Balandžio 26 d., penktadienis | 24

Reprodukcija – pienininkystės verslo pagrindas

Daiva Gurauskienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausioji gyvulininkystės specialistė
2012-07-19

Kad pieno ūkis duotų naudos, o jo savininkas būtų pajėgus išlikti ir konkuruoti negailestingos rinkos ekonomikos sąlygomis, labai daug dėmesio reikia skirti bandos reprodukcijai. Tik tuomet karvių skaičių bandoje galima padidinti iki norimo, pagerinti pieno primilžius. Tam būtina žinoti ir laikytis pagrindinių reikalavimų, turinčių didžiausios įtakos reprodukcijos efektyvumui.

Buhalterinė apskaita. Horizontali. Straipsnių viduje.

Reprodukcijai įtakos turi šie pagrindiniai veiksniai:

  • veršiavimosi intervalas;
  • spermos dozių kiekis, sunaudojamas sėklinimui;
  • užtrūkusių karvių priežiūra;
  • telyčių, kurios veršiuojasi, amžiaus.

Veršiavimosi intervalas

Kaip teigiama literatūros šaltiniuose, laikotarpis tarp apsiveršiavimų neturėtų būti ilgesnis kaip 12–13 mėnesių ir tik labai produktyvių karvių – apie 13–13,5. Amerikiečių atliktų bandymų duomenimis, pailginus intervalą mėnesiu, per metus netenkama 7 procentų veršelių, o tai jau dideli finansiniai nuostoliai.

Kodėl veršiavimosi intervalas ilgėja? Pirmiausia dėl to, kad ūkininkas nepastebi rujos. Daugumos karvių pogimdyviniai procesai baigiasi, organizmas pradeda normaliai funkcionuoti, tad ruja prasideda praėjus maždaug 45 dienoms po apsiveršiavimo. Todėl du kartus per parą ūkininkas privalo pats apsilankyti tvarte arba paskirti ūkio darbuotoją, atsakingą už rujų stebėjimą. Kad paprasčiau būtų stebėti rujas, vertėtų sudaryti karvių sąrašą. Pirmiausia reikia ant lentelės užrašyti datą, praėjus 45 dienoms po apsiveršiavimo, po to užrašyti, kada karvė pirmą kartą surujojo. Jei karvę ir apsėklinta, vis tiek riekia ir toliau stebėti, ar nepasikartos ruja. Geriausiai rujos požymiai matyti vėlai vakare arba anksti rytą.

Jei karvės laikomos tvarte pririštos, jas bent du kartus per dieną reikia išleisti į lauką ir stebėti jų elgesį. Išleidžiant karves į lauką vieną kartą, reprodukcija pagerėja 5, du kartus – net 15 procentų.

Reikėtų atkreipti dėmesį ir į karvių nagas. Jei karvės serga nagų ligomis, ruja bus neryški, sunkiai pastebima. Nustatyti, ar karvės turi bėdų dėl nagų ligų, ne taip jau ir sunku: jei karvės nugara išlenkta – nagos nesveikos, jei tiesi – šios problemos nėra.

Veršiavimosi intervalas ilgėja ir dėl šėrimo klaidų. Jei karvėms trūksta energijos, jos neapsivaisina arba apsivaisina, o po to išsimeta.

Spermos dozių kiekis

Geriausia, kai sunaudojama viena arba dvi spermos dozės. Jeigu jų sunaudojama daugiau, vadinasi, blogai stebima ruja.

Užtrūkusių karvių priežiūra ir šėrimas

Neverta karves laikyti užtrūkusias ilgiau kaip 70 dienų arba trumpiau kaip 45 dienas. Tvarte joms turi būti sudarytos pačios geriausios sąlygos. Šioms karvėms reikia skirti atskirą patalpą, kad jos galėtų laisvai judėti. Laikant vienoje grupėje, lengviau stebėti karvių įmitimą. Be to, užtrūkusioms karvėms būtina taikyti profilaktikos priemones: apdoroti nagas, duoti antihelmintikų ir vitaminų. Pastarųjų duodama du kartus: pirmą kartą tuoj po užtrūkinimo, antrą kartą – likus 21 dienai iki veršiavimosi. Užtrūkusių karvių racione turi būti subalansuota energija, mineralinės medžiagos ir vitaminai.

Užtrūkusias karves dar reikėtų suskirstyti į dvi skirtingai šeriamas grupes. Pirmai grupei karvės turėtų priklausyti nuo užtrūkinimo, kai iki apsiveršiavimo lieka 21 diena. Jų racione turėtų būti stambiųjų žolinių pašarų ir 10–12 procentų proteinų. Toks racionas taikomas, kad didžiojo prieskrandžio gaureliai „pailsėtų”. Antrai grupei priskiriamos karvės, kurioms iki apsiveršiavimo liko trys savaitės. Jų racione jau turėtų būti koncentruotų pašarų ir 14 procentų proteinų. Taip pat abiems grupėms reikia duoti specialių mineralų vitaminų priedų, skirtų užtrūkusioms karvėms ir turinčių vitamino E, kad per dieną karvės gautų 1000 TV.

Telyčių veršiavimosi amžius

Kuo vyresnės telyčios veršiuojasi, tuo mažiau duoda pieno. Jei telyčia apsiveršiuoja 24 mėnesių, iš karto pradeda grįžti jos išauginimo išlaidos, o apie 36–38 mėnesį jau gaunama ir pelno. Suvėlinus pirmąjį apsiveršiavimą 6 mėnesiais, pinigų grįžimas vėluoja visą laktaciją. Taigi pirmą kartą reikėtų sėklinti telyčias, sulaukusias 14–15 mėnesių amžiaus ir sveriančias 325 kg.

Taisyklės, kurių reikėtų paisyti

Jau daugelį metų mokslo tyrimų duomenys rodo, kad mikroklimatas ir veisimas 20 procentų lemia pieno gamybos rezultatus, o šėrimas ir ūkio tvarkymas – 60. Siekiant didžiausios pieno gamybos ekonomijos, labai svarbu, kad kiekvienas gyvulys būtų prižiūrimas, atsižvelgiant į jo produktyvumą ir laktacijos stadiją. Taip turėtų būti atliekamas veislinis darbas, rūpinamasi bandos sveikata bei reprodukcija. Kad pieno ūkio savininkas išlaikytų konkurenciją ir galėtų sėkmingai plėtoti pieninkystės verslą, jis turi laikytis 8 pagrindinių taisyklių:

  1. Fiksuoti parduodamo pieno kiekį ir primilžį iš karvės.
  2. Primelžti ne mažiau kaip 1,5 kg pieno, tenkančio 1 kg pašaro sausųjų medžiagų.
  3. Brokuoti ne daugiau kaip 25 procentus karvių.
  4. Bet kuriuo metu laikyti ne daugiau kaip 25 procentus veršingų karvių.
  5. Ketoze ir endometritu sergančių šviežiapienių karvių turi būti ne daugiau kaip 10 procentų.
  6. Piene negali būti daugiau kaip 200 tūkst. somatinių ląstelių.
  7. Klinikinių mastitų turi būti ne daugiau 1 procentas.
  8. Telyčios turi veršiuotis 24 mėnesių amžiaus.

Tik tuomet įdėtos lėšos bei darbas duos naudos ir moralinio pasitenkinimo.

Naudinga vaizdo informacija