Svarbu sutvarkyti galvijų nagas

LŽŪKT informacija

2015-09-15

Pargynus karves į tvartus, kiekvienas ūkininkas turėtų apžiūrėti galvijų nagas ir nustatyti, ar jos nėra deformuotos, pažeistos, ar karvės nešlubuoja. Dažniausiai galvijai šlubuoja dėl pėdų problemų. Nagos gali būti netaisyklingai nuaugę. Taip pat gali susidaryti dvigubas padas. Taigi galvijų nagos turi būti prižiūrimos ir reguliariai tvarkomos.

Optimalus nagos kampas su grindimis yra apie 45 laipsniai. Jei jis didesnis, užauga per didelis užpenčių rago sluoksnis, jei mažesnis, – nagos būna per ilgos. Jos turi būti 7,5 cm ilgio. Ganykloje gyvuliams daug judant, gali atsirasti nagų rago įtrūkimų, žaizdų. Problemas reikia kuo greičiau pastebėti ir imtis tinkamų profilaktikos priemonių. Jų naudojimas yra neatsiejama gero pieno ūkio tvarkymo dalis.

Dėl nagų ligų patiriami ekonominiai nuostoliai dažnai nepakankamai įvertinami, nors jie gali siekti iki 300 eurų vienai melžiamai karvei per metus. Nagų ligos pagal gydymo brangumą yra antroje vietoje po mastitų. Nustatyta, kad karvių nagų susirgimai sudaro net 42 proc. susirgimų atvejų per metus.

Melžiamos karvės, turinčios nagų problemų, duoda daug mažiau pieno, prastėja vaisingumo rodikliai (ilgėja periodai tarp veršiavimosi), didėja mastitų rizika.

Darbuotojai praleidžia daug daugiau laiko prižiūrėdami ir gydydami tokias karves, padidėja gydymo išlaidos, dažnai apšlubusias karves tenka brokuoti.

Nagų problemų priežastys

Galvijų nagų problemų priežastys yra labai įvairios. Jos atsiranda, kai netinkama selekcija, dėl karvių galūnių formos, aplinkos poveikio (grindų būklės, vaikščiojimo atstumų, šilumos streso, higienos nesilaikymo), netinkamo šėrimo. Taip pat nagų ligos gali atsirasti dėl laiku neatliktos ar neteisingos galvijų nagų profilaktikos. Nagų ligoms įtakos turi karvės veršingumo ir laktacijos tarpsnis, pieno kiekis. Ūkininkai gali išvengti karvių nagų ligų, jei iš anksto imsis šalinti jų atsiradimo priežastis.

Jei karvė serga nagų liga, didesnė jos svorio dalis tenka vienai nagai. Jei pažeista užpakalinė koja, nenormaliai formuojasi išorinės nagos ragas, jei priekinė – didesnė apkrova tenka vidinei nagai. Karvėms sergant užpakalinių galūnių ligomis, dažniausiai išorinė naga būna aukštesnė už vidinę, dėl to jai tenka didesnis krūvis, ant pado atsiveria žaizdos (opos) ir karvė pradeda šlubuoti.

Nagų ligos

Pagrindinės galvijų nagų ligos yra tarpunagės dermatitas, tarpunagės flegmona (pūlinys), laminitas, (pirštų) nagų dermatitas arba Mortellaro liga, nagų rago įtrūkimai.

Tarpunagės dermatitas. Ligos atvejų pasitaiko beveik visose intensyviose pieno fermose. Ją sukelia bakterijos. Tai yra viena iš pagrindinių galvijų šlubavimo priežasčių. Liga prasideda šlapiu lėtiniu dvokiančiu tarpunagės odos uždegimu (ypatingai – užpenčių srityje). Ji pažeidžia nagos pado ir sienelės raginį sluoksnį, ypač užpakalinių kojų išorines nagas. Dažnai laiku nesuteikus pagalbos padas išopėja. Dėl tarpunagės dermatito nagos deformuojasi ir karvės nenormaliai stato kojas. Liga pasireiškia, kai karvės laikomos drėgnuose patalpose, esant daug srutų.

Tarpunagės flegmona. Liga (pūlinys nagos viduje) atsiranda, kai karvės ilgai vaikšto po mėšlą, purvą, vandenį. Per pažeistą odą patekus bakterijoms, dažnai pažeidžiamos abi nagos. Susirgę tarpunagės flegmona, gyvuliai pradeda labai šlubuoti, praranda apetitą, krinta svoris, sumažėja pieno gamyba, gyvuliai karščiuoja, nenori priminti sergančios kojos. Jei gydoma laiku, uždegimas paprastai praeina be didesnių komplikacijų.

Laminitas. Tai gyvuonies maisto medžiagų apykaitos sutrikimas. Jis vystosi dėl per didelio koncentratų kiekio racione, šeriant supelijusiais pašarais, kai nepakanka stovėjimo vietos, drėgnos ir kietos grindų dangos, dėl higienos stokos stovėjimo vietose, guoliavietėse, jei nereguliariai šalinamas mėšlas. Šia liga karvės taip pat suserga, kai ilgai tęsiasi perkrovos.

Laminito atsiradimo priežastys gali būti genetinės, priklauso nuo nagos dydžio, gyvulio kūno masės, nagos raginio sluoksnio kietumo.

