Stebėkite aukščiausią produktyvumo tašką

Daiva Gurauskienė

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji gyvulininkystės specialistė

2019-01-21

© LŽŪKT nuotr.

Šėrimas turi daugiausia įtakos melžiamų karvių produktyvumui, palyginti su kitais veiksniais. Karvė turi gauti reikiamą kiekį pagrindinių maisto medžiagų, subalansuotų tinkamu santykiu, atsižvelgiant į laktacijos laikotarpį. Reikia stengtis kuo ilgiau išlaikyti didesnį primilžį. Pateikiame keletą šėrimo taisyklių, kurių laikydamiesi galite pagerinti savo bandos produktyvumą.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

ÜDaugiausia pieno karvė turi duoti 6–10 savaitę po apsiveršiavimo. Pirmaveršių karvių didžiausias primilžis turi būti ne mažesnis kaip 75 proc. suaugusių karvių primilžio.

Kiekvienas papildomas litras tuo metu – tai 200–225 l pieno per visą laktaciją.
Jei neprimelžiate tiek, kiek planavote, patikrinkite, kiek racione proteinų, o jei primilžis didelis, bet nestabilus – energijos kiekį.
Pasiekusios didžiausius primilžius, pirmaveršės kasdien duoda po 0,2 proc. (per mėnesį 6 proc.), o suaugusios karvės – 0,3 proc. (per mėnesį 9 proc.) pieno mažiau. Kuo karvių genetinis potencialas didesnis, tuo vėliau jos linkusios pasiekti aukščiausią primilžio tašką, tuo metu primilžis didesnis ir ilgiau išsilaiko.
Norėdami pasitikrinti, ar šviežiapienių karvių primilžis atitinka jūsų lūkesčius, iš paskutinių trijų kontrolinių melžimų atrinkite du didžiausius primilžius. Jų vidurkis nuo visų šviežiapienių karvių, kurių laktacija trunka ne daugiau kaip 100 dienų, primilžio turi skirtis ne daugiau kaip 2,5 kg. Jei šis skirtumas yra didesnis, vadinasi, šviežiapienės karvės šeriamos netinkamai.
Baltymų ir riebalų santykis piene turi būti 0,75–0,8:1. Jei jis mažesnis, racione trūksta baltymų arba netinkamas skaidomų ir neskaidomų baltymų balansas, jei didesnis – per daug riebalų.
Norint šėrimu pakeisti pieno sudėtį, pieno riebalus padidinti lengviau, baltymai daug lėčiau didėja, o laktozė dažniausiai visai nekinta.
Norėdami padidinti riebumą, duokite kuo daugiau geros kokybės, iš neperaugusios žolės pagamintų žolinių pašarų. Taip pat subalansuokite angliavandenius pagal jų skilimo greitį, pvz.: miežiai prieskrandžiuose fermentuojami labai greitai, o kukurūzai lėtai.
Koncentruotų pašarų reikia duoti po žolinių. Taip išvengsite prieskrandžių veiklos sutrikimų dėl acidozės.
Kad esant karštam orui nesumažėtų pieno riebumas, šerkite dažniau, bet mažesnėmis porcijomis, tuomet ėdžiose visuomet bus šviežio pašaro, kurį karvės noriau ėda. Daugiau pašarų duokite vakare. Galbūt reikėtų papildomai duoti tokių priedų kaip mielės ar geriamoji soda, kurie pagerina žolinių pašarų pasisavinimą bei apsaugo nuo prieskrandžių acidozės sumažėjus žolinių pašarų ėdamumui.

Jei turite klausimų dėl galvijų šėrimo, kreipkitės į kreipkitės į gyvulininkystės specialistus, kurie padės jums siekti geriausių ūkio rezultatų.