio žiemos koriuose rapsų arba lipčiaus medaus, o ne nuo nozematozės. Per 4 m. nebuvo nustatyta kokia nors invazinė bičių liga, išskyrus varozę.

Aukštas lizdo švarumo balas rodo bičių higieninės elgsenos bruožo pasireiškimą, o tai svarbu šeimos sveikatingumui ir ligų prevencijai.

Agresyvumo balas – 4,8. Tai rodo, kad bitės labai taikios ir ramios.

Bičių šeimų produktyvumas iš dalies lemia tinkamą augalų apdulkinimą ir kartu bičių nešamą naudą. Standartiniuose Dadano tipo aviliuose laikomos Krajinos bičių šeimos prieš medunešį lizduose turėjo vidutiniškai 8,3 korius su perais ir po medunešio vidutiniškai 15,6 tarprėmius su bitėmis. Tai stiprių šeimų požymis.

Pavasarinio medaus visos 4 bičių linijos surinko vidutiniškai 25,4 kg/bičių šeimos, daugiausia linijos L1-Cvig bitės – 29,9 kg/bičių šeimos. Vidutinė medaus produkcija 92,1 ± 8,6 kg/bičių šeimos rodo didelį visų Krajinos bičių linijų produktyvumą.

Spietlumas nedidelis, per 4 m. išspietė vidutiniškai tik 7,2 proc. bičių šeimų. Viena svarbesnių spietimo priežasčių – Krajinos bitėms standartiniai tradiciniai 16 rėmų aviliai su 2 meduvėmis yra per maži, reikėtų bent 3–4 meduvių.

Vykdoma kryptinga bičių selekcija leidžia turėti pageidaujamų savybių bites, pritaikytas konkrečiai vietovei, klimatui, augalams, aviliams, atsparias ligoms. Tad bitininkams ir ypač bičių motinų augintojams rekomenduojame Krajinos bičių motinų įsigyti iš veislinių bitynų, taip didinant šių bičių genofondą ir platinant jas šalyje.

Konsultuoja LAMMC Žemdirbystės instituto Bitininkystės sektorius