Ligą sukelia bakterijų toksinai, kurie išsiskiria dėl šėrimo klaidų arba ligų: bakterinio balanso sutrikimo didžiajame prieskrandyje, užsitęsusios pogimdyvinės parezės, mastitų ar metritų. Laminitas sukelia labai ryškius pakitimus. Išlinksta naga, nenormaliai išryškėja augimo žiedai, apatiniame raginiame sluoksnyje atsiranda geltonų ar raudonų dėmių, baltosios linijos pažeidimų. Šios ligos komplikacija – atsiveriančios pado opos dažniausiai išorinės užpakalinės galūnės nago dalyje. Tai difuzinis aseptinis nagos sienelės gyvuonies uždegimas. Dažniausiai juo suserga jaunos produktyvios karvės prieš apsiveršiavimą arba per mėnesį po jo.

Nagų dermatitas. Nagų dermatitas (Mortellaro liga) – ūmus, aštrus, ypatingai skausmingas ir užkrečiamas šlubavimas. Liga pasireiškia braškės formos pažeidimais pado srityje tarp raginio sluoksnio ir odelės, tačiau pasitaiko ir šoninėje arba priekinėje tarpunagių nesuaugimo dalyje.

Tipiniai šios ligos požymiai – aplink pažeistas nagas augantys ilgi, pasišiaušę plaukai. Uždegimas yra bakterinės kilmės. Dažniausiai susirgimas diagnozuojamas gyvuliams, kurie pirkti iš kitų ūkių.

Nagų rago įtrūkimų dažniausiai atsiranda priekinėse nagose. Jie būna vertikalūs ir horizontalūs. Ši liga dažniausiai pasitaiko labai sausomis vasaromis ir drėgno tropikų klimato sąlygomis. Labai dažnai horizontalių nagos rago įtrūkimų atsiranda, kai keičiasi gyvulio fiziologinė būsena – tai yra 3 savaitės iki veršiavimosi ir po jo.

Kaip išvengti nagų ligų

Norint išvengti nagų ligų, reikia užtikrinti, kad gyvuliai būtų šeriami gerai subalansuotu pašaru ir vengti besaikio šėrimo koncentruotais pašarais. Labai svarbu po veršiavimosi koncentruotų pašarų kiekius racione didinti palaipsniui. Turi būti pakankamai ląstelienos, kadangi ji užtikrina normalų virškinimą, reguliuoja pašaro slinkimo greitį per virškinamąjį traktą, gromuliavimo trukmę ir didžiojo prieskrandžio turinio rūgštingumą. Optimalus pašaro gromuliavimas turi trukti nuo 8 iki 9 val. per parą, didžiojo prieskrandžio pH turėtų būti išlaikytas nuo 6,0 iki 6,2. Kad karvės geriau atrajotų nuo 15 iki 25 proc. žolinių pašarų, jie turi būti susmulkinti ne trumpesnėmis kaip 2,5 cm ilgio dalimis.

Rekomenduojama, kad karvių racionuose būtų 17 proc. žaliųjų baltymų arba 17,5 proc. baltymų, iš kurių 36 proc. būtų neskaidomi didžiajame prieskrandyje.

Pašare neturi trūkti vario, sieros, cinko, biotino ir mangano. Vario trūkumas gali turėti įtakos galvijų nagų tvirtumui. Nagos gali suskilinėti, pade atsirasti pūlinių. Siera reikalinga bakterijoms, gaminančioms aminorūgštis. Nustatyta, kad, įtraukus į racioną sieros, karvių nagos būna tvirtesnės. Rekomenduojamas sieros kiekis racione yra nuo 0,25 iki 0,28 proc. sausųjų medžiagų kiekio. Cinkas gerina nagų vientisumą, žaizdų gijimą ir keratino sintezę. Pavasarį, intensyviu žolės augimo periodu, ganykloje jo trūksta. Biotinas reikalingas keratinui gaminti ir nagų raginio audinio formavimuisi. Karvei per parą jo rekomenduojama skirti po 20 mg.

Reikia užtikrinti, kad tvarto klimatas būtų gaivus ir sausas. Tai pasiekiama rūpinantis gera tvarto higiena (dažnas mėšlo šalinimas, tinkamas kraikas, tinkama ventiliacija, dezinfekcija ir kt.). Tvartai neturi būti perpildyti. Reikia stengtis, kad bandos neužkrėstų įsigyti gyvuliai. Visa tai mažina infekcijų tikimybę. Svarbu galvijų nagų ligų profilaktikai naudoti dezinfekcines voneles.

Profilaktiškai nagas karvėms apžiūrėti reikėtų bent du kartus per metus – prieš ganiavą ir parginus į tvartus. Galvijus laikant ant minkšto grindinio, kai jie mažai juda, nagų ragas auga greičiau ir nespėja nusidėvėti, todėl juos reikia reguliariai apkarpyti. Produktyvių karvių nagas rekomenduojama tvarkyti 3–4 kartus per metus.

Galvijų nagų profilaktinį tvarkymą ir gydymą turėtų atlikti kvalifikuoti specialistai, nes tai reikalauja teorinių žinių ir praktinių įgūdžių. Dėl gyvulių nagų profilaktinio kirpimo galite kreiptis į kvalifikuotus LŽŪKT gyvulininkystės specialistus.

Tyrimais nustatyta, kad iš karvių, kurių nagos buvo gerai prižiūrimos ir reguliariai tvarkomos, per laktaciją primelžiama vidutiniškai 1500 kg pieno daugiau negu iš tų, kurių nagos neprižiūrėtos.