Balandžio 20 d., šeštadienis | 24
Svarbiausia – žolinių pašarų kokybė
Daiva Gurauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji gyvulininkystės specialistė
2020-01-14
© LŽŪKT nuotr.
Žoliniai pašarai sudaro didžiąją dalį galvijams skirtų pašarų, todėl labai svarbu jų pasigaminti kuo daugiau ir kuo geresnės kokybės. Geri žolynai užtikrina pakankamą kokybiškos žolės kiekį visą ganiavos laikotarpį, o iš kokybiškos žolės galima pagaminti vertingų konservuotų pašarų žiemos laikotarpiui.
Ilgametis žolynų produktyvumas, žolių rūšinė įvairovė ir žaliojo pašaro kokybė priklauso nuo dirvožemio genetinio tipo, meteorologinių sąlygų, tinkamo naudojimo ir nuo tręšimo. Siekdama perteikti žemdirbiams moksliniais tyrimais paremtas inovatyvias žolių ūkio tvarkymo, pašarų ruošimo, gyvulių šėrimo technologijas ir atlikti jų ekonominį vertinimą, Konsultavimo tarnyba įgyvendina projektą ,,Mitybinių faktorių įtaka melžiamų karvių produkcijos didinimui, produkcijos kokybės gerinimui ir savikainos pokyčiui“.
Atlikta 10 bandymų
Žolynų tręšimo mineralinėmis trąšomis ir pašarų gamybos bandymai buvo atlikti 10-yje ūkių, esančių skirtinguose Lietuvos rajonuose (Kėdainių, Radviliškio, Šilutės, Šilalės, Skuodo, Plungės, Akmenės, Kelmės, Rokiškio, Utenos). Parodomųjų bandymų metu nustatytas ir įvertintas žolyno produktyvumas ir pašarinė vertė, vegetacijos atsinaujinimas ir botaninė sudėtis žolyno augimo metais. Taip pat tirti konservuoto pašaro (šienainio) kokybiniai rodikliai.
2018 m. meteorologinės sąlygos žemdirbių nelepino. Ilgai į Lietuvą keliavusį pavasarį kompensavo neįprastai anksti prasidėjusi vasara. Gegužės mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 15,1–17,5oC. Anot Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, tai karščiausia gegužė nuo 1961 m., be to, kritulių iškrito mažiau nei įprasta: nuo 7 iki 25 mm. Tai turėjo įtakos ir žolynų produktyvumui bei kokybei.
Bandymuose dalyvaujančiuose ūkiuose balandžio mėnesį, t. y. prasidėjus žolynų vegetacijai, žolynai buvo patręšti NPK trąšomis. Priklausomai nuo dirvožemio turtingumo ir tręšimo mėšlu, NPK trąšų kiekis buvo skirtingas (nuo 200 iki 300 kg/ha). Pirmą žolę pjauti ir iš jos gaminti pašarą ūkininkai pradėjo jau gegužės 15 d., o baigė gegužės pabaigoje.
Kokia buvo pirma žolė?
Atlikus tyrimus, bendras pirmos žolės žaliosios masės baltymingumas buvo nuo 15 iki 20,7 procentų. Daugiausia baltymų buvo pupinių-miglinių žolių žolyne, kur pupinės sudarė 40 proc., o miglinės – 60 proc. Pirmoji žolė buvo pati maistingiausia, atolų žolynų pašarinė vertė jau neprilygo pavasarinės žolės maistingumui (baltymingumas –12,4–17,3 proc.).
Nustatant žolyno produktyvumą, žolė buvo pjauta paliekant apie 5 cm aukščio ražieną. Tipingose vietose ji išpjauta iš 1 m2 ploto (trys pakartojimai). Ėminiai buvo pasverti ir apskaičiuotas sausųjų medžiagos kiekis iš hektaro. Bandyminiuose ūkiuose sausųjų medžiagų kiekis iš pirmos žolės buvo nuo 3036 kg/ha iki 5038 kg/ha. Oro sąlygos, sausra trukdė patręšti žolynus antrą kartą. Išbėrus trąšas, ilgai nelijo, todėl žolynai pasisavino tik dalį trąšų, todėl antras derlius buvo prastesnis, t. y. nuo 1515 kg/ha iki 3528 kg/ha.
Tirtas ir šienainis
Tirta ne tik žolė, bet ir iš pirmos žolės pagamintas šienainis. Jis buvo labai skirtingos kokybės. Ištyrus parodomuosiuose ūkiuose iš pirmos žolės pagamintą šienainį, gauti rezultatai pateikti lentelėje:
2018 m. didelės įtakos žolinių pašarų kokybei turėjo klimatas: mažas kritulių kiekis, aukšta temperatūra. Lyginti 2017 ir 2018 m. derlių tiesiog netikslinga, nes 2017 m. buvo lietingi, 2018-ieji ir 2019-ieji – sausi.
Kodėl svarbi žolinio pašaro kokybė?
Kad žolinio pašaro kokybė labai svarbi, pateikiu vieną pavyzdį: 25 l pieno duodančiai karvei reikia 2,915 kg žaliųjų baltymų. Jei žolėje yra 15 proc. baltymų, iš jos gaunamas žalių baltymų kiekis apskaičiuojamas taip:150 g x15 kg SM (iš žolinio pašaro melžiama karvė turi gauti apie 15 kg SM) = 2,250 kg žaliojo baltymo. Siekiant patenkinti likusį baltymų poreikį (0,665 kg), reikia pirkti koncentratų (rapsų arba sojų), o tai brangina pieno savikainą.
Išvada: norint kuo mažiau pirkti koncentratų, reikia pasigaminti kuo daugiau kokybiškų žolinių pašarų. Būtent kokybiški savos gamybos žoliniai pašarai turi sudaryti galvijų raciono pagrindą.
Rezultatai pristatyti baigiamojoje konferencijoje
Projekto rezultatai ir veikla pristatyta sausio 15 d. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos mokymų centre „Agroakademija“ surengtoje konferencijoje, į kurią atvyko pieno ūkių savininkai bene iš visos Lietuvos, projekte dalyvavę ūkininkai, gyvulininkystės konsultantai, specialistai ir mokslininkai. Daugiau apie konferenciją skaitykite „LŽŪKT konferencijoje – apie žolinių pašarų kokybę“.
Projektas ,,Mitybinių faktorių įtaka melžiamų karvių produkcijos didinimui, produkcijos kokybės gerinimui ir savikainos pokyčiui“ įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį ,,Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.
www.agroakademija.ltrekomenduoja
Karvė – ne bebras, medžių negraužia. Žolynų įvertinimas (video)
Žolynų įrengimas ir priežiūra: kaip pasiruošti ir ką apmąstyti (video)
Ekstruduotų linų sėmenų įtaka melžiamų karvių sveikatingumui ir produktyvumui
Kad nuostolių nepatirtų pieno gamintojai, perdirbėjai ir vartotojai
Žolinių pašarų gamyba: dirbti taip, kaip vakar, nebegalima
Į pašarų gamybą būtina investuoti pirmiausia
