Spalio 10 d., ketvirtadienis | 24

Susirgusi mastitu prieš veršiavimąsi

LŽŪKT informacija
2013-06-27

Tešmens uždegimai jau senai tapo „bėda“ ne tik vyresnio amžiaus karvėms. Vis dažniau mastito sukėlėjų turi ir veršingos telyčios. Kokios veršingų telyčių susirgimų mastitais priežastys ir kaip jų išvengti?

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Mastitai padaro didelių nuostolių pieno ūkiams – Europos Sąjungos šalyse 2005 metais jie siekė daugiau kaip 1,5 milijardų eurų. Potencialių mastitų sukėlėjų randama daugiau kaip 140. Daugelis jų patenka į dar nevisiškai išsivysčiusias pieno liaukas.

Pirmieji pranešimai apie veršingų telyčių susirgimus mastitais siekia trisdešimtuosius XX amžiaus metus. Nuo 1980 metų susirgimų mastitais vis daugėja. Iki veršiavimosi beveik 75 proc. veršingų telyčių nors kartą buvo pastebėta infekcija. Po apsiveršiavimo infekcija registruojama 12–45 proc. pirmaveršių. Daugeliu atveju pirmaveršės iš karto suserga tešmens uždegimais. Tai matome 1 lentelėje.

1 lentelė.Veršingų telyčių ir pirmaveršių sergamumas subklinikiniais ir klinikiniais mastitais

Šie skaičiai rodo, kad kas trečia–ketvirta pirmaveršė pradeda laktaciją sirgdama tešmens uždegimu. Tokių pirmaveršių brokavimo rizika padidėja dešimt kartų, tad daugelis jų dėl susirgimų mastitais išbrokuojamos nesulaukusios pirmos laktacijos pabaigos.

Kaskart karvei susirgus klinikiniu mastitu, nuostoliai siekia apie 203 eurus (apie 700 Lt). Susirgus pirmaveršei, jos produktyvumas pirmos laktacijos metu sumažėja 10 procentų. Ypač produktyvumas sumažėja, kai mastitus sukelia streptokokai ar auksiniai stafilokokai.

Veršingos telyčios neturėtų turėti jokių tešmens problemų: juk jos dar nemelžiamos, ir jų pieno liauka nevisiškai išsivysčiusi. Viskas prasideda, kai dar veršeliai girdomi pienu, kuriame yra inhibitorių ar ligų sukėlėjų. Infekcija plinta, jei veršeliai ir telyčios žindo vienas kitą. Viskas baigiasi spenio sfinkterio priešlaikiniu atsidarymu paskutinėmis veršingumo savaitėmis.

Kai gyvulys sveikas, spenio kanale natūraliai susidaro keratino „kamštis“, kuris kaip biologinis barjeras saugo tešmenį nuo infekcijų. Paskutiniai Naujosios Zelandijos mokslininkų tyrimai įrodė, kad 2/3 pirmaveršių natūralus keratino kamštis iš spenio kanalo iškrenta. Vokiečių mokslininkų duomenimis, iki 80 proc. veršingų telyčių paskutinėmis veršingumo savaitėmis yra neapsaugotos, keturi penktadaliai iš jų yra infekuotos tešmens uždegimo sukėlėjais, o 30–35 proc. iš jų suserga mastitais.

Nustatyta kad 11 proc. Holšteinų fryzų veislės galvijų prieauglis turi polinkį žįsti vienas kitą, o Simentalių veislės galvijų jis dar didesnis. Siekiant to išvengti, veršeliams, girdomiems iš automatinių pieno girdyklų, rekomenduojama įrengti „tuščius spenius“, kuriuos jie galėtų žįsti iki kol jų kraujas prisisotintų gliukoze. Jei veršeliai girdomi neautomatizuotai, rekomenduojama pagirdžius pienu juos užfiksuoti apie pusvalandį, kad jie negalėtų žindytis.

Apie 33–75 proc. pirmaveršių suserga klinikiniais mastitais likus savaitei iki veršiavimosi ir per pirmąsias dvi savaites po apsiveršiavimo. Apie 60 proc. šių susirgimų prasideda iki veršiavimosi likus kelioms savaitėms. Dažniausiai telyčioms infekciją sukelia koagulazei negatyvūs stafilokokai (KNS), auksiniai stafilokokai ir streptokokai. KNS sukelia daugiausia infekcijų, tačiau jiems išplitus tešmens epitelyje, trukdoma plisti pavojingesniems – auksiniams stafilokokams ir streptokokams. KNS dažniausia sukelia subklinikinius mastitus, jie labai atsparūs vaistams, dalis jų išlieka gyvybingi tešmens epitelyje ir dauginasi toliau.

Nustatyta, kad jau pirmaisiais telyčios gyvenimo metais, dažniausiai nuo 8 mėnesio, stafilokokai ir streptokokai gali infekuoti tešmenį. Įtariama, kad infekcija patenka girdant veršelius pienu, kuriame yra inhibitorių ar ligų sukėlėjų. Taip pat nustatyta kad didelę reikšmę turi ir mastitų paveldimumas.

2 lentelė.Veršingų telyčių susirgimo mastitais rizikos faktoriai

Veršingos telyčios vis labiau suserga mastitais dar prieš apsiveršiavimą. Siekiant apsisaugoti nuo mastitų paplitimo, rekomenduojamos šios profilaktinės priemonės:

  • išskirti iš bandos gyvulius, turinčius žindimo polinkį;
  • užtikrinti tinkamas veršelių ir telyčių laikymo higienines sąlygas;
  • siekti, kad telyčios apsiveršiuotų iki 27 mėn. amžiaus;
  • kontroliuoti telyčių tešmens būklę;
  • saugoti telyčias ganyklose nuo musių, platinančių tešmens infekcijas;
  • gydyti infekuotas veršingas telyčias antibiotikais prieš apsiveršiavimą.