• Temos
• Gyvulininkystė

Šienainio ruošimo technologija vyniojant į rulonus

LŽŪKT informacija

2017-05-09

Vienas iš pagrindinių darbų, auginant galvijus, – stambiųjų pašarų paruošimas kitam tvartiniam laikotarpiui. Dažnai klausiama, kas geriau: tranšėja ar rulonai? Pliusų ir minusų galime rasti pašarus ruošiant abiem būdais. Šį kartą aptarsime technologiją, šienainį vyniojant į rulonus.

Šienainis – nupjauta ir iki 70–45 proc. drėgmės pavytinta žolė. Ji turi būti pjaunama 7– 9 cm aukščiu, taip mažėja pašarų užterštumas. Žolės vegetacijos laikotarpis, kai reikia šienauti, yra vienas esminių dalykų gaminant pašarus. Čia svarbu ne kiekybė, o kokybė. Atsižvelgus į meteorologines sąlygas, geriausia pradėti pjauti, prasidedant bamblėjimo tarpsniui ir iki pat žydėjimo pradžios. Kitaip tariant, žolių bamblėjimas prasideda gegužės viduryje, o žydėti pradeda apie birželio vidurį.

Tolimesnis technologinis paruošimas – žolės surinkimas į pradalgę ir presavimas. Surinkinėjant žolę į siauresnę pradalgę, ilgiau išlaikoma drėgmė. Renkant į platesnę, galima žolę greičiau išdžiovinti, tačiau tokia pradalgė netinka kai kuriems presams.

Priklausomai nuo technikos, presai būna kombinuoti (presavimas ir vyniojimas viename) arba atskiri agregatai. Geresniam pašarų sunaudojimui ir gyvulių ėdamumui įtakos turi prese esančių peilių kiekis. Susmulkinus žolę iki 6–8cm ilgio:

• padidėja pašarų ėdamumas ir produkcija;
• rulonas geriau supresuojamas – į vieną ruloną telpa daugiau žaliosios masės;
• sutaupomos darbo sąnaudos: mažesnės plėvelės sąnaudos, mažesnis kiekis sandėliuojamų rulonų, greičiau atliekami darbai.

Kaip atrodo geras šienainis?

Ruošiamo pašaro fermentacija būna baigta per 30 dienų nuo suvyniojimo į plėvelę, kai žolė supresuojama ir išleidžiamas oras. Prapjovę ruloną, turėtume jausti malonų, kiek saldų kvapą. Liečiant turėtų jaustis drėgmė. Spalva gali būti įvairi: žalia, tamsiai žalia, šviesiai ruda. Tamsiai ruda ar pilka spalva rodo didelį pašaro užterštumą arba blogą fermentaciją. Ją galėjo paveikti dėl pažeidimų į ruloną patekęs oras. Jei patrynus rankas į šienainį lieka mažos juodos dalelės, tai irgi požymis, kad pašaras yra užterštas žemėmis.

Pašarų tyrimai

Rekomenduojama pasidaryti bent po vieną pašarų tyrimą iš kiekvieno lauko. Turint pašarų tyrimus, galima daryti prielaidą dėl atliktų darbų ar pievos kokybės. Sužinojus kiekvieno lauko rulonų maistingumą: sausąsias medžiagas, žaliųjų baltymų, ląstelienos kiekį, apykaitos energija MJ, ADF ir NDF, galime priskirti rulonus skirtingoms gyvulių grupėms.

Gero šienainio parametrai:

• sausųjų medžiagų kiekis – 30–55 %;
• optimalus pH – 4,6–5;
• žalieji baltymai - >14 %;
• apykaitos energija, MJ–11;
• pelenų kiekis - <10 %

Šienainio rulonų pliusai ir minusai