Kovo 29 d., penktadienis | 24

Šeši žingsniai iki sėkmingos ganyklinio sezono pradžios

2011-04-18

Nors pavasaris vėlyvas ir šaltas, gyvulių laikytojai jau dabar turėtų pagalvoti apie greitai prasidėsiantį ganiavos laikotarpį. Lietuvoje dar gana daug gyvulių pavasarį išgenami į laukus. Mūsų klimatinėmis sąlygomis ganiavos laikotarpis trunka 145–155 dienas. Išginus gyvulius, sumažėja produkcijos savikaina, pagerėja gyvulių sveikata, „pailsi“ tvartai, galima juose atlikti būtiną remontą, išvalyti. Kad ganymo sezonas būtų sėkmingas, reikia žengti šešis ūkinius žingsnius.

Sesi-zing

Pirmas – sutvarkyti ganyklas

Ganyklos našumas labai priklauso nuo jos priežiūros ir tinkamo naudojimo. Jau anksti pavasarį reikia apžiūrėti žolynus, nusausinti susidariusias balas, užlyginti duobes, išrauti krūmus, nupjauti seną žolę (jei tai nepadaryta rudenį), išlyginti kurmiarausius. Po žiemos, ypač užliejamose pievose, būna susikaupusių pašalinių daiktų – vielos gabalų, stiklo, laukinių paukščių ir gyvūnų lavonų, kuriuos būtina nurinkti. Gyvuliai yra smalsūs, todėl gali juos praryti ir susirgti įvairiomis ligomis.

Antras – patręšti žolynus

Norint, kad žolynas būtų derlingesnis, labai svarbu nepavėluoti patręšti. Trąšas berti reikia, kai tik įmanoma įvažiuoti į laukus.

Atminkite, ganyklinės žolės sudėtis ir vertė tiesiogiai priklauso nuo išbarstytų mineralinių trąšų sudėties, kiekio, tręšimo būdo ir laiko. Gausiai azoto trąšomis tręštos ganyklos žolėje tam tikromis meteorologinėmis sąlygomis gali susikaupti didesnis kiekis nitratų ir nitritų, neigiamai veikiančių karvės organizmą, sveikatą.

Trečias – tinkamai sukonstruoti ir įrengti girdymo įrangą

Ganant būtina užtikrinti, kad gyvuliai gautų pakankamą kiekį vandens. Kiekvienam suėdamų pašarų sausųjų medžiagų kilogramui karvė turi gauti 5–6 litrus vandens, o per parą – ne mažiau kaip 45 litrus, neskaitant vandens, kurio gauna su žole. Karvės, negavusios reikiamo kiekio vandens, praranda apetitą, suėda mažiau žolės, tuo pačiu sumažėja jų produktyvumas.

Gana dažnai gyvuliai girdomi iš natūralių vandens telkinių. Reikėtų nepamiršti, kad nežinome tokio vandens kokybės, jame gali būti įvairių ligų sukėlėjų. Ypač didelė tikimybė užsikrėsti parazitinėmis ligomis, pavyzdžiui, kepenų peteliške. Todėl, kol dar gyvuliai tvartuose, reikia įsigyti ar sutvarkyti vandens talpyklas, girdymo lovius ir kitą inventorių, kuris „keliaus“ į ganyklas.

Ketvirtas – ganymo pradžia

Ganyklinio laikotarpio pradžia priklauso nuo žolės kiekio. Pavasarį gerai prižiūrimose ir tinkamai tręšiamose kultūrinėse ganyklose žolė auga sparčiai, ir galvijus galima pradėti ganyti daug anksčiau negu blogai prižiūrimose ir tręšiamose. Karves galima išginti į ganyklas, kai žolė jose būna 8–12 cm aukščio, o ir ganykla gerokai pradžiūvusi.

Išginus vėliau, žolė greitai perauga, gyvuliai jos mažiau suėda ir tuo pačiu sumažėja produktyvumas. Bandymais nustatyta, kad karvės, ganomos 20–30 cm ir aukštesnėje žolėje, nuėda tiktai viršutinę 6–8 cm jos dalį. Užgriebusios daugiau ir nukandusios 15–25 cm ilgio žolės kuokštą, jos nepajėgia visos nuryti, turi pakelti galvą ir papildomai ją susmulkinti, todėl kramtydamos praranda laiko ir per dieną net iki 30 proc. mažiau suėda sausųjų medžiagų.

Penktas – užtikrinti karvių sveikatingumą

Laisvas judėjimas ir saulės spinduliai teigiamai veikia gyvulių sveikatą. Tačiau reikia nepamiršti, kad tiesioginiai saulės spinduliai, ypač pirmomis ganymo dienomis, gali pažeisti spenių ir tešmens odą. Kad taip neatsitiktų, rekomenduojama naudoti apsauginius, odą minkštinančius tepalus, kremus.

Labai svarbu, prieš išgenant gyvulius į ganyklas, apžiūrėti ir sutvarkyti nagas. Ganykloje gyvuliai daug juda ir, laiku nesutvarkius nagų, jos gali įtrūkti, atsirasti žaizdų, išsivystyti nagų dermatitai. Jausdama skausmą, karvė mažiau juda, suėda mažiau žolės, taigi mažiau duoda ir pieno.

Šeštas – pratinti prie naujo pašaro

Tvartinio laikotarpio pašaras – šienainis, šienas – labai skiriasi nuo žalios žolės. Gyvulys negali per vieną dieną priprasti prie pasikeitusio pašaro, todėl pratinti reikia pamažu. Galvijų prieskrandžių mikroflora prie pasikeitusių pašarų prisitaiko per 10–12 dienų.

Išginti į ganyklas be pereinamojo periodo gyvuliai pradeda viduriuoti, sutrinka virškinimas, atsiranda medžiagų apykaitos sutrikimų, o sumažėja pieno, riebalų. Šiame periode ūkininkai patiria didelių nuostolių. Norint išvengti produkcijos sumažėjimo ir sveikatos problemų, pripratinkime gyvulius prie žolės. Tai galima padaryti taikant paprastą schemą:

  • pirmą dieną karvės išgenamos pašertos ir ganomos 1–2 valandas;
  • antrą dieną duodamas visas pašaro davinys, tik ganoma ilgiau – 2–3 valandas;
  • trečią dieną jau sumažinamas pašaro davinys ir ganoma iki 5 valandų;
  • ketvirtą dieną dar sumažinamas tvartinio raciono davinys ir ganoma dar ilgiau;
  • stambiųjų pašarų (šieno, šienainio) karvėms ganiavos pradžioje reikia duoti ne trumpiau kaip 14 dienų;
  • jaunoje žolėje ganomas karves reikia papildomai šerti krakmolingais koncentratais, miežių miltais;
  • labai svarbu apsaugoti nuo gyvulių ganyklinės tetanijos, todėl kartu su pašarais reikia duoti papildomai apie 50 g magnio oksido.

Prieš ganymo sezoną viską atlikus sistemingai, galima tikėtis aukšto gyvulių produktyvumo, gero bandos sveikatingumo ir didelio ūkio pelningumo.

Naudinga vaizdo informacija